Senatvė yra natūralus ir neišvengiamas gyvenimo tarpsnis. Visgi ji nebūtinai turi būti niūri ir tamsi. Svarbiausia savimi pradėti rūpintis kuo anksčiau - sveikai gyventi, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nuolat palaikyti protinį aktyvumą ir nustoti tikėti mitais.
Kaip visuomenė žiūri į senatvę ir stereotipai
Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad senatvė - tai stigma, kad būti senam - gėda. Sklando daug stereotipų apie senatvę. Jie veikia mūsų požiūrį į senjorus. Visuomenėje dominuojantis „jaunimo kultas“ dažnai atskiria senyvus žmones nuo kitų - tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime.
Tad pateikiame šešis populiarius stereotipus apie senjorus, kuriais derėtų netikėti.
- Senyvi žmonės suvaikėja. Mitas, kad visi senyvi žmonės ima elgtis kaip maži vaikai. Dažnai tokį elgesį lemia ligos požymiai. Kai kurias senatvines ligas lydi elgesio pokyčio bruožai, o šie simptomai neteisingai priskiriami visai vyresnio amžiaus žmonių kategorijai.
- Vyresniems žmonėms sunkiau mokytis. Jeigu manote, kad senatvėje žmonės niekuo nesidomi, yra nekūrybiški ir nepajėgia mokytis - labai klystate. Mat įvairūs tyrimai rodo, kad mokymosi rezultatai nuo amžiaus nepriklauso.
- Seni žmonės tampa irzlūs ir pikti. Gyvenimu nepatenkintų žmonių tikrai galima sutikti visose amžiaus kategorijose, todėl nederėtų šio bruožo priskirti tik vyresniajai kartai.
- Vyresni žmonės netenka atminties. Neprisiminti vieno ar kito dalyko - normalu sulaukus bet kokio amžiaus. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių gali puikiai atlikti kasdienius darbus bei tvarkyti savo finansus.
- Senėjimą nulemia tik genai. Tai, kaip atrodome dabar ir atrodysime vėliau, lemia ne tik biologiniai procesai, bet ir išorės veiksniai. Svarbu savimi pradėti rūpintis.
- Senatvė - ramybės laikotarpis. Daugelis galvoja, kad į pensiją išėjęs žmogus atsiduoda nieko neveikimui. Tačiau aktyvūs žmonės dažnai toliau realizuoja save ir senatvėje.
Kas yra prarastas savarankiškumas ir kodėl jis svarbus
Gyvenimo kokybės suprastėjimas - pensijos yra mažesnės nei buvęs atlyginimas už pilną darbo dieną. Dėl pablogėjusios fizinės būklės senjorai tampa priklausomi nuo kitų ir savarankiškumo trūkumas juos pradeda erzinti. Daugelis senyvų žmonių pradeda galvoti, kad jie yra niekam tikę ir nereikalingi visuomenei. Tokį įsitikinimą dažnai sustiprina ir atsiradusi vienatvė.
Bendravimas su sergančiais senjorais tampa išties delikačiu reikalu. Jie priversti susitaikyti su savo savarankiškumo trūkumu ir pasikliauti slaugančiu žmogumi. Jei Jūsų artimajam reikia priežiūros, bet negalite jos suteikti, pasinaudokite profesionalių slaugytojų ar savanorių pagalba.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Tyrimai apie savarankiškumą ir sveikatos veiksnius
Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių ir jų sąsajų su socialiniais ir sveikatos veiksniais tyrimas (Magistro darbas, 2020) atkreipė dėmesį į ryšį tarp socialinių bei sveikatos faktorių ir savarankiškumo: visi sveikatos veiksniai yra susiję su savarankiškumu. Nustatyta, kad galvos skausmas, skrandžio pilvo skausmas, liūdesys ir prislėgtumas, irzlumas, bloga nuotaika, padidėjęs jautrumas, nemiga, nuovargis silpnumas turi statistiškai reikšmingą ryšį su atskiromis savarankiškumo sritimis.
