Demokratinėje ES visuomenėje labai daug kalbama apie toleranciją. Šis žodis tapo tarsi koks burtažodis, galintis, atseit, panaikinti bet kokius visuomenėje kylančius konfliktus ar nesusipratimus. Be gilesnio pasvarstymo tikima, kad tolerancijos pasekmės yra tik teigiamos. Ar iš tikrųjų taip?
Kas yra tolerancija ir kuo ji skiriasi nuo pakantos
Pats žodis tolerancija yra lotyniškos kilmės (tolerantia) ir reiškia kantrybė, ištvermė. Lietuviui svetimžodis tolerancija nieko giliau nesako, o pasak Vydūno, kaip ir visi kiti svetimžodžiai, niaukia sąmonės šviesą. Vartokime seną lietuvišką žodį pakanta: Augindami pakantą tarp savęs auginame ir teisingumą, ir širdingumą (Vd); arba pakantumas: Negalima taikstytis su pakantumo atmosfera tinginiams ir darbo drausmės laužytojams (LKŽ).
Pats žodis pakanta ir paaiškinamieji sakiniai mums byloja, kad pakanta tam, kuris pakenčia nėra vien tiktai gerai. Pakanta, kaip sako pats žodis, reiškia didesnę ar mažesnę kančią. Žinoma, pakantusis, kaip sako Vydūnas, ugdo savyje teisingumą bei širdingumą, tačiau jam ir skauda, nes jis kenčia. Kita vertus, matome, kad per didelis pakantumas kenkia visuomenei, ardo joje esamą tvarką. Jei visuomenė ar organizacija laikosi visiško pakantumo, ji greitai nyksta.
Tolerancijos ir netolerancijos balansas visuomenėje
Europos Sąjungoje, kurioje tiek daug kalbama apie toleranciją, labai daug kas netoleruojama. Jei ES viską toleruotų, jos paprasčiausiai nebūtų. Sąjunga turi savo programą bei tikslus, kuriems turi paklusti tie, kurie nori tapti ES nariais. Ji netoleruoja tų, kurie nesilaiko nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Taip būna bet kokio dydžio visuomenėje ar struktūroje. Jei šeima tampa pakanti toms gyvenimo normoms, kurios dabar yra vis labiau propaguojamos, ji vis labiau irsta.
Trumpai tariant, per didelė pakanta tampa savinaika, o per maža pakanta naikina tuos, kuriuos reikia pakęsti. Tačiau tolerancija turi būti atskirta nuo to, ką apima diskriminacijos neutralizavimas ar hurtingos bombos - vietoj to ji turėtų skatinti pagarbią įvairovę, nepažeidžiant bendrųjų vertybių ir teisinių rėmų.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į psichikos negalią
Tolerancijos įvairovės kontekste: socialinė inžinerija ir naujakalbė
Šiuolaikinės socialinės revoliucijos arba perversmai visuomenėje (socialinė inžinerija) vykdomi be kraujo, manipuliuojant žodžiais ir naudojant informacines technologijas bei žiniasklaidą. Ką tai reiškia? Socialinė inžinerija = visuomenės inžinerija. Tai reiškia, kad su visuomene atliekamos panašios manipuliacijos bei eksperimentai, kaip ir su gyvais organizmais, ląstelėmis ar genais. Tokiu būdu įgyvendinama daugybė pokyčių: seksualinė revoliucija, šeimos ir visuomenės sanklodos keitimas, lyties revoliucija bei demografinė politika. Tokios sąvokos kaip daugiakultūriškumas, tolerancija, diskriminacija, atvira visuomenė ir kiti naujadarai tampa socialinės inžinerijos įrankiais (naujakalbė).
Kai kurios tendencijos skatina toleranciją, tačiau kartu gali kurti ir netikėtus spaudimus. Daugiakultūriškumas plečia kultūros sąvoką iki taško, kurioje daugelis skirtumų laikomi „socialiniais konstruktais“, kuriuos galima perkonstruoti.
Tolerancijos ir netolerancijos klausimai praktikoje: žvilgsnis į LGBT klausimą
Toliau tekste pateikiamos įžvalgos apie tolerancijos įvairovėje svarbą ir iššūkius, susijusius su LGBT bendruomene. 2012 metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atliktos apklausos duomenimis, net 67 proc. LGBT asmenų ES slepia savo lytinę orientaciją mokykloje. Lietuvoje šis rodiklis - aukščiausias visoje ES ir siekia net 81 proc. Tuo pačiu metu 88 proc. LGBT jaunuolių patiria homofobines patyčias tiek mokykloje, tiek šeimoje. Analizė rodo, kad patyčios dėl lytinės orientacijos yra giliai įtvirtintos, o kai kurie mokytojai teigia nenorintys mokyti homoseksualių ar biseksualių mokinių, nors dauguma įsitikinimų vis dar susiduria su stereotipais.
