Neįgaliųjų vežimėlių krepšinis: taisyklės, raida ir Lietuvos istorijos kontūrai

Krepšinis vežimėliuose atsirado po Antrojo pasaulinio karo kaip reabilitacijos užsiėmimas sužeistiems kariams. Jis greitai virto varžybine sporto šaka, kurios taisyklės panašios į tradicinio krepšinio taisykles, tačiau pritaikytos specifiniams neįgaliųjų vežimėlių žaidėjų poreikiams. Šį dinamišką ir įtraukiantį sportą žaidžia penkių žmonių komandos, o žaidėjai turi driblingą, perdavimus ir metimus atlikti manevruodami neįgaliųjų vežimėliu, o tai reikalauja koordinacijos ir jėgos.

Neįgaliųjų vežimėlių krepšinis oficialiai debiutavo 1960 m. Romoje vykusiose parolimpinėse žaidynėse. Nuo tada jis tapo viena iš pagrindinių žaidynių sporto šakų, pritraukiančia tūkstančius žiūrovų ir sulaukiančia didelio žiniasklaidos dėmesio.

Pagrindinės taisyklės ir žaidimo ypatumai

Krepšinis žaidžiamas stačiakampio formos aikštelėje, kurios abiejuose galuose yra po du 3,05 m aukščio krepšius. Krepšinis vežimėliuose žaidžiamas pagal tas pačias taisykles kaip ir 5x5 krepšinis. Sportininkai turi judėjimo negalią (paraplegija, kvadriplegija, amputacija ir pan.).

Krepšinis vežimėliuose žaidžiamas pagal tas pačias taisykles kaip ir 5x5 krepšinis, tačiau praktikoje svarbiausia - judėjimo vežimėliu kontrolė, stabilumas kontaktuose ir taisyklingas driblingas derinant su manevravimu. Šį dinamišką ir įtraukiantį sportą žaidžia penkių žmonių komandos, o žaidėjai turi driblingą, perdavimus ir metimus atlikti manevruodami neįgaliųjų vežimėliu, o tai reikalauja koordinacijos ir jėgos.

  • Aikštelė ir įranga: stačiakampė aikštė su 3,05 m aukščio krepšiais, specialūs sportiniai vežimėliai, pritaikyti manevringumui ir saugumui.
  • Komandos sudėtis: po 5 žaidėjus aikštėje, keitimai pagal trenerio taktiką, derinant skirtingą funkcinių galimybių klasifikaciją.
  • Žaidimo veiksmai: driblingas, perdavimai ir metimai atliekami manevruojant vežimėliu; kontaktas leidžiamas ribotai - akcentuojama sauga ir taisyklinga kova dėl pozicijos.

Pasaulinės krepšinio ištakos ir raida

Krepšinį 1891 m. išrado vienos Amerikos mokyklos sporto mokytojas: jis norėjo rasti sporto šaką uždarose patalpose, kad mokiniai žiemą būtų aktyvūs. Ši sporto šaka greitai išpopuliarėjo. Į Europą krepšinis atkeliavo XX a. Pirmosios tarptautinės varžybos buvo surengtos 1920 m., o 1904 m. krepšinis buvo įtrauktas į olimpines žaidynes. Tačiau ši kamuolio sporto šaka olimpinėse žaidynėse nebuvo varžoma iki 1936 m. Moterų turnyrai į olimpines žaidynes buvo įtraukti tik 1976 m.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Krepšinis vežimėliuose atsirado po Antrojo pasaulinio karo kaip reabilitacijos užsiėmimas sužeistiems kariams. Neįgaliųjų vežimėlių krepšinis oficialiai debiutavo 1960 m. Romoje vykusiose parolimpinėse žaidynėse. Nuo tada jis tapo viena iš pagrindinių žaidynių sporto šakų, pritraukiančia tūkstančius žiūrovų ir sulaukiančia didelio žiniasklaidos dėmesio.

Lietuvos vežimėlių krepšinio istorijos faktai

Surinkus, susipažinus ir išanalizavus Lietuvos parolimpinio komiteto (LPK), Lietuvos invalidų sporto federacijos (LISF), Vilniaus invalidų sporto klubo „Draugystė“ ir Kauno klubo „Santaka“, Tarptautinės vežimėlių krepšinio federacijos (IWBF) dokumentus, istorinę literatūrą ir periodinę spaudą, galima tvirtinti, kad organizuoto valstybės mastu invalidų sporto Lietuvoje pradžia laikytini 1988 metai - LISF įkūrimo metai. Federacija numatė veiklos prioritetus: organizacinį masinį darbą, propagandą, mokslinę - metodinę ir medicininę kontrolę, sportinį - techninį darbą, kartu siekiant keisti visuomenės požiūrį į invalidus, jų įvairiapusį gyvenimą. Praktiškai šie uždaviniai buvo įgyvendinami besikeičiančiuose neįgaliųjų sporto klubuose, remiant talkininkams rėmėjams, pagalbininkams.

