Psichologinis Smurtas: Atpažinimas, Pagalba Ir Atsigavimas

Smurtas artimoje aplinkoje, agresija yra itin opi problema, kurios atvejai, deja, vis dar nuolat skamba visuomenėje. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.

Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.

Smurto Formos

Daugeliu atveju smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Panagrinėkime kiekvieną iš jų atskirai.

Fizinis Smurtas

Fizinis smurtas - tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:

• smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas;
• griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas;
• draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas;
• suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.

Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis.

Taip pat skaitykite: Šokių nauda vaikams

Psichologinis Smurtas

Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:

• šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas;
• ignoravimas, nemalonus tonas;
• žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių;
• savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės;
• aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos;
• teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta;
• grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.

Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti. Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan.

Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka.

Psichologinio smurto požymiai:

• Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Štai čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas - jaunėlė sesė, tekėdama už Mėlynbarzdžio, netikėjo, kad ją ištiks toks pats likimas, kaip ir kitas jo moteris. Net ir įtardama, kad su jaunikiu kažkas negerai, ji naiviai tikėjosi, kad jai taip nenutiks ir kartojo: „O ta Mėlynbarzdžio barzda ne tokia jau ir mėlyna…“.

Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje: užsiėmimų apžvalga

Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus. Nuolat girdimos frazės: „Tau niekas nesiseka, kaip visada“, „Tu nieko nemoki padaryti gerai“, „Tau nepavyks“, „Kam tau to reikia“, Tai ne tau“ ir pan. Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki. Partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, o savo kaltės niekada nepripažįsta ir neatsiprašo.

Psichologinės pasekmės

Smurtas šeimoje gali sukelti ne tik fizinę, bet ir psichologinę žalą. Asmenys, patiriantys smurtą, nuolatos išgyvena stresinę būseną - tiek smurtavimo metu, tiek atokvėpio laikotarpiu. Dėl nuolatos išgyvenamos trauminės situacijos gali išsivystyti depresija ir potrauminis streso sutrikimas.

Ekonominis Smurtas

Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:

• ekonominės laisvės suvaržymas
• pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų;
• aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu;
• atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie;
• draudimas dirbti arba baigti mokslus.

Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.

Taip pat skaitykite: Daugiau apie seksualinį smurtą

Seksualinis Smurtas

Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią; nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį; vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.

Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.

Pasyvus Smurtas (Nepriežiūra)

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

Smurto Ratas

Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:

1. Įtampos augimo.
2. Smurto proveržio.
3. „Medaus mėnesio“.

1. Įtampos augimo etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.

2. Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.

3. „Medaus mėnesio“ etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.

Jei jūsų partneris ar partnerė naudoja bet kurio tipo smurtą prieš jus ar jūsų vaikus, kreipkitės pagalbos į profesionalus.

Kaip Elgtis Patiriant Psichologinį Smurtą?

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Štai keletas patarimų, kaip elgtis patiriant psichologinį smurtą:

• Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama.
• Pasitarkite su patikimu žmogumi.
• Nustatykite asmenines ribas ir jų laikykitės.
• Nutraukite bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
• Rūpinkitės savo sveikata ir gerove.
• Kreipkitės profesionalios pagalbos.

Psichologinio Smurto Prevencija

Psichologinio smurto prevencija apima šiuos aspektus:

• Nebandykite taisyti smurtautojų.
• Venkite savęs kaltinimo.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams.
• Venkite bendrauti su smurtautojais.
• Nustatykite asmenines ribas.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių.
• Duokite sau laiko pasveikti.
• Kreipkitės pagalbos į specialistą.

Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.

Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.

Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.

Pagalbos tarnyba	Telefonas	Pastabos
Bendrasis pagalbos numeris	112	Skubios pagalbos atvejais
Policijos pasitikėjimo telefonas	(8 5) 272 5372	Nesant skubiam pavojui
Pagalbos moterims linija	(Informacija nepateikta)	Nemokama emocinė pagalba visą parą

tags: #uzsiemimai #patiriantiems #psichologini #smurta