Tyrimas parodė ir socialinių veiksnių reikšmę: šeimyninė padėtis, išsilavinimas, vaikų skaičius šeimoje, gyvenamoji vieta, pajamos tenkančios vienam šeimos nariui turi statistiškai reikšmingą (p<0,05) ryšį su savarankiškumo atskiromis sritimis.
Kaip visuomenės veiksniai veikia senatvės pojūtį
Naujausio tyrimo duomenimis, senatvę pajuntame skirtingais amžiais: Didžiojoje Britanijoje apklausti respondentai vidutiniškai nurodė senatvės pojūtį prasidedant apie 59 metus. Ką parodė tyrimas: bedarbiai senatvę pajunta net devyneriais metais anksčiau nei dirbantieji pilną darbo dieną; komunaliniuose butuose gyvenantys asmenys mano, kad senatvė prasideda penkeriais metais anksčiau nei gyvenantys nuosavuose namuose.
Senėjimo prevencija: mokslas ir paprastos priemonės
Senėjimo prevencijos medicina - tai ateities medicina. Tačiau šia kryptimi atliekami išsamūs tyrimai. Na, pavyzdžiui, išleisti antibiotikų grupės vaistai, kurie tinka visiems žinduoliams, lėtinantys senėjimą 10-15 procentų net ir tais atvejais, kai juos skiria jau vyresniame amžiuje. Kol kas tik atliekami klinikiniai tyrimai.
Rimtais mokslo tyrimais įrodyta, kad išsaugoti sveikatą kainuoja daug mažiau nei gydyti įvairias ligas. Atsakomybę už žmogaus sveikatą dalijasi abi pusės: ir gydytojai, ir pacientai. Domiuosi ne pastarąja, tiesiog laikausi nuomonės, kad labiau apsimoka saugoti sveikatą negu gydyti.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
Fizinė veikla ir mankšta
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinių pratimų atlikimas 30 min. per dieną veikia kaip antidepresantai, gerėja pažintinė veikla, atmintis, stiprinamos kraujagyslės, mankšta net turi priešvėžinį efektą. Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas, šokiai, intensyvi mankšta. Beje, jėgos pratimai, svorių kilnojimas, pritūpimų, atsilenkimų darymas mažina osteoporozės riziką, didina kaulų tankį labiau nei kokie šiuo metu žinomi vaistai.
Raumuo pritvirtintas tik antkaulio, kai raumenį sutrauki, jis truputį tempia antkaulį ir jį stimuliuoja. Stiprėja kaulo audinys, nes jis priešinasi, ir kaulas stiprėja. Ypač tai aktualu moterims, nes joms anksčiau vystosi osteoporozė. Dar vienas įdomus dalykas: jei moteris nori ilgiau išlikti jaunatviška, tam irgi padės jėgos pratimai.
Mityba, papildai ir natūralios priemonės
Visada pacientams patariame rūpintis savo sveikata profilaktiškai: sveikai maitintis, esant poreikiui - vartoti papildomus vitaminus ar mineralus, daugiau laiko leisti gryname ore. Tarkim, įrodyta, kad visi jaučiame vitamino D trūkumą. Kognityvinės funkcijos labai dažnai blogėja dėl omega-3 rūgščių stokos. Jų yra augalinės kilmės produktuose, augalinės kilmės maiste ir riešutuose. Esu už tai, kad sveikiausia vartoti natūralias priemones. Jei mes suvalgome, tarkim, penkis riešutus per dieną, tai didžioji mūsų omega-3 rūgščių patenkinama.
Regos funkcijoms labai svarbus ir likopenas. Jo yra raudonos spalvos daržovėse, pomidoruose. Naudingas ir natūralus, be sintetinių priedų kečupas naudingas ne mažiau nei ne pirmo šviežumo pomidorai, aišku, svarbu, kad jame nebūtų nenaudingų priedų. Taigi skaitykite etiketes!
