Pastaruoju metu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į vaikų teisių pažeidimus ir smurto prieš vaikus atvejus. Visuomenė vis labiau netoleruoja tokių reiškinių ir ieško būdų, kaip apsaugoti vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime konkrečius atvejus Lietuvoje ir užsienyje, taip pat išnagrinėsime visuomenės reakcijas ir diskusijas, kylančias dėl vaikų teisių apsaugos.
Vaikų Teisių Pažeidimai: Konkretūs Atvejai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vaikų teisės“.
Baytowno mieste, Teksase (JAV), pareigūnai aptiko šokiruojančias namų sąlygas, kuriomis buvo laikomas nekalbantis autizmą turintis 11 metų berniukas. Motinai pateikti kaltinimai dėl vaiko nepriežiūros, sukėlusios sunkius kūno sužalojimus, rašoma fox26houston.com.
Brazilijoje išgelbėta 6-metė mergaitė, visą gyvenimą laikyta užrakinta purviname kambaryje ir maitinama tik skysčiais. Pareigūnai mergaitę rado sunkios būklės - ji nemokėjo kalbėti, buvo nusilpusi ir sirgo infekcijomis. Tėvai jau suimti, o mergaitė gydoma ir perduota globos institucijoms.
Lietuvoje taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai patiria smurtą ar nepriežiūrą. Naujienų portalui tv3.lt moteris pranešė, kad jos sūnaus tėvas, kuriam suteikta globos teisė, smurtauja prieš mažametį. Nors tokie įtarimai tėvui yra pareikšti, vaiko teisės tvirtina, kad berniukas šiuo metu yra saugioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Kaune gyvybės langelyje palikta ūgtelėjusi, vaikštanti ir kalbanti mergytė. Šalia mergaitės - ir mamos rašytas raštelis. O pagal jį ir mergytės išvaizdą specialistai sprendžia, kad mergaitei beveik dveji metai. Vaiką apžiūrėję medikai smurto žymių neaptiko, o po apžiūros mergaitė perduota laikiniems globėjams.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai atimami iš šeimų dėl procedūrinių pažeidimų. Aštuonis mėnesius pas svetimus žmonės gyvenę iš suverenų Vilčinskų atimti vaikai vėl atiduoti tėvams, mat paaiškėjo, kad juos paimant vaiko teisių tarnyba padarė procedūrinius pažeidimus. Teismas konstatvo, kad specialistai pirma turėjo paimti vaikus ir tik tada gauti teismo leidimą, kaip numato įstatymai, o jie pasielgė atvirkščiai.
Reakcija į Vaikų Atėmimo Atvejus
Internete žaibiškai išplitus įrašui, kuriame mama dalijasi vaizdu, kaip rugsėjį Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su policija iš jos paėmė sūnų močiutės tremtinės akivaizdoje, sukėlė jau ne tik eilinių tautiečių pyktį. Į vaizdo įrašą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasipiktino prezidento Gitano Nausėdos reakcija į vaiko atėmimo iš mamos dramą. Ministrės nuomone, prezidento rūpestis pavėluotas. M. Navickienė prezidento pasisakymą įvertino kaip oportunizmą.
Internete masiškai plinta vaizdo įrašas, kaip Palangos vaiko teisių darbuotojos ir policija atskyrė vaiką nuo mamos. Kai kurie internautai netveria pykčiu, kaip vaikas paimamas per prievartą, girdisi, kaip jis klykia ir šaukiasi pagalbos. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, ši situacija įvyko rugsėjo mėnesį. Po truputį aiškėja šio įvykio detalės.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos praktika
Tačiau, pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės spaudai Alinos Žilinaitės, iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus apie pusę nepasitvirtina. Vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti į visus pranešimus, nepriklausomai nuo jo gavimo formos - raštu, žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis.
Kaip patikslino tarnybos atstovė, nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su tėvais, vaikais, išklauso jų nuomonę, įvertina situaciją ir pagal poreikį pasiūlo šeimai pagalbą. Jeigu vaiko teisių pažeidimas nepasitvirtina, su šeima atsisveikinama.
