Į bet kurią priklausomybę galima pažvelgti ir kaip į ligą, ir kaip į asmeninį žmogaus pasirinkimą. Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, lošimų ir kt. yra tik „ledkalnio“ viršūnė. Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu.
Emocinė priklausomybė nuo priklausomo žmogaus pirmiausia reikalauja gelbėti save: rūpintis savo sveikata, poreikiais ir interesais. Priklausomi žmonės tiki ne žodžiais, o pavyzdžiais. Geriausi pavyzdžiai yra jo aplinkoje esantys žmonės, kurie laimingi, džiugūs, sėkmingi ir neįklimpę į jokias priklausomybes arba jas įveikę, suvaldę. Kai šeimos nariai sprendžia savo kopriklausomybės psichologines problemas, tai daro teigiamą įtaką ir priklausomybe sergančiam asmeniui pripažinti savo problemas, spręsti jas.
Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti ir apginti ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą. Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybes. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo „Priklausomybių mažinimo programą“.
Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Dauguma priklausomybe sergančio asmens pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Dažnai šeimos nariai stengiasi sumažinti sergančiojo žalą, nuslėpti gėdą, jaučia kaltę ir bejėgiškumą, o jų poreikiai, sveikata ir ateities planai tampa ne tokie svarbūs. Neigimas yra vienas ryškiausių bruožų, kai priklausomybės realybė slepiama ir dangstoma. Kopriklausomybė - tai perdėtas priklausymas nuo kito žmogaus ir aplinkos, kuriame žmogus jaučia, kad be jo nepajėgus išlaikyti gyvenimo kokybės.
Taip pat skaitykite: socialinė reklama apie sportą
Kopriklausomybės atsiradimas dažnai kyla iš vaikystėje patirtų scenarijų: tėvų meilės ir dėmesio trūkumas, apleistumas, smurtas, ar ligos šeimoje. Šeimoje išmokstama vertinti save tik būdami naudingi ar patinkantys kitiems, o suaugęs kopriklausomas žmogus kartoja šį išmokytą elgesį. Tai gali įtraukti įspūdingą savęs sampratos praradimą, nes savivertė ir tapatybė grindžiama tuo, kaip kiti palaiko ar vertina.
Kopriklausomybė gali pasireikšti įvairiuose santykiuose - ne tik romantiškuose. Tačiau jos elgesio modeliai išlieka panašūs: pernelyg didelė emocinė priklausomybė nuo kitų, dėl ko kenčia savivertė ir identitetas. Kopriklausomas žmogus gali galvoti: „Labai noriu būti tau reikalingas, nepakeičiamas, nes tu esi mano gyvenimo centras“, arba sakyti: „Tu esi atsakingas už tai, kaip aš jaučiuosi ir ką dėl tavęs padariau“.
Kopriklausomybės šaknys slypi santykių dinamikose ir įprastuose gyvenimo modeliuose, kuriuos kartojame. Tačiau kopriklausomybė nėra vienas vienintelis žmogaus ženklas ar procesas. Kai pradėjome suvokti, kad kopriklausomybė veikia visus šeimos narius, galime pradėti pokyčius.
Kaip elgiasi kopriklausomas asmuo?
Kopriklausomas žmogus gali turėti tokių minčių: „Noriu būti tau reikalingas, nepakeičiamas“, „kitų nuomonė yra svarbesnė už mano“. Dialoge gali būti frazių: „Tu esi atsakingas už tai, kaip aš jaučiuosi“, rodančių emocinės atsakomybės perkėlimą. Jis gali sakyti: „Manau, kad kiti žino, ko nori, geriau nei aš“. Tokie pasakymai rodo, kad prioritetas teikiamas kitų norams, o ne saviems poreikiams.
Kopriklausomas asmuo kartais gali būti kontroliuojantis, prisidengdami rūpesčiu: „Kontroliuoju savo artimųjų veiksmus, nes noriu, kad jie būtų laimingi“. Tolerancija blogam elgesiui gali būti pateisinama: „Galiu suprasti ir pateisinti veiksmus, kurie man kelia skausmą“. Dažnai jaučiamas nusivylimas ir tikimasi, kad kiti pradės elgtis teisingai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda
Kodėl kopriklausomybė yra pavojinga?
