Vaiko Globa (Rūpyba) Lietuvoje: Formos, Reikalavimai ir Parama

Vaiko globa (rūpyba) - tai viena iš socialinės rūpybos formų, skirtų užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali to padaryti. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir skirstoma į kelias formas, kurių kiekviena turi savitus reikalavimus ir ypatumus.

Vaiko globa

Vaiko Globa (Rūpyba) Šeimoje

Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.

Globėjo (rūpintojo) pareigos:

  • užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
  • rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
  • auklėti vaiką;
  • spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis;
  • netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
  • palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
  • rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius;
  • rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Reikalavimai Globėjui (Rūpintojui)

Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:

  • ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
  • nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
  • nuo kurio nėra atskirtas vaikas;
  • kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia;
  • neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).

Vaiko Globa (Rūpyba) Šeimynoje

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas), užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.

Ar žinote, kuo skiriasi įvaikinimas ir globa?

Šeimynos Atlygis ir Gaunamos Išmokos

Šeimynai mokamas atlygis:

  • 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR);
  • 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR).

Papildoma finansinė parama šeimynoms (nuo 2025 m. sausio 1 d.):

  • padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
    • vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka;
    • vaikams nuo 6 iki 12 metų skiriama 6 BSI (420 Eur) išmoka;
    • vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja skiriama 6,5 BSI (455 Eur) išmoka.
  • Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur;
  • Pagalbos pinigai - 280 Eur;
  • Išmoka vaikui - 122,50 Eur (pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą);
  • Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (skiriama neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. Pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).

Vaiko Globa (Rūpyba) Globos Centre

Budintis Globotojas

Tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Budintis globotojas veiklą vykdo:

  • pagal individualios veiklos pažymą;
  • pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti;
  • prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras;
  • vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su globos centru. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.
Budintis globotojas

Atlygis Budinčiam Globotojui

  • Vienkartinė išmoka 1 vaiko vietai įkurti - 10 BSI (700 Eur);
  • Atlygis budinčiam globotojui, sudariusiam tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus - 1 MMA (1038Eur);
  • Atlygis didinamas po 1,0 MMA (1038 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką iki 1 (vienerių) metų amžiaus, paauglį nuo 12 metų ar vaiką su negalia;
  • Atlygis didinamas po 0,75 MMA (778,50 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką, vyresnį nei 1 (vieneri) metai;

Papildoma finansinė parama budintiems globotojams: - Nuo 2025 m. sausio 1 d.

Nuolatinis Globotojas

Tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.

Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.

Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

  • Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties;
  • Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus;
  • Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris;
  • Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną;
  • Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių;
  • Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.);
  • Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.

Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).

Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta.

Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.

Vienkartinė Socialinė Parama

Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų. Motyvuotas prašymas dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimo pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą.

Seniūnijos įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe, įvertina pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į aplinkybes gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Vienkartinė pašalpa iki 2,5 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio skiriama Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymu.

Jei kreipiamasi dėl didesnės nei 2,5 BSI dydžio pašalpos ir seniūnija buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadose rekomenduoja skirti didesnę nei 2,5 BSI sumą, prašymas ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje.

Būsto Šildymo Išlaidos

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP - 221,00 Eur; 2 VRP - 442,00 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (663,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Gyvenant būste kelioms asmenų grupėms ir kai atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijos dydis, apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.

Prašymo-Paraiškos Pateikimas

Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el.

Reikalinga Informacija ir Dokumentai

Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti:

  1. prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys);
  2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą);
  3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
  4. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
  5. teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo;
  6. juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus);
  7. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo;
  8. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro);
  9. asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
  10. pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
  11. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
  12. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
  13. dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
  14. sudarytą sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl įsiskolinimo padengimo arba teismo sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo;
  15. dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją.
  16. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre.
  17. banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris (kai kreipiamasi dėl kietojo ir kitokio kuro).
  18. atsiskaitymo už paslaugas knygelė arba dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už paslaugas.

Paslauga yra galutinė.

Asmeniui atvykus į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus.

Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.

Institucijos, teikiančios informaciją:

  1. Gyventojų registro tarnybos (A. Vivulskio g. 4A, 03220 Vilnius, www.gyvreg.lt) - apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį;
  2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Konstitucijos pr. 12, 09308 Vilnius, www.sodra.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens gaunamas pajamas ir išmokas;
  3. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (A. Vivulskio g. 13, 03162 Vilnius, www.uzt.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens įregistravimą teritorinėje darbo biržoje ir mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas;
  4. Nacionalinės mokėjimo agentūros (Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, www.mna.lt) - apie asmens gautas išmokas žemės ūkiui remti;
  5. Mokinių registro ( www.itc.smm.lt) - apie vyresnių nei 16 metų besimokančių asmenų mokymosi įstaigas ir programas;
  6. VĮ „Regitra“ (Lentvario g. 7, 02300 Vilnius, www.regitra.lt) - apie asmens disponuojamas transporto priemones;
  7. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Švitrigailos g. 11E, 03228 Vilnius, www.anta.lrv.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens nedarbingumo lygį;
  8. Žemės ūkio technikos registro (www.zum.lt) - apie asmens disponuojamą žemės ūkio techniką;
  9. VĮ Registrų centro (www.registrucentras.lt) - apie asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Išmoka Įvaikinus Vaiką

Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai - nuo jo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI - 74,00 Eur, 8 BSI - 592,00 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.

Išmoka Vaiko Laikinosios Priežiūros Atveju

Išmokos dydis apskaičiuojamas:

  • vaiko laikinosios priežiūros atveju - nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
  • vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis - nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

Pateikiami dokumentai:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas gauti išmoką (SP-3 (B) forma);
  3. dokumentas, patvirtinantis vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenis ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
  4. išrašas iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  5. jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, - teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija;
  6. banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai.

Vaiko Priežiūros Kompensacinė Išmoka

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama nuo 2025 m.

Vienkartinė Pašalpa Pasipriešinimo Dalyvių Šeimos Nariams

Vienkartinė pašalpa pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties, pasibaigus įkalinimui, metu, šeimos nariams - 4 965 eurai.

Dėl šios pašalpos gali kreiptis šeimos nariai (žuvusiojo tėvai (įtėviai), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudaręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), taip pat broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) arba jo įgaliotas asmuo, arba globėjas, jeigu šeimos narys pripažintas neveiksniu šioje srityje.

Paslaugą teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius. Fizinis asmuo, norintis gauti šią paslaugą, kreipiasi į Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių, pateikia užpildytą prašymą šiai paslaugai gauti, bei nurodomus dokumentus.

Pažymėjimas paslaugos gavėjui įteikiamas jam atvykus į Socialinės rūpybos skyrių.

Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais:

  • pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais) - 2086 Eur;
  • pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais) - 1669 Eur;
  • pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.

tags: #socialine #rupybos #skytius #vaiko #globa