Smurtas artimoje aplinkoje - tai skaudi ir sudėtinga problema, kuri paliečia daugybę žmonių. Svarbu, kad nukentėjusieji jaustųsi saugūs ir žinotų, kur kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti smurtą, kokios pagalbos galimybės yra prieinamos Lietuvoje ir kaip galite padėti sau ar kitam asmeniui, patiriančiam smurtą.
Smurto formos artimoje aplinkoje
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą apibrėžia kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fizinis smurtas: Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis.
- Psichologinis smurtas: Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan.
- Ekonominis smurtas: Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti.
- Seksualinis smurtas: Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.
Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės. Tačiau psichologinis, ekonominis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Psichologinis smurtas - tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Jį lengviausia pajausti, atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama. Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, net grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus - visa tai yra pačios įvairiausios psichologinio smurto formos.
Ar smurtaujate?
Šis testas padės įvertinti, ar smurtaujate prieš žmoną / vyrą, merginą / vaikiną, draugus ar kitus šeimos narius:
- Ar jauti įtampą, kai kas nors nesutinka su tavo nuomone ar elgiasi pagal savo norus?
- Ar dažnai žemini, šaipaisi ir verti kitus jaustis niekam tikusiais?
- Ar nuolat tikrini, ką daro ir kur eina žmona / vyras, mergina / vaikinas, draugas / -ė ar kiti šeimos nariai?
- Ar mėgini įtikinti kitus, kad niekas jais nepatikės, jeigu jie pasakys, kad juos skriaudi?
- Ar tau artimi žmonės bijo nesutikti su tavo nuomone ar pasakyti tau „ne“?
- Ar gąsdini ir elgiesi agresyviai (pvz., daužai, laužai, mėtai daiktus; laužai ar atimi būtinas pagalbos priemones negaliai; užrakini kitą asmenį; pavojingai vairuoji norėdamas išgąsdinti kitą)?
- Ar esi spaudęs, vertęs jėga ar apgaule užsiimti seksualine veikla kitą asmenį, nors jis to nenorėjo?
- Ar esi grasinęs / grasinusi atimti vaikus (tik suaugusiesiems)?
- Ar esi grasinęs sužaloti ar kitaip pakenkti, kai kitas asmuo pasakė, kad nori nutraukti santykius?
- Ar esi elgęsis agresyviai ar smurtavęs vaikams matant?
Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi patiriate sunkumų susivaldant ir / arba dažnai elgiatės agresyviai.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu norite keisti savo elgesį, kreipkitės pagalbos į: VšĮ Šeimos santykių institutas, L. Zamenhofo g. Nr. ( 8 37) 750935, el. p.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kreipkitės į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą. Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis. Visus kontaktus rasite ČIA.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojų, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų. Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Statistika apie smurtą artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais užregistruota beveik 41 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 2022 m. specializuot pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė beveik 10 tūkst. asmenų.
Smurto ratas
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
- Įtampos augimo. Būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
- Smurto proveržio. Trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
- „Medaus mėnesio“. Etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Pagalbos linijos ir centrai
Štai keletas organizacijų, kurios teikia pagalbą smurtą patiriantiems asmenims:
- Moterų informacijos centras: Vykdo Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) funkcijas ir teikia pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Kauno apskrities moterų krizių centras: Teikia pagalbą moterims, patiriančioms smurtą.
- Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras: Atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose.
Statistika
Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos statistinius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (2023 m. sausis-rugsėjis) | Beveik 41 tūkst. |
| Asmenų, kuriems SPC suteikė pagalbą (2022 m.) | Beveik 10 tūkst. |
| Patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, kurie nesikreipė pagalbos | 60 proc. |
| Dažniausiai nukenčia | 30-59 m. amžiaus moterys |