Nekontroliuojamos kopriklausomybės pasekmės gali būti sunkios: nuolatinė įtampa, savigarbos nuosmukis, emocinis ir net fizinis nuovargis. Tai ne tik asmeninės problemos, bet ir artimųjų sveikatos sunkumai. Kopriklausomybė gali vesti prie nuolatinio savęs atsidavimo ir savivertės smukimo, o kartais sukelia konfliktus ir izoliaciją.
10 žingsnių, kaip įveikti kopriklausomybę ir susigrąžinti savo gyvenimą
- Atpažinkite kopriklausomą elgesį: įvertinkite savo mąstymo ir išgyvenimo modelius.
- Pastebėkite savo pasiaukojimą: atkreipkite dėmesį, kada dėl kitų apleidžiate savo poreikius.
- Ugdykite sąmoningumą: reguliariai stebėkite save, kad suprastumėte savo jausmus ir poreikius.
- Nustatykite sveikas ribas: išmokite pasakyti „ne“ ir gerbti savo ribas.
- Vertinkite save: atgaukite vidinę vertę, nepriklausomą nuo kitų.
- Sutelkite dėmesį į rūpinimąsi savimi: skirkite laiką sau, užsiimkite sau svarbiomis veiklomis.
- Ieškokite palaikymo: konsultacijos su psichologais ar priklausomybės ligų specialistais, savitarpio pagalbos grupės, CRAFT programa artimiesiems.
- Toleruokite diskomfortą: supraskite, kad pokyčiai užtruks ir bus sunkūs.
- Praktikuokite asertyvumą: aiškiai išsakykite savo poreikius ir ribas.
- Įsivaizduokite harmoningą gyvenimą: apibrėžkite, kaip atrodo sveikas ir turiningas gyvenimas, jo siekite.
Kaip Meetelp programa gali padėti
Meetelp algoritmas sujungs jus su terapeutais, kurie specializuojasi santykių klausimais, užtikrinant individualiai pritaikytą pagalbą. Planavimas ir priminimai padeda laikytis įsipareigojimo keisti gyvenimą. Saugus bendravimas užtikrintas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Nuotaikos dienoraštis padeda stebėti emocinę būklę ir pažangą. Meetelp tampa pagalbos sąjungininku šioje transformacinėje kelionėje, teikiančiu reikiamą pagalbą jūsų poreikiams.
Respublikinio priklausomybės ligų centro psichologė-psichoterapeutė Kotryna Mikalauskaitė paaiškina kopriklausomybės pobūdį: tai situacija, kai mintys, jausmai ir kasdieniai sprendimai suktasi apie artimojo priklausomybę. Kopriklausomybė gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus, ji yra šokio, kuriame nuolat reikia stebėti ir prisitaikyti prie kito žmogaus, nepageidaujama patirtis.
Kopriklausomybė dažnai prasideda nuo vaikystės traumos ar nesudėtingos šeimos dinamikos. Ją galima įveikti per įtraukimą į terapiją, CRAFT programą, pagalbą artimiesiems ir sveikų ribų įtvirtinimą. Svarbu suvokti, kad kopriklausomybė nėra kaltė ar bausmė, o mokymosi ir augimo procesas, leidžiantis atrasti tikrąjį savo „aš“ ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Priklausomybės gydymo centrai dažnai siūlo skyrių „pagalba artimajam“. Paprastai kopriklausomybė atsiranda, kai artimieji įsitraukia į priklausomų asmenų gyvenimą ir pamiršta savo poreikius. Taip įsijungiama į pastovų stebėjimą, kuri gali sukelti įtampą ir konfliktus. Tačiau tinkamai sureguliavus ryšius ir įtraukus pagalbą, galima pasiekti pokyčių ir pradėti sveikti kartu su artimuoju.
Taip pat skaitykite: Kaip socialiniai vaidmenys formuoja mūsų gyvenimus
Jeigu įtariate, kad jūsų santykiuose dominuoja kopriklausomybės bruožai, kreipkitės į psichologą ar priklausomybių gydymo specialistus. Svarbu atpažinti savo poreikius, ribas ir pradžią kelio į savarankiškumą. Kopriklausomybė nėra „nuotykis“; tai kuria liniją tarp savęs ir kito žmogaus, ir ją galima perbraukti per sąmoningą darbą su savimi.
tags: #sveikas #gyvenime #apie #priklausomybe #kopriklausomybe #ir