Bendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui. Bendravimas ypač svarbus tiems, kurių likimą pakeitė psichikos sutrikimas. Jei šie žmonės užsidaro, vengia rodytis visuomenėje, jie ilgainiui praranda susidomėjimą tiek kitais, tiek aplinka, ligos atkryčiai tampa dažnesni.
Užimtumo kambariai ir dienos centrai: praktika Lietuvoje
Jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami vieni, likimo valiai, ligos atkryčiai kartojasi. Būtina, kad psichikos negalią turintys žmonės tęstines paslaugas gautų ir namuose. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija dar 2000-aisiais prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius.
Tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako, kad užimtumo kambariai labai reikalingi: „Jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja. Didelė dalis psichikos neįgaliųjų gyvena vieniši, jų buities sąlygos - vargingos.“
Direktorė pabrėžia - ypač gerai tai, kad užimtumo kambariai veikia prie psichikos sveikatos centrų, tuomet daugelį paslaugų žmonės gali gauti vienoje vietoje. „Atėję pas psichiatrą vaistų, žmonės gali pabendrauti su psichologu, užsukti į užimtumo kambarį, pabūti kartu su likimo draugais. Tai padeda mūsiškiams lengviau prisitaikyti prie visuomenės, grįžti į bendruomenę, motyvuoja žengti į priekį“, - sako A.
Pasak jos, kiekvienam, atėjusiam į užimtumo kambarį, pasiūloma jam tinkamų užsiėmimų. Čia dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę. Kai kuriuose užimtumo kambariuose dirba tik socialiniai darbuotojai, kitur - ir slaugytojai, ir psichologai, ir kiti specialistai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų darbuotojų paieška
Užimtumo kambarių paslaugos ir nauda
„Žinoma, būtų puiku, kad tų veiklų galėtume žmonėms pasiūlyti kur kas daugiau, bet tam trūksta lėšų. Užimtumo kambariuose pagalba teikiama ne tik turintiems psichikos sutrikimų, bet ir jų šeimoms.“
VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre įsikūrusį užimtumo kambarį lanko 30 psichikos negalią turinčių žmonių ir septyni jų artimieji. „Tai nereiškia, kad tiek žmonių susirenka pas mus kasdien, nedideliame mums skirtame kambarėlyje visi sunkiai sutilptų. Be to, kai kuriems kasdien būtų sudėtinga atvykti iš aplinkinių kaimų.“
Jos teigimu, panašių paslaugų labai reikia tiek turintiems psichikos sutrikimų, tiek ir jų šeimų nariams. „Psichikos negalia - bene sudėtingiausia iš visų, ją turintiems žmonėms sunku prisitaikyti prie visuomenės, daugeliui jie atrodo keisti, nesuprantami, todėl aplinkiniai juos atstumia. Kai kurie net šeimose nesulaukia dėmesio, supratimo, jiems neleidžiama išsakyti savo nuomonės, neatsižvelgiama į jų jausmus, norus.“
Parama šeimoms ir savipagalba
Pasak jos, šeimos nariams dažnai taip pat labai trūksta žinių, kaip elgtis su psichikos liga susirgusiu artimuoju, kaip suteikti jam visą įmanomą pagalbą, kaip su juo bendrauti. „Tie šeimos nariai, kurie iš tiesų nori padėti saviškiams, ateina pas mus, prašo pagalbos. Organizuojame pagalbos sau grupes, šeimos dalijasi patirtimi, problemomis, pasiekimais.“
Psichikos negalią turintys žmonės kartu su artimaisiais vyksta į stovyklas prie jūros, kur visi kartu ilsisi. Už šią galimybę esame nuoširdžiai dėkingi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai, nes mūsiškiams gauti sanatorinį gydymą praktiškai neįmanoma. Bendrijos skiriami kelialapiai - vienintelė galimybė atsikvėpti, pailsėti.“
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
Sveikatos stebėjimas ir krizinių situacijų valdymas
Simanauskienė pabrėžia, kad užimtumo kambario lankytojų sveikatos būklę galima nuolat stebėti, taigi greičiau suteikti pagalbą ligai paūmėjus: „Kai kuriems iš mūsiškių pasitaiko itin stiprių epilepsijos, panikos priepuolių. Pastebėję tegu ir nežymius pokyčius, išsyk konsultuojamės su medikais. Jie sprendžia, ar tai - jau paūmėjimas, ar žmogui jau reikia rimtesnio gydymo.“
Pavyzdžiui, mūsų užimtumo kambaryje lankosi moteris, kuri anksčiau psichiatrijos klinikose būdavo gydoma kasmet. Dabar ji jau septynerius metus apsieina be gydymo įstaigų.
Psichikos sutrikimų turinčių asmenų pomėgiai ir kūryba
Socialinės darbuotojos teigimu, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai - galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla. „Turime ir labai talentingų žmonių, rašančių eilėraščius, jiems padedame išleisti savo kūrybos knygeles. Tai jiems suteikia daug džiaugsmo. Kiti gražiai siuvinėja, piešia, lanksto iš popieriaus. Stengiamės pastebėti kiekvieno pomėgius ir leisti jiems atsiskleisti“, - kalba J.
Pasak pašnekovės, žmonėms, turintiems psichikos negalią, labai svarbus sportas. Be psichikos sveikatos centro skirto kambarėlio, rūsyje užimtumo kambario lankytojams skirta nedidelė sporto salė, kur yra treniruoklių ir kito inventoriaus. Čia galima žaisti tenisą, smiginį. „Judėjimas, fizinė veikla mūsiškiams ypač svarbi. Žiūrėk, ateina kuris lankytojas prastesnės nuotaikos, kitas jam siūlo: „Einam pažaisti tenisą, išsikrausi“.
Komandinio darbo ir tarpdisciplininių metodų svarba
Viešoji įstaiga “Rastis" (ankstesnis pavadinimas Viešoji Įstaiga Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras) savo veiklą pradėjo 2001 m. Įstaiga įkurta siekiant organizuoti, teikti ir plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje Vilniaus mieste. Įstaiga veikia dienos centro principu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie užimtumą globos įstaigose
Pirmąją tarpdisciplininę aštuonių specialistų komandą sudarė gydytojas psichiatras, dvi psichologės, du socialiniai darbuotojai, dvi slaugytojos ir dailės terapeutė. Specialistų komanda 2001-2003 metais dalyvavo ir baigė psichosocialinės reabilitacijos mokymus pagal CAR`e (angl. Comprehensive Approach of rehabilitation) programą.
CAR`e metodologija yra įdiegta ir taikoma Įstaigos paslaugų programose. Kvalifikuoti specialistai turi reikiamą teorinį pasiruošimą ir praktinio darbo patirtį. Nuo veiklos pradžios Įstaigoje taikomas tarpdisciplininio komandinio darbo metodas leidžia visapusiškai įvertinti klientų poreikius bei maksimaliai išnaudoti įvairių specialistų profesinę kompetenciją.
Taikomas atvejo vadybos (case management, angl.) metodas sukuria geresnį ryšį tarp specialistų ir klientų gaunančių paslaugas ir jų artimųjų. Tai sukuria savitarpio pasitikėjimo atmosferą ir sudaro prielaidas savalaikei krizių intervencijai. Nuolat palaikomas ryšys su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrų specialistais, kurie nukreipia klientus psichosocialinei reabilitacijai į mūsų Įstaigą.
Metodo diegimas, mokymai ir tarptautinė patirtis
Nuo 2002 metų, remiantis CAR`e metodologija, įdiegtos naujos ir modernios psichosocialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje: asmenų su psichikos negalia atvejo vadyba, norų ir detalus poreikių įvertinimas (naudojama CAMBERWEL poreikių įvertinimo metodika, Londono Psichiatrijos institutas 1999, adaptuota Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos 2002, apimanti 22 gyvenimo sritis), individualių reabilitacijos planų sudarymas ir koordinavimas, bei tęstinis kliento palaikymas, individualaus psichozės atkryčio prevencijos plano sudarymas ir priežiūra, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimas, individualias specialistų konsultacijas klientams bei šeimų nariams, laisvalaikio užimtumo programą, suburta klientų savipagalbos grupė.
Buvo rengiami šviečiamųjų seminarų ciklai Įstaigos klientams, jų artimiesiems, visuomenei apie psichikos ligas, jų gydymą, simptomų kontrolės būdus, konfliktų sprendimą, krizių įveikimą, psichozės atkryčių prevenciją, savižudybės prevenciją.
Priešdarbinė ir profesinė reabilitacija
2005-2008 m. įgyvendinant Projektą „Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų tinklo žmonėms su psichikos negalia išvystymas Lietuvoje” Įstaigos specialistai parengė 140 val. teorinio ir praktinio mokymo programą, kuri apima psichosocialinės ir priešdarbinės reabilitacijos principų bei metodų įsisavinimą, konkrečių įgūdžių, reikalingų reabilitacijai vykdyti įgijimą, žinias apie kompleksinių priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimą taikant komandinio darbo metodą.
2005 - 2008 m. įstaiga dalyvavo partnerio teisėmis EQUAL TCA programos finansuojamame projekte „Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas“, kurio metu specialistai parengė ir išbandė „Įdarbinimo metodiką, skirtą žmonėms su psichikos negalia“ bei pagal šią metodiką apmokė 20 darbo asistentų.
Profesinės reabilitacijos programos ir mokymai
2006-2008 m. paruoštas profesinės reabilitacijos paslaugų asmenims su psichikos negalia metodinis aprašas ir mokymo programa, pagal kurią apmokyta grupė 35 specialistų. 2008 m. įstaiga persikėlė į naujas erdvesnes patalpas, kurios buvo rekonstruotos ir specialiai pritaikytos profesinei psichikos neįgaliųjų reabilitacijai. Nuo 2009 m. kovo mėn. Įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos psichikos neįgaliesiems pagal Įstaigos parengtą metodinį paslaugų aprašą.
