Laikinojo nedarbingumo pažymėjimas: įstatymai, tvarka ir išmokos

Nedarbingumas - tai žodis, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria daugelis dirbančiųjų. Nesvarbu, ar tai būtų netikėta liga, trauma, ar būtinybė slaugyti sergantį artimąjį, laikinasis nedarbingumas yra neatsiejama socialinės apsaugos sistemos dalis, leidžianti žmogui sveikti nesijaudinant dėl prarandamų pajamų. Tačiau nedarbingumo procesas, dokumentų tvarkymas ir išmokų gavimas kartais gali atrodyti painus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus svarbiausius laikinojo nedarbingumo aspektus Lietuvoje: nuo pažymėjimo gavimo iki ligos išmokos apskaičiavimo ir darbuotojo bei darbdavio teisių ir pareigų.

Kas yra laikinasis nedarbingumas ir nedarbingumo pažymėjimas?

Laikinasis nedarbingumas - tai laikotarpis, kai apdraustasis asmuo dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir praranda darbo pajamas. Svarbu pabrėžti, kad teisę į socialinės draudimo išmokas nedarbingumo atveju turi tik tie asmenys, kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir atitinka tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, turi sukaupę minimalų ligos socialinio draudimo stažą.

Oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą, yra nedarbingumo pažymėjimas. Nuo 2018 metų Lietuvoje išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP). Tai reiškia, kad popierinio lapelio gauti nebereikia - visa informacija apie jūsų nedarbingumą yra kaupiama Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), o iš ten automatiškai perduodama „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) ir jūsų darbdaviui.

Nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti:

• Šeimos gydytojas;
• Gydytojas specialistas (pagal savo kompetenciją);
• Odontologas;
• Tam tikrais atvejais - medicinos įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), ypač sprendžiant dėl nedarbingumo pratęsimo ilgesniam laikui.

Kaip gaunamas nedarbingumo pažymėjimas?

Procesas prasideda nuo kreipimosi į gydytoją. Jei susirgote ar patyrėte traumą ir manote, kad negalite dirbti:

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

1. Susisiekite su savo gydymo įstaiga: Informuokite apie savo būklę ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją (arba nuotolinei konsultacijai, jei tai įmanoma ir tikslinga jūsų atveju).
2. Gydytojo apžiūra ir sprendimas: Gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę ir nuspręs, ar yra pagrindas pripažinti jus laikinai nedarbingu.
3. Pažymėjimo išdavimas: Jei nedarbingumas patvirtinamas, gydytojas ESPBI IS sistemoje suformuos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas jo pradžios datą ir preliminarią trukmę.
4. Informacijos perdavimas: Informacija apie išduotą pažymėjimą automatiškai pasiekia „Sodrą“ ir jūsų darbdavį (jei esate įdarbintas). Jums patiems nebereikia niekur nešti popierinio dokumento.

Svarbu kreiptis į gydytoją nedelsiant, vos pajutus negalavimus ar patyrus traumą. Atgaline data nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas, išskyrus labai retas, objektyviai pagrįstas išimtis (pvz., jei asmuo dėl itin sunkios būklės negalėjo kreiptis anksčiau).

Darbuotojo teisės ir pareigos nedarbingumo metu

Būdamas laikinai nedarbingu, darbuotojas turi ne tik teises, bet ir pareigas:

Pareigos:

• Informuoti darbdavį: Nors darbdavys gauna automatinį pranešimą iš „Sodros“, gera praktika yra kuo greičiau informuoti savo tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti į darbą ir numatomą nedarbingumo trukmę. Tai leidžia darbdaviui planuoti darbus.
• Laikytis gydytojo nurodymų: Privaloma laikytis paskirto gydymo režimo, vartoti vaistus, lankytis pas gydytoją nustatytu laiku.
• Nepažeisti režimo: Nedarbingumo metu negalima dirbti (išskyrus įstatyme numatytas išimtis, pvz., dirbant ne visą darbo laiką ir susirgus), vartoti alkoholio, narkotinių medžiagų, elgtis taip, kas galėtų pakenkti sveikatai ar prailginti nedarbingumo laiką. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo laikosi nustatyto režimo.
• Laiku atvykti pas gydytoją nurodytomis dienomis nedarbingumui pratęsti ar užbaigti.

Teisės:

• Gauti ligos išmoką: Jei atitinkate sąlygas (turite reikiamą stažą), turite teisę gauti ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį.
• Išsaugoti darbo vietą: Darbdavys negali atleisti darbuotojo jo laikinojo nedarbingumo metu (išskyrus tam tikras Darbo kodekse numatytas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas).
• Privatumas: Darbdavys gauna informaciją apie nedarbingumo faktą ir trukmę, bet ne apie konkrečią diagnozę (ji yra konfidenciali medicininė informacija).
• Sveikti: Svarbiausia teisė - skirti visą laiką ir pastangas sveikatai atgauti.

