Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Ji gali būti reikalinga suaugusiems pacientams ir vaikams, kurie serga progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, kai svarbiausia - palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti orumą.
Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Jos tikslas - pagerinti tiek paciento, tiek šeimos gyvenimo kokybę. Vienas iš pagrindinių paliatyviosios pagalbos tikslų yra sumažinti skausmą ir veiksmingai valdyti simptomus. Naudojamos priemonės leidžia išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą ir kuo aktyvesnį likusį gyvenimą.
Slaugytojo funkcijos paliatyviojoje slaugoje
Paliatyviojoje slaugoje slaugytojo vaidmuo yra labai svarbus pragulų prevencijos etape, nes tik užtikrinant kvalifikuotą slaugą ir ankstyvą prevenciją galima išvengti pragulų atsiradimo ir taip pagerinti ligonio gyvenimo kokybę paskutiniais gyvenimo metais. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.) yra esminė slaugytojo kasdieninė veikla.
Slaugytojas atlieka daug profesionalių ir efektyvių veiksmų, funkcijų, kurios pagerina ligonio sveikatą ir savijautą gydant pragulas. Daugiausiai slaugytojų vaidmuo atsispindi pragulų prevencijai naudojant pragulų profilaktikos ir gydymo čiužinius, funkcines lovas. Mažiau kaip trys ketvirtadaliai slaugytojų pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje dažnai naudoja biofizinius tepalus, įvairius tvarsčius, pagalbinius paviršius, kulno apsaugas, stacionarius keltuvus, vartymo paklodes, perkėlimo lentas/lentutes/neštuvus/diržus bei kitas pozicionavimo priemones, o mažiausiai naudojami pasėstai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Pagal Europos pragulų profilaktikos komisijos (EPUAP) pateiktas rekomendacijas beveik pusė slaugytojų teigia, kad efektyviausios priemonės pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje yra vartymas. Slaugytojai taip pat rūpinasi paciento asmens higiena, teikia vaistų administravimą pagal gydytojo nurodymus, stebi gyvybinius parametrus ir reaguoja į simptomų pablogėjimą, koordinuoja priežiūros plano įgyvendinimą bei komunikuoja su gydytoju ir kitais specialistais.
Komandinė priežiūra ir koordinavimas
Specialistų komanda pradeda teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti kitus specialistus. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą namuose teikia specialistų komanda ir ji yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.
Praktinės priemonės ir įranga
Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos metu medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) pacientui negali būti išrašomos kol jis yra stacionare.
Daugiausiai slaugytojų pragulų prevencijai naudoja pragulų profilaktikos ir gydymo čiužinius (94 proc.), funkcines lovas (91 proc.). Vidutiniškai 67 proc. slaugytojų dažnai naudoja biofizinius tepalus, įvairius tvarsčius, pagalbinius paviršius, kulno apsaugas ir kitas pozicionavimo priemones, o pasėstus naudoja mažiausiai tiriamųjų (39 proc.).
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Tyrimų duomenys (santrauka)
| Priemonė | Slaugytojų, kurie dažnai naudoja (%) |
|---|---|
| Pragulų profilaktikos ir gydymo čiužiniai | 94 |
| Funkcinės lovos | 91 |
| Biofiziniai tepalai, tvarsčiai, pagalbiniai paviršiai | 67 |
| Pasėstai | 39 |
Emocinė, socialinė ir dvasinė pagalba
Paliatyvioji pagalba atpažįsta emocinį ir dvasinį sunkios ligos poveikį. Psichologinė pagalba padeda pacientui ir šeimai susitaikyti su liga ir numatomais įvykiais. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Šeimos palaikymas ir švelnus bendravimas yra esminiai elementai, formuojantys paciento orumą.
Ką reikia žinoti apie paliatyviąją priežiūrą
Oro (dignity) suvokimas ir slaugytojų vaidmuo orumo išsaugojime
Tyrimai apie profesionalų orumo suvokimą gyvenimo pabaigoje rodo, kad reikia atlikti tyrimus skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Lietuva yra vienas iš šių mažai tyrinėtų kontekstų. Tyrimo rezultatai parodė, kad orumo GP esmę sudaro kelios pagrindinės temos: fizinis komfortas, globos ir mirties vieta, mirties padariniai kaip tabu, socialiniai santykiai ir bendravimas. Penktoji visa apimanti tema „Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė GP orumo sudedamoji dalis.
