Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Atlikta nemažai tyrimų, atskleidžiančių, kad smurtas prieš moteris ir smurtas prieš vaikus dažniausiai vyksta šeimoje ir paveikia abi šias grupes.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.
Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio Įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu.
Specializuotos Pagalbos Centrai
Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą konfidencialią pagalbą visiems nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Centro darbuotojos (-ai) jus išklausys, palaikys ir įgalins priimti geriausią jums tinkantį sprendimą. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Kreipkis pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai Susisiek su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, tiesiogiai. Iš viso yra 14 organizacijų.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia:
- Išsamias konsultacijas.
- Emocinę paramą.
- Teisinę pagalbą.
- Psichologinę pagalbą.
- Informaciją apie galimus sprendimus.
- Pagalbą sudarant veiksmų planą.
- Tarpininkavimą su kitomis institucijomis.
Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba (pvz.
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Teisininkas Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.). Psichologas Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti. SPKC konsultantai Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje. Aš patiriu smurtą. Kokios pagalbos galiu tikėtis?
Jeigu smurto incidentas įvyko, tačiau skubios pagalbos nekvietėte, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų ir medicinos kortelėje aprašytų jūsų sveikatos būklę. Jeigu vėliau norėsite pranešti policijai apie patiriamą smurtą, šie įrašai galės būti pasitelkti kaip įrodymas. Operatorius(-ė) jus išklausys ir perduos pranešimą policijos pareigūnams, kurie atvyks pas jus.
Psichologinė Pagalba
Psichologinė pagalba Pagalbos moterims linijoje„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus moterims ir merginoms, patiriančioms bet kurios rūšies - fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį - smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenančioms psichologines krizes ir savižudybės riziką. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Tad lengvai prieinama nemokama psichologinė pagalba bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu yra itin svarbi ir aktuali.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
„Pagalbos moterims linija“ devynioliktąjį gimtadienį pažymės jau netrukus - 2023 m. Savo veiklą emocinės paramos linija pradėjo Klaipėdoje, po kelerių metų veiklą išplėtė Kaune, o 2019 m. ir Vilniuje. Tad dabar emocinę paramą teikia daugiau negu 260 savanorių trijuose didžiuosiuose miestuose.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Psichologinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių̨. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Atsakysime per 24 val. Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 14-22 val.
Psichologinė pagalba telefonu. Psichologinė pagalba internetu. Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais. Nemokama psichologinė pagalba visą parą - Pagalbos moterims linija.
| Pagalbos būdas | Prieinamumas |
|---|---|
| Pagalba telefonu | Visą parą |
| Pagalba laiškais | Atsakymas per 24 val. |
| Pokalbiai internetu | Kasdien 14-22 val. |
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje
Smurto Artimoje Aplinkoje Padariniai
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Tad smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.
Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų - jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių. Sunku suvokti, kad moterys, patiriančios artimųjų smurtą, galvoja, jog tai yra normalu.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. - psichologinį smurtą.
Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Tai - depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.
Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų - pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus.
16 Aktyvumo Dienų Prieš Smurtą Prieš Moteris
Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną viso pasaulio bendruomenė pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija tęsiasi iki gruodžio 10 d. - Tarptautinės Žmogaus teisių dienos. Viena po kitos rengiamos akcijos, susijusios su žmogaus teisėmis, parodo, kad smurtas prieš moteris yra itin paplitęs žmogaus teisių pažeidimas.
Valstybės parama smurto aukoms
Lietuvos teisinė sistema įtvirtinta valstybės finansuojamą psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Teikiant finansavimą smurto artimoje aplinkoje aukų pagalbai valstybė pripažįsta, kad aukoms reikia ir jos turi teisę į pagalbą, kuri reikalinga pasitraukti iš galios ir kontrolės santykių, kurie susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Aukos, kurios neturi kur apsistoti, gali laikinai apsistoti socialinių paslaugų įstaigose. Laikinas apnakvindinimas teikiamas iki 7 parų.
Siekiant gauti socialinę pagalbą, smurto artimoje aplinkoje auka turėtų kreiptis į socialinius darbuotojus savo savivaldybėje arba į bet kurią NVO, kuri teikia tokias paslaugas. Smurto auka turi teisę pasirinkti socialinės pagalbos teikėją. Valstybės galimybė ar negebėjimas suteikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į tinkamo atsako į smurto standartą. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys.