Tenisininko alkūnė: simptomai, gydymas ir reabilitacija

Tenisininko alkūnė (lot. lateralinis epikondilitas) yra būklė, atsirandanti dėl dilbio raumenų ir sausgyslių pažeidimo, sukelianti skausmą ir uždegimą alkūnės išorinėje pusėje. Nors pavadinimas siejamas su tenisu, iki 95 % sergančiųjų niekada nėra žaidę šios sporto šakos. Liga dažnai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, tiek vyrams, tiek moterims, kurie atlieka daug monotoniškų pakartotinių riešo ir rankos judesių, pvz., statybininkams, sodininkams, siuvėjams ar biuro darbuotojams.

Tenisininko alkūnė yra sausgyslių uždegimas, kuriam būdinga skausmo atsiradimas ties išoriniu žastikaulio antkrumpliu. Alkūnės skausmas gali būti įvairaus stiprumo - nuo nežymaus diskomforto iki stipraus, trikdančio kasdienę veiklą. Dažniausiai skausmas jaučiamas išorinėje alkūnės dalyje, bet gali plisti ir į riešą ar petį.

Simptomai

• Skausmas išorinėje alkūnės pusėje, ties kauliniu gumburu (lateraliniu epikondilu);
• Jautrumas šioje vietoje;
• Skausmas stiprėja judinant dilbį ir riešą, uždarant kumštį, keliant daiktus ar spaudžiant ranką;
• Skausmas gali išplisti į viršutinę arba apatinę rankos dalį;
• Judesių metu juntamas diskomfortas ar net skausmas ne tik alkūnėje, bet ir rankos funkcijos sutrikimas;
• Retesnis vidinės alkūnės skausmas, vadinamas „golfo žaidėjo alkūne“ (medialinis epikondilitas).

Simptomai dažnai prasideda nuo nežymaus skausmo epikondilo srityje, kuris palaipsniui stiprėja ir gali tapti nuolatinis. Tokiu atveju paprasti kasdieniai judesiai tampa skausmingi ir sudėtingi.

Priežastys

Pagrindinė tenisininko alkūnės priežastis - sausgyslių ir raumenų perkrūva dėl monotoniškų, pasikartojančių judesių. Tai sukelia mikrotraumas - smulkius įplyšimus sausgyslėse, kurios, nesulaukus tinkamo poilsio ir gydymo, sparčiai degeneruoja. Ši būklė dažnai gresia asmenims, kurie daug dirba su rankomis ar sportuoja tokiuose sportuose kaip tenisą, golfą, skvošą arba užsiima veikla, kurioje intensyviai naudojami riešo tiesimas ir supinacija.

Be to, uždegiminių ląstelių šiame procese nerandama, todėl priešuždegiminiai vaistai ne visada yra veiksmingi. Sausgyslės susilpnėjimas ir transformacija į blastines ląsteles apsunkina gydymą.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Diagnostika

Epikondilitas dažniausiai diagnozuojamas atlikus išsamų fizinį ištyrimą ir anamnezę, pagrįstą skausmo išdėstymu ir provokaciniais testais, pvz., riešo ištempimu prieš pasipriešinimą. Priklausomai nuo atvejo, gali būti paprašyta atlikti rentgeno, echoskopijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, siekiant atmesti kitas patologijas, kaip nervų užspaudimas ar augliai kaklo ar krūtinės srityje.

Gydymas

Didžioji dalis pacientų (apie 80-90 %) sėkmingai gydomi konservatyviais metodais, kurie apima:

• Poilsį: svarbu nutraukti ar bent sumažinti veiklą, sukėlusią būklę keletui savaičių.
• Šaldymą: alkūnės aušinimas siekiant sumažinti skausmą ir patinimą.
• Lengvus tempimo ir stiprinimo pratimus: pirmenybė skiriama ekscentriniams pratimams, kurie lėtai leidžia nuleisti svorį, stiprindami sausgysles ir raumenis. Pratimai atliekami individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir skausmą.
• Įtvarų naudojimą: dirželiai ar riešo įtvarai, mažinantys apkrovą sausgyslėms.
• Vaistų vartojimą: nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas) gali trumpalaikiai sumažinti skausmą, tačiau nerekomenduojami ilgalaikiam vartojimui dėl galimų šalutinių poveikių.
• Fizioterapiją: masažai, elektroterapija (TENS), ultragarso terapija ir fonoforezė su hidrokortizonu.
• Smūginių bangų terapiją: skatinanti gijimo procesus pažeistoje vietoje.
• Kortikosteroidų injekcijas: efektyvios trumpalaikiam skausmo palengvinimui, tačiau gali sukelti sausgyslių plyšimų riziką ir ilgalaikio poveikio trūkumą.
• Trombocitais praturtintos plazmos (TPP) injekcijos: natūralūs gijimo procesai skatinami kraujo plazmos su trombocitais suleidimu, veiksmingos apie vienerius metus.

Pratimų pavyzdžiai

• Ekscentrinis pratimas: sveika ranka pakeliamas svoris, o skaudančia ranka jis lėtai nuleidžiamas;
• Gręžimo pratimas: naudojant rankšluostį ar guminę lazdelę, atliekamas plaštakos lenkimas ir tiesimas;
• Pronacijos pratimas: plaštakos judesys su svoriu, alkūnė prispausta prie šono 90° kampu.

Svarbu stebėti skausmo būklę 24 valandas po pratimų. Jei skausmas didėja, reikėtų sumažinti krūvį.

Chirurginis gydymas

Operacija reikalinga tik apie 5-10 % pacientų, kuriems nepavyksta pasiekti pagerėjimo konservatyviai gydant 6-12 mėnesių laikotarpiu. Chirurginiai metodai:

• Atvira operacija: su didesniu pjūviu pašalinama pažeista sausgyslės dalis, kartais dalis kaulo (epikondilo) - siekiant pagerinti kraujotaką ir gijimą;
• Artroskopinė operacija: atliekama per du mažus pjūvius, greitesnis atsigavimas, lengvesnis poveikis kaimyniniams audiniams;

Po operacijos pradedami švelnūs tempimo pratimai, skiriama kineziterapija, siekiant atkurti rankos judrumą ir jėgą.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Reabilitacija

Reabilitacijos metu kineziterapeutai sudaro individualų gydymo planą, įvertindami raumenų būklę, alkūnės funkcijas bei kitų sričių, pvz., kaklo, peties būklę. Taikomi įvairūs metodai: tempimo pratimai, raumenų stiprinimas, masažai, elektroterapija bei osteopatija. Svarbu laikytis rekomendacijų, tęsti pratimus ir nepamiršti ergonomikos darbo ar sporto metu, kad išvengtumėte ligos pasikartojimo.

Efektyviausia ilgalaikė gydymo forma yra ekscentriniai stiprinimo pratimai, kurie reikšmingai pranoksta kortikosteroidų injekcijas trumpuoju laikotarpiu.

Profilaktika

• Venkite monotoniškų ir per didelės apkrovos riešo bei dilbio judesių;
• Laikykitės teisingos darbo ar sporto technikos;
• Reguliariai darykite tempimo ir stiprinimo pratimus;
• Naudokite tinkamą įrangą (pvz., lengvesnes raketes ar golfo lazdas) ir ergonomišką darbo aplinką;
• Poilsiaukite ir neignoruokite ankstyvų skausmo simptomų.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

tags: #tenisininko #alkune #nedarbingumas