Stipriausi, labiausiai išplėtoję sportinę veiklą ir palyginti gausūs sporto klubai susikūrė Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune. Geriausių vežimėlių krepšinio rezultatų pasiekė „Santakos“ ir Vilniaus „Draugystės“ klubai, tarptautinėse varžybose dalyvaujantys nuo 1989 m., o sportinius vežimėlius įsigiję 1991 ir 1994 m.

Lietuvos klubų kontekstas ir pasiekimų dinamika

Having collected, studied and analysed the documents of the Lithuanian Paralympics Committee (LPK), the Lithuanian Disabled Sports Federation (LISF), Vilnius Disabled Sports Club Draugystė and Kaunas Club Santaka and the International Wheelchair Basketball Federation (IWBF), historical literature and periodicals, one may state that the start of nationally organised sports of the disabled in Lithuania is 1988 - the year of establishment of the LISF. The Federation planned for the following priorities: organisational collective work, promotion, scientific, methodological and medical control, sport and technical work at the same time seeking to change the public attitude to the disabled and their full life. In practice, these objectives were implemented in changing sports clubs for the disabled with the support of various helpers. The strongest and relatively numerous clubs having best developed their activities in sports are in Vilnius, Klaipėda, Šiauliai and Kaunas. The best results in wheelchair basketball have been achieved by Santaka and Vilnius Draugystė Clubs participating in international competitions since 1989 having purchased sports wheelchairs in 1991 and 1994.

Tarptautinis kontekstas ir olimpinė-parolimpinė scena

Oranžinio kamuolio gerbėjų laukia staigmena: 2024 m. olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse rengiamos dvi krepšinio varžybos. Šios sporto šakos populiarumas Prancūzijoje ir toliau auga, todėl tikimės, kad Paryžiaus olimpinių ir parolimpinių žaidynių metu krepšinio varžybų tribūnos bus sausakimšos! Nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio 10 d. "Accor" arenoje Bercy krepšinio gerbėjai galės stebėti krepšinio turnyrus, nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 5 d. " Concorde" - 3x3 krepšinio varžybas, o nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 8 d. "Arena Bercy" - vežimėlių krepšinio varžybas.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

2024 m. Paryžiaus olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse dalyvaus sportininkai iš viso pasaulio! Atraskite tuos, kurie pasižymėjo krepšinyje, pelnydami aukso, sidabro ir bronzos medalius, taip pat visas prancūzų sėkmės istorijas. O kaip su prancūzais? "Les Bleus" automatiškai pateko į turnyrą - tokia privilegija naudojasi turnyro šeimininkė šalis. Dabar jie turi įrodyti, kad nusipelnė šios galimybės. Prancūzijos moterų rinktinė jau parodė savo jėgą 2023 m. tarptautinėse varžybose. Kita vertus, vyrams dar reikia padirbėti: jų kelionę į 2023 m. rugpjūtį vyksiantį pasaulio čempionatą greitai sustabdė Latvija.

Istorinė statistika ir dominavimas

Istoriškai šiose varžybose dominuoja Jungtinės Amerikos Valstijos: vyrų komandos laimėjo auksą visose varžybose, išskyrus 1972, 1980, 1988 ir 2004 m., o moterys nuo 1984 m. tik kartą nelaimėjo aukso. Nepaisant to, Prancūzija drąsiai kovojo su amerikiečių kolosu ir nuo 1936 m. tris kartus užėmė antrąjį pakylos laiptelį. Tačiau bendroje įskaitoje stipriausios išlieka Rusijos ir Serbijos komandos. Dauguma medalių rekordų taip pat priklauso amerikiečiams: dvi moterys - Diana Taurasi ir Sue Bird - turi po penkis aukso medalius.

Parolimpinėse žaidynėse, žinoma, stebėsimevyrų vežimėlių krepšinio komandą, kuri pateko į šias žaidynes... Pirmą kartą per 20 metų tai įvyko 2004 m. Atėnų parolimpinėse žaidynėse.

Krepšinio formatai: 5x5, 3x3 ir vežimėlių krepšinis

3x3 krepšinis yra labiau miestietiškas šio žaidimo variantas, kuris po sėkmės jaunimo žaidynėse debiutavo 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Šioje disciplinoje yra tikvienas krepšys: komandos paeiliui gina krepšį priklausomai nuo to, kas turi kamuolį. Krepšinis vežimėliuose žaidžiamas pagal tas pačias taisykles kaip ir 5x5 krepšinis. Šį dinamišką ir įtraukiantį sportą žaidžia penkių žmonių komandos, o žaidėjai turi driblingą, perdavimus ir metimus atlikti manevruodami neįgaliųjų vežimėliu, o tai reikalauja koordinacijos ir jėgos.