Miegas, psichinė sveikata ir ritmas
Laimės pojūtis labai sustiprėja, jei žmogus gerai išsimiega. Pinigai, tarpasmeniniai santykiai - visa prieš šį pojūtį nublanksta. Suplanuotas, ritmingas gyvenimo būdas senatvės prevencijai labai svarbūs, tačiau ne mažiau reikalingi ir iššūkiai. Žmonės, kurie labai tvarkingai, ritmingai gyvena, irgi sensta greičiau. Tačiau tie iššūkiai neturi viršyti žmogaus galimybių.
Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje
8 būdai, kaip senjorams geriau išsimiegoti šiąnakt
Praktiniai patarimai artimiesiems ir slaugai
Primygtinai nesiūlykite pagalbos. Atminkite, kad senas žmogus - ne kūdikis, jis pats gali priimti sprendimus savo gyvenime. Pagyvenusiems žmonėms reikia atrasti naują gyvenimo tikslą - veiklą, užimsiančią jų laisvą laiką ir protą. Kokia veikla jie turėtų užsiimti priklauso nuo sveikatos, fizinės būklės ir poreikių.
Dažnai pagyvenęs žmogus šios problemos nepripažįsta ir neigia, kad ta problema jiems rūpi. Yra daugybė būdų įtikinti žmogų šlapimą sugeriančių priemonių nauda, pasikalbėkite su artimuoju, parodykite jam informacinę medžiagą. Pagrindiniai žodžiai turėtų būti delikatumas, patogumas ir nemalonaus kvapo prevencija. Gerai pasirinktas produktas reiškia paciento komfortą ir mažesnę pragulų susidarymo riziką, taip pat mažiau darbo slaugytojui.
Paslaugos, programos ir finansinė pusė
Šiuo laikotarpiu žmonės gali išgyventi „antrąją jaunystę“. Pasibaigus darbingam laikotarpiui, atsiranda daug laisvo laiko. Žmogus gali skirti jį savo pomėgiams, pailsėti, ar keliauti. Taip pat senjorai gali dalyvauti ir Europos sąjungos finansuojamose aktyvumo programose, skirtose žmonėms virš 50 ir 60-ies metų amžiaus.
Visada stengiamės atsižvelgti į pacientų poreikius, o vienas iš senjorų poreikių - pasirūpinti sveikata neišleidžiant tam daug pinigų. Vyresni gyventojai neskuba pirkti pirmos pasitaikiusios prekės. Jie atidžiai išnagrinėja galimus variantus, daug dėmesio skiria kainai, atsižvelgia į patraukliausius pasiūlymus. Todėl visada pasiūlome jiems reikiamų vaistinių preparatų ar priemonių už mažiausią kainą.
| Veiksnys | Įtaka savarankiškumui / senėjimui |
|---|---|
| Fizinis aktyvumas | Didina kaulų tankį, gerina nuotaiką, mažina depresiją |
| Mityba (omega-3, likopenas, vit. D) | Palaiko pažintines ir regos funkcijas, stiprina imunitetą |
| Miegas | Sustiprina laimės pojūtį, gerina kognityvines funkcijas |
| Socialiniai veiksniai | Įtakoja savarankiškumo lygį ir senatvės suvokimą |
Požiūris ir etika
Tačiau nesirūpinimas silpniausiais visuomenės nariais garbės mums nedaro. Ir jau visai netiesa, kad Lietuva pernelyg mažai rūpinasi savo senjorais. Šiuo metu nustatyta, kad žmogus dar po pensijos gyvena maždaug apie dešimtmetį. Juos savo mokesčiais išlaiko darbingo amžiaus žmonės. Tačiau tokia senatvė, apie kurią mes kalbame - tai gerontologų tyrinėjimo sritis.
Mes visi senstame, tačiau su vyresniu amžiumi gyvenimas nesibaigia. Nereikia tikėti įvairiais mitais, kurie senatvę piešia tamsiomis spalvomis. Juk net ir vyresniame amžiuje galime tiek daug nuveikti, džiaugtis, matydami augančius vaikaičius - tai amžiaus privalumas.