Darbdavio vaidmuo ir pareigos

Darbdavys taip pat turi tam tikras pareigas, kai jo darbuotojas tampa laikinai nedarbingu:

• Sumokėti už pirmąsias dvi dienas: Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys iš savo lėšų. Šios išmokos dydis negali būti mažesnis nei 62,06% ir ne didesnis nei 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus dydis dažnai nustatomas kolektyvinėje ar darbo sutartyje.
• Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Darbdavys turi pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo nedarbingumą (NP-SD forma), kuriame nurodoma informacija, reikalinga ligos išmokai iš „Sodros“ lėšų apskaičiuoti (pvz., darbuotojo vidutinis darbo užmokestis). Šį pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbuotojo pranešimo apie nedarbingumo pabaigą arba po 10 nedarbingumo dienos, jei jis tęsiasi ilgiau.
• Žymėti nedarbingumą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje: Darbdavys privalo teisingai žymėti darbuotojo nedarbingumo dienas apskaitos dokumentuose.
• Išsaugoti darbo vietą: Kaip minėta, nedarbingumo laikotarpiu darbuotojo darbo vieta yra saugoma.

Ligos išmoka: kas, kada ir kiek moka?

Ligos išmoka yra piniginė kompensacija, mokama asmeniui jo laikinojo nedarbingumo metu. Jos mokėjimo tvarka ir dydis priklauso nuo kelių veiksnių.

Kas moka?

• Pirmos 2 dienos: Darbdavys (kaip aprašyta aukščiau).
• Nuo 3 dienos: „Sodra“ (jei asmuo atitinka sąlygas).

Pagrindinės sąlygos gauti išmoką iš „Sodros“:

• Būti draudžiamam ligos socialiniu draudimu nedarbingumo pradžios dieną.
• Turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą: ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius iki nedarbingumo pradžios dienos (yra tam tikrų išimčių, pvz., asmenims iki 26 metų, nelaimingų atsitikimų darbe atveju).
• Gydytojas turi būti išdavęs elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
• Darbdavys turi būti pateikęs NP-SD pranešimą „Sodrai“.

Išmokos dydis:

• Iš darbdavio lėšų (pirmos 2 dienos): 62,06% - 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
• Iš „Sodros“ lėšų (nuo 3 dienos): 62,06% asmens kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tam tikrą laikotarpį iki nedarbingumo pradžios (paprastai 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nedarbingumo pradžią). Yra nustatytos kompensuojamojo uždarbio „lubos“.

„Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu."

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Išmokos mokėjimas:

„Sodra“ išmoką paprastai perveda į asmens nurodytą banko sąskaitą per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (įskaitant darbdavio NP-SD pranešimą) gavimo dienos.

Nedarbingumo trukmė ir pratęsimas

Pirminį nedarbingumo laikotarpį nustato gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę. Jei per nustatytą laiką asmuo nepasveiksta, nedarbingumas gali būti tęsiamas.

Gydantis gydytojas (šeimos gydytojas ar specialistas) paprastai gali tęsti nedarbingumą iki tam tikros ribos (pvz., šeimos gydytojas dažniausiai iki 30 kalendorinių dienų, o esant tam tikroms ligoms ar traumoms - ilgiau).

Jei reikalingas ilgesnis nedarbingumas, sprendimą dėl jo tęsimo priima Gydytojų konsultacinė komisija (GKK). GKK vertina gydymo eigą, prognozę ir sprendžia dėl tolesnio nedarbingumo pagrįstumo.

Maksimali laikinojo nedarbingumo trukmė su pertraukomis dėl tos pačios ar giminingos ligos paprastai negali viršyti tam tikro laikotarpio per kalendorinius metus (pvz., 122 kalendorinių dienų), tačiau yra daug išimčių (pvz., sergant tuberkulioze, po sunkių traumų ar operacijų).

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, gydytojas pažymėjimą uždaro, nurodydamas paskutinę nedarbingumo dieną. Kitą dieną darbuotojas turėtų grįžti į darbą.

Ypatingi nedarbingumo atvejai

Be įprasto susirgimo ar traumos, yra ir kitų situacijų, kai gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka:

Sergančio šeimos nario slauga:

Galima gauti nedarbingumo pažymėjimą slaugyti sergantį vaiką (įvairaus amžiaus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir kitų aplinkybių), sutuoktinį, tėvus (įtėvius).

