Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų, turinti plačias fizines, psichologines ir socialines pasekmes. Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis, nes jis nepalieka žaizdų ant kūno, tačiau žaloja aukos psichiką.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jis pasireiškia
Smurtas artimoje aplinkoje - tai smurtinis elgesys bet kokiuose santykiuose, kuriuo vienas iš partnerių siekia įgyti ar išlaikyti galią ir kontrolę kito intymaus partnerio atžvilgiu.
Smurtas ne visada yra lengvai pastebimas. Jis gali pasireikšti ne tik fiziniais veiksmais, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonomine kontrole, seksualine prievarta ar nepriežiūra. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių.
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.
Psichologinio smurto požymiai ir pavydžio partnerio elgesys
- Manipuliacijos, nepagarbūs komentarai apie partnerės išvaizdą, intelektą ar gebėjimus: „Tau niekas nesiseka, kaip visada“, „Tu nieko nemoki padaryti gerai“.
- Kaltinimai, ignoravimas, tylėjimas, patyčios ir įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai.
- Izoliacija - smurtautojas dažnai izoliuoja savo aukas nuo draugų ir šeimos, todėl aukai sunkiau ieškoti pagalbos ar pabėgti iš smurto aplinkos.
- Kontrolė - smurtautojas sąmoningai kuria situacijas, kuriose auka tampa nuo jo ekonomiškai priklausoma; finansinė priklausomybė apsunkina galimybę išeiti.
- Keršto grasinimai - smurtautojas gali grasinti sugadinti turtą, atimti vaikus, nuskriausti mylimus gyvūnus arba pakenkti sveikatai.
- Prievartos cikliškumas - piktnaudžiavimo santykiai dažnai būna cikliški: smurto laikotarpiai, po kurių seka atsiprašymai ir pažadai pasikeisti.
- Kibernetinis psichologinis smurtas - per technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti auką, ypač jei daug naudojamasi socialiniais tinklais.
Dažnai psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti: indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu, ko pasekoje atsiranda nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kaip atpažinti, kad moteris patiria smurtą
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą.
Aukos elgesio pokyčiai - užsisklendimas, padidėjęs nerimas ar depresija, keičiasi išvaizda, blogėja sveikatos rodikliai. Psichologinio smurto atveju žmogus neretai suvokia situaciją tik tada, kai visiškai išvargęs perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba simptomus.
Kaip kalbėtis su žmogumi, patiriančiu smurtą
Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys.
- Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio.
- „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?“ - paprasti atviri klausimai gali paskatinti atsiverti.
- „Matau, kad tavo partnerio elgesys/žodžiai/veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti?“
- Jei pastebite mėlynes ar nubrozdinimus, švelniai atkreipkite dėmesį: „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno.“
- Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti.
Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
Ko vengti kalbant ir teikiant pagalbą
- Nenaudokite kategoriškų nurodymų, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo.
- Venkite nurodinėti kreiptis į porų (santykių) konsultantą fizinio ar psichologinio smurto atveju - tai gali būti pavojinga, nes smurtas yra nusikaltimas, o ne abiejų partnerių konfliktas.
- Taisyklė: nepatarkite sakyti „tiesiog išeik“, nes tai gali būti nesaugu ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį.
- Venkite kaltinimų nukentėjusiajai ir nuostatų, kad ji yra atsakinga už smurtą.
Kaip stiprinti aukos kontrolę ir pasitikėjimą savimi
Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
Praktiniai žingsniai, jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą
- Palaikykite: gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba.
- Parodykite tikėjimą ir neabejojimą jos pasakojimu.
- Padėkite gauti informaciją apie pagalbą ir išteklius, bet leiskite jai pačiai spręsti veiksmus.
- Jei moteris turi vaikų, pasidomėkite vaikams teikiama pagalba (jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba).
Kada ir kaip kreiptis pagalbos
Smurtą patyrę asmenys gali gauti emocinį palaikymą, konsultacijas ir informaciją apie galimus tolimesnius žingsnius. Pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti.
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu.
Dažuma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos.
Teisiniai ir statistiniai faktai
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Valstybės duomenų agentūros duomenimis Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruota 6119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje. 2020 metais iš 58 553 policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tik 7132 buvo pripažinti nusikaltimais - tai tik kiek daugiau nei 12 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą; Lietuvoje 50-59 proc. moterų nurodo patyrusios psichologinį smurtą.
Ką daryti, jei įtariate psichologinį smurtą arba patiriate jį
Jeigu aukščiau paminėti požymiai tinka jūsų dabartinei situacijai, vadinasi, galbūt jūs gyvenate smurtiniuose santykiuose. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą arba kitą pagalbos įstaigą.
Jei patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Patyrei smurtą? Smurtas artimoje aplinkoje - tai sisteminga prievarta, kuria siekiama įbauginti, kontroliuoti ar paveikti kitą asmenį.
Kontaktai ir ištekliai
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas. Kontaktų pavyzdys:
| Adresas | Telefonas | El. paštas |
|---|---|---|
| Vytauto Didžiojo g. 1, Raseiniai | +370 670 70303, +370 657 87475 | - |
„Pagalbos moterims linija“ veikia nuo Klaipėdos iki Vilniaus, teikia nemokamą anoniminę paramą visą parą. Pasikalbėti internetu arba parašyti laišką taip pat galima tiems, kurie gyvena užsienyje arba negali skambinti.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Kaip pasiruošti pokyčiams ir ko tikėtis
Motyvacija keistis yra esminė - motyvuota moteris ras dvidešimt būdų, kaip išspręsti situaciją, o nemotyvuota moteris ras dvidešimt priežasčių to nedaryti. Kartais smurtas pereina nuo psichologinio prie fizinio, jei problemos nesprendžiamos ir kaupiasi konfliktai.
Keisti elgesį galima: yra pavyzdžių, kai poros, dirbusios su elgesio korekcija, išmoko konstruktyviai reikšti jausmus ir spręsti problemas. Tačiau yra ir žmonių, kurie neturi motyvacijos keistis; tokiu atveju būtina ieškoti aplinkos ir institucijų pagalbos, saugumo užtikrinimo.
Prevencija ir bendruomenės vaidmuo
Smurto artimoje aplinkoje prevencija apima informavimą, švietimą, prieinamą pagalbą ir paramą aukoms. Viena iš prevencijos grandžių - ugdymas jau vaikystėje, kaip išreikšti jausmus ir spręsti konfliktus be smurto.
Visuomenėje svarbu atkreipti dėmesį į smurto normalizavimo požymius ir skatinti, kad smurtas nebūtų pateisinamas jokiais pasiteisinimais: alkoholiu, stresu ar partnerio elgesiu. Smurtas nėra tik konfliktas ar nesutarimas - smurto atsakomybė tenka smurtautojui.
Pagalba artimiesiems ir liudininkams
Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, pradėkite pokalbį, būkite kantrūs ir atviri. Neignoruokite situacijos. Parodytas dėmesys ir įsiklausymas gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti.
Neprivalote būti ekspertu(-ė). Bendraukite švelniai, nevertinkite ir nepykite dėl to, kad moteris galbūt dar nelinkusi priimti radikalių sprendimų.
tags: #kaip #apsiginti #nuo #pavydaus #psichologiskai #smurtaujancio