Svarbu ne tik pačių LGBT žmonių saugumas, bet ir tai, kaip visuomenė reaguoja į įvairovę. Anot ekspertų, lytinis švietimas ir diskusijos mokyklose galėtų sumažinti patyčias. Tolerancijos pamokos ir supratimo sklaida gali būti keli įtraukiantį būdą, kaip minimizuoti diskriminaciją ir kurti įvairovės kultūrą. Tačiau šios iniciatyvos kartais susiduria su pasipriešinimu, nes dalis visuomenės reiškia nepalankiai nusiteikimą prieš LGBT žmones, o kiti įsidėmė, kad „lanksčios“ nuostatos gali kelti saugumo ir tradicinių vertybių klausimus.
Diskusijos apie vertybes: lygybė, įvairovė, solidarumas
Jūratė Juškaitė teigia, kad organizacijos, siekiančios sukurti šiuolaikišką ir tolerantišką visuomenę, pagrindinės vertybės yra trys: lygybė, įvairovė bei solidarumas. Žmonės, nusiteikę prieš LGBT, gali manyti, kad jie yra „geresni už kitus“, tačiau kyla klausimas - pagal kokius kriterijus spręsti, kas yra normalu, o kas ne?
Taip pat skaitykite: Kaip galime padėti sukurti įtraukesnę visuomenę psichikos negalią turintiems žmonėms?
Tarp jaunų žmonių daugėja pastebėjimų, kad aplinka tampa tolerantiškesnė, o LGBT eitynės ir viešos diskusijos skatina įvairovę. Tačiau visuomenė vis dar susiduria su stereotipais apie lytių vaidmenis ir galios santykiais. Pavyzdžiui, kai kurių nuomonių teigimu, vyro vaidmuo dažnai siejamas su galia, o moteris - su silpnybe, o tai dar kartą patvirtina būtinybę platesnei edukacijai apie lyčių lygybę.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai ir keliai į tokią visuomenę
Visuomenė turi balansuoti tarp laisvės ir atsakomybės. Laisvė būti kitokiu turi būti lydima pagarbos teisėms ir galimybėms gyventi be diskriminacijos. Tačiau būtina laikytis teisinių normų, kurios užtikrina bendrą saugumą, o diskriminacijos apraiškos turi būti tinkamai atskleistos ir sprendžiamos.
Pagal tyrimus Lietuvoje, diskriminacijos reiškiniai vis dar pasitaiko įvairiose srityse: darbo santykiai, teisės ir teisėsaugos, sveikatos priežiūra ir kitur. Tačiau respondentų dauguma teigia, kad diskriminacijos apraiškų pasitaiko rečiau nei anksčiau, nors daug žmonių patiria tylų ar nepateiktąjį diskriminacijos formą. Teisiniuose saugikliuose svarbu išlaikyti veiksmingas korridas ir paramos mechanizmus, kad žmonės galėtų pasinaudoti pagalba be baimės.
Praktiniai įrankiai, kurių reikia visuomenėje augindami toleranciją
- Lygybės principų įgyvendinimas darbe, švietimo įstaigose ir viešajame gyvenime;
- Lytiškai įvairovės švietimas ir diskusijų vedimas mokyklose;
- Apsauga nuo diskriminacijos ir veiksmingos pagalbos sistema - teisinė ir institucijų parama;
- Sudarytų memorandumų ir bendradarbiavimo formų plėtra tarp organizacijų ir institucijų;
- Viešasis dialogas, kurį skatina mekstamosios programos ir kultūrinės iniciatyvos;
Ne mažiau svarbu suvokti, kad tolerancija nėra be ribų: ji turi būti laikoma kaip priemonė siekti teisingumo ir visų žmonių orumo apsaugos. Per didelis ar norintis įtraukti kitų į „vienodą“ modelį tolerancijos kultūra gali tapti grėsme pačiai visuomenės įvairovei, o per maža tolerancija - veda į konfliktiškumą ir netoleranciją. Todėl svarbu laikytis subalansuoto požiūrio, kuriame pakenta ir respektuoja kitas identiteto bei įsitikinimų formas, tačiau neužtemdo pagrindinių žmogaus teisių.
Siekiant įrodyti poveikį, galima remtis statistikos duomenimis ir tyrimais. 2009 metais Lietuvoje atliktas tyrimas su 1040 gyventojų rodo, kad dauguma respondentų nenorėtų gyventi vienoje darbovietėje su atstovais tam tikrų diskriminuojamų grupių, tačiau taip pat matyti, kad diskriminacijos atvejai vis dar pasitaiko ir dažniausiai yra susiję su lytimi, kalba, amžiumi ir negalia. Tačiau bendra tendencija rodo, kad diskriminacijos intensyvumas mažėja, nors žmonės dažnai nenurodo patiriamo užuomino ar nenori apie tai kalbėti.
Taip pat skaitykite: Tolerancijos svarba socialiniame darbe
Žmogus turi du susivokimo centrus: širdį (sielą) ir protą (sąmonę). Širdis veikia meilės ir vienybės principu, o proto funkcija yra eliminacinė, skaldanti ir egoistinė. Tarp jų yra ryšys, kuris, esant sveikam, leidžia žmogui girdėti sąžinės bei Dievo balsą. Susidūrus su iššūkiais, svarbu nepulti į kraštutinumus ir ieškoti sveiko balanso tarp tolerancijos ir principingumo.
tags: #tolerancija #socialinei #ivairovei