Ši programa apimanti tiek individualių, tiek grupinių profesinių įgūdžių atkūrimo ir/ar išugdymo užsiėmimų, visumą dalyviams suteikia galimybes gauti profesinio orientavimo, socialinių, bendrųjų darbinių įgūdžių, ligos valdymo gebėjimų atkūrimo ir/ar naujų išugdymo, pagalbos įsidarbinant paslaugas.
Įdarbinimas su pagalba ir darbo asistento vaidmuo
Įdarbinimo su pagalba paslauga proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori dirbti, gali tapti atspirties tašku. Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
„Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.
| Etapas | Veikla |
|---|---|
| Pasirengimas | Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui |
| Palaikymas darbo metu | Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas |
| Pagalba atliekant užduotis | Darbo asistento pagalba, jei reikia |
Darbdavių požiūris ir teisiniai aspektai
Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.
Viskas priklauso, žinoma, nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.
Užimtumo įstatymo reforma planuojama trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn. Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.
Socialinio darbo metodai ir individualizuota pagalba
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę. Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje: Orientacija į asmenį, Įgalinimas, Socialinė įtrauktis ir Bendradarbiavimas.
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų: Individualus konsultavimas, Šeimos terapija, Grupės terapija, Kognityvinė elgesio terapija (KET), Psichosocialinė reabilitacija, Alternatyvioji komunikacija, Meninės veiklos taikymas.
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia.
Deinstitucionalizacija ir bendruomeninė priežiūra
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese: padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje, koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą, teikia paramą asmenims ir jų šeimoms, šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Sensorinė integracija, individualūs poreikiai ir komandinė pagalba
Dirbant su asmenimis, turinčiais sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų, svarbu atsižvelgti į jų socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Kiekvienas asmuo suvokia jį supančią aplinką savaip, per sensorinių pojūčių sistemą. Paprastai šie pojūčiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje per stebėjimo, mokymosi ir žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių.
Stebint neįprastą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema gali būti sutrikusi, jautriau reaguodama į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsūs garsai ar kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį. Tokiais atvejais labai svarbus bendradarbiavimas su artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse.
Praktiniai metodai kasdieniame darbe
Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti asmens stipriąsias puses ir įgalinti jį įveikti sunkumus, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi. Atvejo aptarimo metodas padeda komandiškai atpažinti asmens gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius ir atskleisti stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi ir savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą.
Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų asmens poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Svarbu nekelti per didelių lūkesčių ir kartu nenuvertinti asmens galių. Šiame procese svarbiausia tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti asmeniui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas.
„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?
Psichikos sveikatos vaidmuo visuomenėje
Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gerovės, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome ir elgiamės kasdieniame gyvenime. Psichikos ligos, deja, yra reiškinys, kuris egzistavo visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir paveikia žmones visame pasaulyje.
Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus per savo gyvenimą. Šiems asmenims ir jų šeimoms dažnai tenka susidurti su įvairiais sunkumais, įskaitant visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities ir būtinybę prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl labai svarbu, kad asmenys, patiriantys psichikos ir elgesio sutrikimus, gautų reikiamą paramą ir pagalbą, o jų šeimos būtų aprūpintos reikalingomis žiniomis ir palaikymu.
Statistiniai duomenys
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų.
Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, tuo tarpu šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst.
Rekomendacijos gerinant užimtumo terapijos paslaugas
- Plėtoti užimtumo kambarių ir dienos centrų tinklą prie psichikos sveikatos centrų, kad paslaugos būtų prieinamos vienoje vietoje.
- Užtikrinti nuolatinį tarpdisciplininių komandų darbą ir atvejo vadybą kiekvienam klientui.
- Vystyti profesinės ir priešdarbinės reabilitacijos programas, integruojant darbinės praktikos vietas ir darbo asistentų tinklą.
- Skatinti darbdavių švietimą ir nuostatų keitimą, remiant įdarbinimo su pagalba paslaugas bei teikiant paskatinimus įdarbinantiems žmones su psichikos negalia.
- Teikti nuolatinę paramą šeimoms: psichoedukaciją, pagalbos sau grupes ir prieinamą konsultavimą.
- Investuoti į sporto, kūrybines ir laisvalaikio programas kaip būtinas psichikos sveikatos palaikymo priemones.
Bendruomeninė parama, užimtumo terapija ir integruotos paslaugos gali reikšmingai pagerinti psichikos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybę, sumažinti ligos atkryčių dažnį ir skatinti socialinę įtrauktį.
tags: #uzimtumo #terapija #psichikos #sutrikimu #turintiems #asmenims