Išvados rodo, kad paciento orumas Lietuvoje yra ir žmogaus teisė, ir konstitucinė teisė, tačiau daugeliu atvejų tai išlieka siekis, o ne realybė. Being Heard (Būti išgirstam) yra įtraukta į tarptautiniu mastu pripažintus į pacientą orientuotus GP priežiūros modelius. Išgirsti ir pripažinti mirštančius asmenis yra specifinis įgūdis, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Profesionalų požiūris į orumą dažnai akcentuoja psichologinę sritį pirmoje vietoje, o fizinę sritį - antra. Gydytojai, turintys mokymus apie orumą, orumu susijusį psichologinį, egzistencinį ir dvasinį kančią įvertina kaip ryškesnį nei gydytojai, kurie tokiame mokyme nedalyvavo. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad orumas yra socialiai tarpininkaujamas ir jį lemia sąveikos bei fizinio pasirengimo elementai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Slaugytojų kliūtys ir poreikiai
Slaugytojai dažnai nurodo kliūtis teikiant paliatyviąją pagalbą: slaugos žinių trūkumą, gydytojų vengimą pokalbių su pacientu ir šeimos nariais apie diagnozes ir perspektyvas, neatidėliotinos paciento priežiūros nepakankamą vertinimą. Tyrimai Lietuvoje parodė, kad slaugytojai pabrėžia paciento dvasinių poreikių tenkinimo svarbą ir teigia, kad pacientas turi turėti teisę į orią ir neskausmingą mirtį.
Siekiant stiprinti orumą, slaugytojų mokymai apie psichologinius, egzistencinius ir dvasinius aspektus yra būtini. Dažnai studijos rodo, kad informacija apie pacientą ir profesinis pasirengimas gali pagerinti intervencijas, skirtas stiprinti paciento orumą.
Paslaugų prieinamumas ir organizacija Lietuvoje
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Norint gauti Ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Siuntimą stacionarinėms paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Komunikacija, informavimas ir sprendimų priėmimas
Pacientai ir artimieji dažnai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.
Niekada ne per anksti pradėti paliatyviąją priežiūrą. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu gydymu. Ankstyva paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Ką reikia žinoti apie paliatyviąją priežiūrą
Empatija, išklausymas ir „Būti išgirstam“
Paciento orumo esmė apima gebėjimą būti išgirstam. Empatija, pagarbus bendravimas ir įsiklausymas tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų yra kertiniai elementai, padedantys išsaugoti orumą. Net maži gestai - šildantis žvilgnis, pokalbis ar buvimas šalia - gali turėti terapinį poveikį. Šios paprastos, bet reikšmingos slaugytojo veiklos stiprina ryšį su pacientu ir padeda jam jaustis vertinamam.
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, suvaldyti šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.
Praktiniai rekomendacijos slaugytojams
- Nuolat vertinti ir stebėti paciento būklę bei gyvybines funkcijas, operatyviai reaguoti į pokyčius.
- Taikyti patikrintas pragulų prevencijos priemones: čiužinius, funkcines lovas, pozicionavimo įrangą ir vartymą pagal EPUAP rekomendacijas.
- Užtikrinti skausmo ir kitų simptomų valdymą, bendradarbiauti su gydytoju dėl gydymo planų ir nuskausminimo strategijų.
- Skirti dėmesį psichologinei ir dvasinei paciento bei šeimos pagalbai; užtikrinti galimybę pasitelkti dvasinę paramą.
- Komunikuoti atvirai ir empatiškai su pacientu ir artimaisiais, skatinti pacientų išsakymą ir sprendimų priėmimą.
- Dalintis žiniomis ir dalyvauti mokymuose apie orumą, psichologinį ir dvasinį palaikymą bei paliatyviosios priežiūros praktiką.
Slaugytojo vaidmuo paliatyviojoje slaugoje yra daugialypis: nuo techninės priežiūros ir pragulų prevencijos iki emocinės paramos, dvasinės priežiūros koordinavimo, komunikacijos su pacientu ir artimaisiais bei komandinio darbo su kitais specialistais. Šios veiklos kartu leidžia užtikrinti, kad pacientas paskutiniais gyvenimo etapais būtų gydomas oriai, su pagarba ir minimalia kančia.
tags: #slaugytojos #pagalba #mirstanciajam