Formatas Aikštės elementai Komandos dydis Specifiniai bruožai
5x5 Du krepšiai po 3,05 m 5 žaidėjai Klasikinės FIBA taisyklės
3x3 Vienas krepšys 3 žaidėjai Greitas tempas, trumpesnis laikas
Vežimėlių 5x5 Du krepšiai po 3,05 m 5 žaidėjai Manevravimas vežimėliu, pritaikytos kontakto taisyklės

Kur žiūrėti ir kaip sekti vežimėlių krepšinį

2024 m. Paryžiaus parolimpinės žaidynės: kada ir per kurį televizijos kanalą žiūrėti vežimėlių krepšinio varžybasKrepšinio vežimėliuose gerbėjai? Jei norite stebėti visas šių parolimpinių varžybų rungtynes, net jei esate toli nuo Paryžiaus, susipažinkite su televizijos transliacijų tvarkaraščiu.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Kur žaisti krepšinį Paryžiuje: vidaus ir lauko aikštelės, kuriose galima smagiai praleisti laiką ir nuleisti garąEsate krepšinio gerbėjas, norintis patobulinti driblingo įgūdžius arba mesti iššūkį draugams aikštelėje? Pateikiame uždarų salių ir lauko aikštelių, kuriose galite žaisti krepšinį Paryžiuje ir jo apylinkėse, gidą.

Regioninė sklaida ir sporto bendruomenės

Lietuva ; Fizinis ugdymas / Physical education ; Sportas / Sport ; Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region) ; Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region) ; Lietuva (Lithuania) ; Šiauliai. Šiaulių kraštas (Šiauliai region) ; Vilnius.

Stipriausi, labiausiai išplėtoję sportinę veiklą ir palyginti gausūs sporto klubai susikūrė Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune. Geriausių vežimėlių krepšinio rezultatų pasiekė „Santakos“ ir Vilniaus „Draugystės“ klubai, tarptautinėse varžybose dalyvaujantys nuo 1989 m., o sportinius vežimėlius įsigiję 1991 ir 1994 m.

Institucinė raida ir tikslai

Federacija numatė veiklos prioritetus: organizacinį masinį darbą, propagandą, mokslinę - metodinę ir medicininę kontrolę, sportinį - techninį darbą, kartu siekiant keisti visuomenės požiūrį į invalidus, jų įvairiapusį gyvenimą. Praktiškai šie uždaviniai buvo įgyvendinami besikeičiančiuose neįgaliųjų sporto klubuose, remiant talkininkams rėmėjams, pagalbininkams.

Having collected, studied and analysed the documents of the Lithuanian Paralympics Committee (LPK), the Lithuanian Disabled Sports Federation (LISF), Vilnius Disabled Sports Club Draugystė and Kaunas Club Santaka and the International Wheelchair Basketball Federation (IWBF), historical literature and periodicals, one may state that the start of nationally organised sports of the disabled in Lithuania is 1988 - the year of establishment of the LISF. The Federation planned for the following priorities: organisational collective work, promotion, scientific, methodological and medical control, sport and technical work at the same time seeking to change the public attitude to the disabled and their full life.

Renginių kalendorius ir vietos

Nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio 10 d. "Accor" arenoje Bercy krepšinio gerbėjai galės stebėti krepšinio turnyrus, nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 5 d. " Concorde" - 3x3 krepšinio varžybas, o nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 8 d. "Arena Bercy" - vežimėlių krepšinio varžybas.

Laikotarpis Vieta Renginys
Liepos 27 - rugpjūčio 10 Accor Arena (Bercy) Olimpinis 5x5 krepšinis
Liepos 30 - rugpjūčio 5 Concorde Olimpinis 3x3 krepšinis
Rugpjūčio 29 - rugsėjo 8 Arena Bercy Parolimpinis vežimėlių krepšinis

Šaltinių ir tyrimų svarba

Sporto mokslas. 2005, Nr. 4, p. 20-27. Surinkus, susipažinus ir išanalizavus Lietuvos parolimpinio komiteto (LPK), Lietuvos invalidų sporto federacijos (LISF), Vilniaus invalidų sporto klubo „Draugystė“ ir Kauno klubo „Santaka“, Tarptautinės vežimėlių krepšinio federacijos (IWBF) dokumentus, istorinę literatūrą ir periodinę spaudą, galima tvirtinti, kad organizuoto valstybės mastu invalidų sporto Lietuvoje pradžia laikytini 1988 metai - LISF įkūrimo metai.

tags: #neigaliuju #vezimeliu #krepsinis