Išmokos dydis slaugant šeimos narį paprastai yra toks pat kaip ir sergant pačiam - 62,06% kompensuojamojo uždarbio.

Maksimali apmokama slaugos trukmė priklauso nuo slaugomo asmens amžiaus ir ligos (pvz., slaugant vaiką iki 14 metų - iki 14 kalendorinių dienų, tačiau esant sudėtingoms ligoms ar būklėms - ilgiau).

Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga:

Jei nedarbingumas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą/iš darbo arba diagnozuota profesinė liga, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra didesnė - 77,58% kompensuojamojo uždarbio.

Tokiu atveju yra atliekamas tyrimas nelaimingam atsitikimui ar profesinei ligai ištirti ir pripažinti.

Išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys nemoka).

Nėštumo ir gimdymo atostogos:

Nors tai nėra nedarbingumas tradicine prasme, prieš gimdymą ir po jo moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kurių metu „Sodra“ moka motinystės išmoką. Tai reglamentuoja tas pats Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.

Audinių, ląstelių ar organų donorystė:

Asmenims, tapusiems donorais, nedarbingumo laikotarpiu mokama 100% kompensuojamojo uždarbio išmoka.

Sergantys tuberkulioze ar užkrečiamosiomis ligomis:

Gali būti taikomos ilgesnės nedarbingumo trukmės ir išmokų mokėjimo sąlygos.

Nedarbingumo kontrolė ir piktnaudžiavimo prevencija

Siekiant užtikrinti, kad socialinio draudimo lėšos būtų naudojamos tikslingai, „Sodra“ turi teisę kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą ir tai, kaip asmenys laikosi nustatyto režimo nedarbingumo metu.

Tikrinimai:

„Sodros“ specialistai gali atlikti patikrinimus gydymo įstaigose (vertinti dokumentaciją) arba lankytis pas nedarbingą asmenį namuose (tikrinti režimo laikymąsi).

Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK):

Ilgiau trunkantį nedarbingumą visada vertina GKK, kuri sprendžia dėl jo tęsimo pagrįstumo.

Pasekmės pažeidus režimą:

Jei nustatoma, kad asmuo pažeidė gydytojo nurodytą režimą (pvz., vartojo alkoholį, dirbo, išvyko nepranešęs gydytojui, neatvyko paskirtu laiku pasitikrinti), ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas nuo pažeidimo dienos, o nepagrįstai išmokėta suma - išieškota.

Atsakomybė už sukčiavimą:

Bandymas gauti nedarbingumo pažymėjimą ar ligos išmoką apgaule (pvz., simuliuojant ligą) gali užtraukti ne tik finansinę, bet ir administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.

„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.

„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“

Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.

„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.

Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti.

„Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.

Beje, ji įvardijo, kad skundų daugėja.

„Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.

2019-aisiais laikinas nedarbingumas buvo nutrauktas dviem tūkstančiams žmonių, tačiau, kaip teigia „Sodros“ atstovai, dažniausiai tokie atvejai nustatomi ne pagal skundus ar prašymus patikrinti, nors tokių atvejų daugėja.

Pats galingiausias ginklas prieš piktnaudžiautojus - kompiuterinė sistema, apie kurios veikimą „Sodros“ atstovė kalba miglotai, nors „Sodros“ taisyklėse griežtai nurodoma, kokius duomenis jie mato ir kokių tikrai negali susekti.

„Sodra“: pakvietus patikrinti 80 procentų tampa sveiki

Nuo laikinojo nedarbingumo iki neįgalumo

Jei liga ar trauma yra sunki ir sveikimas užtrunka labai ilgai arba neprognozuojamas visiškas pasveikimas ir darbingumo atsistatymas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo nustatymo. Kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgą laiką (paprastai virš 4-6 mėnesių, priklausomai nuo situacijos), gydantis gydytojas arba GKK gali nukreipti asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

NDNT specialistai įvertina asmens sveikatos būklę, funkcinius sutrikimus ir nustato darbingumo lygį procentais (darbingiems asmenims) arba neįgalumo lygį (vaikams, pensinio amžiaus asmenims). Nuo nustatyto darbingumo lygio priklauso teisė į netekto darbingumo pensiją ar kitas socialines garantijas.

Svarbūs aspektai darbdaviams ir darbuotojams

Š. Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. „Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, - pabrėžia Š.

Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, - aiškina Š. Orlavičius. - Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui.

Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek - „Sodros“ specialistai. Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.

„Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, - įspėja Š.

Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas.

Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo. „Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, - pabrėžia kancleris.

Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką.

tags: #uzdare #nedarbingumo #pazyma