Socialinės Reklamos Kritika
Pastaruoju metu televizijos ir radijo eterius pasiekusi socialinė kampanija „Palaikyk“ įsiutino ir kunigus, ir religingus pasauliečius. Reklamoje ant plakatų parašyta: „Kunige, kaltini smurtą patyrusią moterį - palaikai nusikaltėlį“. Dvasininkai piktinasi, kad tokie kaltinimai jų luomui visiškai neatitinka realybės. Pasak Dievo tarnų, užuot visuomenei padėjus, naujoji akcija tik kiršina ją prieš Bažnyčią.
„Atrodytų, kad kunigai visi tokie monstrai, baisybės, ir dabar jie čia moteris priverčia kentėti ir tik jokiu būdu nekalbėti, tylėti“, - sako kunigas Algirdas Toliatas.
„Socialinė reklama turėtų atkreipti dėmesį į problemą, ir, sakykim taip, siūlyti tam tikrus sprendimus. Dabar reklama supriešina visuomenę“, - teigia VU profesorius Vytautas Ališauskas.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos poveikis šeimai
Tačiau šios reklamos užmanytojai - lygių teisių kontrolieriaus tarnyba - su tokia kritika nesutinka. Anot jų, moterys net iš dvasininkų nesulaukia tinkamos paramos ir neišsivaduoja iš pražūtingo smurto liūno. Aplinkiniai dažnai mano, kad dėl smurto šeimoje jos pačios yra kaltos.
„Mes prieš Bažnyčią nesame nusiteikę, iš tikrųjų kreipėmės į individualius asmenis, kunigus, kurie savo žodžiais, pasirinkdami juos teisingai, gali paskatinti moterį toliau ieškoti pagalbos“, - sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Tačiau kunigai ginasi ir teigia, kad smurtautojų Bažnyčia tikrai nepalaiko. Kaip tik priešingai - Bažnyčios durys visada atviros kenčiantiems ir nuskriaustiems.
„Ta reklama skamba kaip kaltinimas, tuo tarpu, kaip man atrodo, Bažnyčia yra bendradarbis, kad dar ir toliau būtų, ir kad visi, ne tik Bažnyčia“, - sako A. Toliatas.
Vilniaus moterų namų atstovė išvien su su lygių galimybių kontrolieriais. Esą frazės, kurios atsidūrė ant reklaminių plakatų, ne iš piršto laužtos. Esą į centrą besikreipiančios moterys dažnai prasitaria, kad taip reikalingos pagalbos jos nesulaukia ir iš kunigų. Todėl galbūt kalbėjimas apie problemą ją pakeistų.
„Esam irgi taip pat ne vieną atvejį turėję, kad kunigas sako, eikite namo ir pasimelskite už savo smurtaujantį vyrą“, - sako Vilniaus moterų namų atstovė Agnė Madeikytė.
Į šią socialinę kampaniją įtraukti ne tik kunigai. Vaizduojami ir smurtautojus palaikantys policininkai, teisėjai, smurto aukų motinos bei draugės. Anot filosofo Vytauto Ališausko, ši kampanija yra neteisinga iš esmės, ir jokių teigiamų rezultatų smurtą patiriančioms moterims neatneš. Greičiau priešingai.
„Smurtas artimoje aplinkoje yra reali problema ir ją paversti tokiu groteskišku vaidinimu, kuris priešina atskiras visuomenės grupes, sakykim, netgi kelia nepasitikėjimą, kad ir ta pačia policija, toks dalykas yra neprofesionalus. Kito žodžio aš neturiu“, - sako profesorius V. Ališauskas.
Anot VU profesoriaus, lygių teisių kontrolieriaus tarnyba turėtų prisipažinti suklydusi bei ieškoti kitų problemos sprendimų.
Lygių teisių kontrolieriai atšauna, kad socialinės kampanijos kritikos jie nesibaimina, ir kviečia kunigus smurto šeimoje problemą aptarti drauge.
Statistika ir Tendencijos
Kaip pastebėjo tarnybos atstovė spaudai Alina Žilinaitė, gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. - 40,5 tūkst., 2022 m. - 45 tūkst.
Didžioji dalis pranešimų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, pavyzdžiui, dažniausiai pažeidžiama vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat vienas dažniausių atvejų kai vaikui neužtikrinama teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu ar mama arba kitais giminaičiais. Pasitaiko, kad vaikui neužtikrinama teisė į mokslą, saviraišką ar poilsį.
Didėjantis gaunamų pranešimų skaičius rodo, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui.
„Apie 3-4 proc. pranešimų yra anonimiški. 2020 m. tokių pranešimų gavome 1455, 2021 m. - 1757, 2022 m. - 1606. Anoniminiais pranešimais laikomi ir tokie pranešimai, kai vaiko teisių gynėjams pranešusio asmens tapatybė yra žinoma, tačiau jis išreiškė valią, kad jo duomenys būtų apsaugoti. Dažniausiai tai yra artimos aplinkos žmonės“, - rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame tarnybos komentare.
Gaunant daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. - 2594, o šiais metais jau 2803 vaikai.
Smurtą patiriančių vaikų skaičius kasmet auga arba lieka stabiliai aukštas, sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Jos teigimu, per pirmus vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuvoje smurtą galimai patyrė kone 3 tūkst. vaikų.
Kaip Eltai nurodė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais su fiziniu smurtu susidūrė daugiau nei 2,2 tūkst. vaikų, seksualiai smurtauta prieš kone 300 vaikų, psichologinį smurtą patyrė kiek daugiau nei 300 vaikai, o nepriežiūrą - daugiau nei 100 vaikų.
„Mūsų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba išlieka stabiliai aukšti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų smurto rūšių nukentėjusių vaikų skaičiai. Remiantis preliminariais duomenimis, už praėjusių metų sausio-lapkričio mėn., vaikų, prieš kuriuos galimai buvo panaudotas įvairių formų smurtas, skaičius siekia beveik 3 tūkst.“ - I. Skuodienė.
„Kalbant apie smurto prieš vaikus statistiką, svarbu suprasti, kad už kiekvieno skaičiaus slypi konkretaus vaiko patirtys ir išgyvenimai, kurie gali atimti vaiko saugumo jausmą, paveikti raidą, palikti kitas ilgalaikes pasekmes. Deja, bet Lietuvoje smurto prieš vaikus mastas išlieka didelis“, - akcentavo ji.
I. Skuodienės teigimu, nuo fizinio smurto dažniau nukenčia berniukai. Tuo metu mergaitės dažniau patiria seksualinį smurtą. „Dažniausiai nuo fizinio smurto nukenčia berniukai, o mergaitės dažniau patiria seksualinį smurtą, nepriežiūrą“, - sakė tarnybos vadovė.
Kaip skelbta, 2024 m., pasak tarnybos, Lietuvoje nuo smurto nukentėjo daugiau nei 3 tūkst. vaikų: užfiksuota daugiau nei 2,6 tūkst. fizinio smurto, 402 - psichologinio smurto, 375 - seksualinio smurto bei 249 vaiko nepriežiūros atvejai.
Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje
| Smurto rūšis | Skaičius (2024 m.) |
|---|---|
| Fizinis smurtas | 2600+ |
| Psichologinis smurtas | 402 |
| Seksualinis smurtas | 375 |
| Nepriežiūra | 249 |
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Atsižvelgiant į augančius smurto prieš vaikus statistikos duomenis, būtina stiprinti vaiko teisių apsaugą, užtikrinti tinkamą pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir šviesti visuomenę apie smurto atpažinimo ir prevencijos būdus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai veiktų profesionaliai ir efektyviai, o socialinės reklamos būtų kuriamos atsakingai ir skatintų visuomenės vienybę, o ne supriešinimą.