Nuo 2026 m. sausio 1 d. „Sklando daug įvairių mitų ir pasvarstymų apie pinigų atsiėmimą. Į antros pakopos pensijų kaupimą keliauja 3 įmokų dalys: „Sodros“, asmens ir iš valstybės biudžeto. O atsiimti galės tik savo įmokų dalį kartu su prieaugiu“, - aiškina A.
Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Nuo 2026 m. Pensijų kaupimas prasidės iš naujo. Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą. Nuo 2026 m. iki 2027 m. pabaigos bus galima atsiimti asmeninę įmokų dalį su prieaugiu.
Kas keičiasi ir kokios yra naujos galimybės
Reforma - naujos galimybės ir rizikos. Nauja pensijų reforma Lietuvoje suteikia daugiau lankstumo. Pavyzdžiui, žmonės galės išimti dalį lėšų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kritinės ligos, didelių sveikatos išlaidų ar kitų nenumatytų situacijų metu. „Tai yra papildoma nauda, kurios anksčiau nebuvo, tačiau tai neturėtų būti pagrindinis kaupimo tikslas“, - sako Marijus Kalesinskas.
Paulius Kabelis atkreipia dėmesį į techninius aspektus: dviejų metų langas, per kurį galima pasinaudoti naujomis galimybėmis, leidžia atsakingai planuoti lėšų išėmimą. „Skubėti nereikia - racionalus sprendimas gali būti priimtas bet kuriuo momentu, stebint ekonomikos ir finansų rinkų situaciją. Labai svarbu nepriimti sprendimų emocijų pagrindu, nes tai gali pakenkti ilgalaikėms investicijoms.“
Kas bus atsiimama ir kas grįžta į „Sodrą“
Pasitraukus 2026-2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, į „Sodrą“ grįžta ta dalis lėšų, kuri buvo pervesta iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto (t. y. ne tavo asmeninės 3 % įmokos, o papildomi procentai). Po šio laikotarpio žmonės, kurie norės išsiimti pinigus iki pensinio amžiaus, galės atsiimti tik iki 25 procentus savo lėšų, ir tai dar bus apmokestinta 3 procentų išėmimo mokesčiu.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kaip reforma veikia skirtingas gyventojų grupes
Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas - dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai.
Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad iš II pakopos pensijų fondų dažniau pasitraukia jauni, iki 35 metų dirbantys asmenys bei tie gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą. Pirmąjį metų ketvirtį buvo akivaizdu, kad pensijai skirtas lėšas iš II pakopos pensijų fondų dažniau atsiima mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Tuo metu naujausi balandžio-birželio mėnesių duomenys parodė, kad antrąjį metų ketvirtį gyventojų, nusprendusių nebekaupti pensijai, buvo apylygiai visose pajamų kategorijose.
Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis iš fondų atsiimtų lėšų nėra investuojamos, o tiesiog lieka gyventojų sąskaitose. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. gegužę gyventojai einamosiose sąskaitose (vienadieniuose indėliuose) laikė apie 22 mlrd. eurų - net 4 mlrd.
Ilgalaikės pasekmės jaunimui
Jauniausių dirbančių gyventojų situacija gali tapti ilgalaike pensijų sistemos problema. Jaunam žmogui pensija atrodo tolima, todėl sprendimas taupyti dažnai atidedamas. Sudėtinių palūkanų efektą galime iliustruoti paprastu pavyzdžiu*. Tarkime, 35 metų žmogus II pakopos pensijų fonde kaupia nuo 22 metų ir uždirba 1 500 eurų atskaičius mokesčius. Šiandien jis yra sukaupęs apie 12 000 eurų. Jei kaupimą tęstų dar 30 metų iki 65 metų, jo sukaupta suma galėtų siekti apie 183 000 eurų.
Iš jų net 62 proc., t. y. daugiau nei 114 tūkst. eurų, sudarytų investicinė grąža, apie 44 tūkst. eurų - paties žmogaus į fondą sumokėtos įmokos, dar apie 23 tūkst. eurų - valstybės sumokėtos įmokos. Daugiau nei 40 proc. iš minėtų 182 tūkst. Maksimali nauda pasiekiama tuomet, kai asmuo investuoti pradeda gavęs patį pirmąjį atlyginimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Ekspertų vertinimai ir diskusijos
Laidoje „Investicijų espresso“ apie šias temas diskutavo Marijus Kalesinskas, pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ bendraįkūrėjas ir valdybos narys, ilgalaikių investicijų pensijų modelių kūrėjas bei Paulius Kabelis, Investicijų valdymo grupės „SEB investicijų valdymas“ vadovas. Abu ekspertai akcentuoja, kad daugelis žmonių vis dar nesinaudoja visomis pensijų sistemos galimybėmis dėl informacijos stokos, nepasitikėjimo finansų rinka arba baimės dėl reformos pokyčių.
Laikas - svarbiausias sąjungininkas. „Jeigu man kažkas būtų pataręs prieš 20 metų, tai būtų pradėti kaupti kuo anksčiau ir kuo daugiau, - sako Paulius Kabelis. - Laiko faktorius yra kertinis: net mažos periodiškai kaupiamos sumos per ilgą laiką gali duoti didelę grąžą.“
Marijus Kalesinskas pabrėžia, kad sistema sukurta taip, kad dalyvaujantieji kaupime turi struktūrą ir discipliną. „Dalyvauti nuo pat pradžių reiškia turėti aiškią rutiną, kuri ilgainiui duoda apčiuopiamus rezultatus. Tie, kurie pradeda vėliau, turi mažiau pasirinkimo galimybių, todėl galimybė optimizuoti grąžą yra ribota.“
Ekspertai taip pat akcentuoja, kad jaunam žmogui investuoti į pensiją - tai ne tik finansinis pasirinkimas, bet ir įpročio formavimas. „Tinkama finansinė disciplina įtvirtinama anksti, - sako Paulius. - Tai gali turėti poveikį visam gyvenimui, nes įpročiai formuoja ne tik santaupas, bet ir finansinį atsparumą krizėms.“
Palyginimai su kitomis šalimis
Ekspertai taip pat lygina Lietuvos situaciją su Estija, Švedija ir kitomis Europos šalimis. Estijoje, pavyzdžiui, panašios reformos padėjo žmonėms pasinaudoti lėšomis, tačiau dalis iš jų buvo panaudota neproduktyviai, nes trūko finansinio švietimo. „Svarbu skatinti samoningą sprendimą ir suteikti žmonėms įrankius, kurie padėtų maksimaliai išnaudoti pensijų sistemą“, - sako Marijus.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Paulius priduria, kad struktūrinės reformos turėtų būti depolitizuotos, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, kur didžiosios partijos susitaria dėl stabilios pensijų sistemos. Lietuvoje rinkimų ciklai ir dažni pokyčiai lemia, kad dalis žmonių gali pasitraukti iš kaupimo nepalankiu metu, o tai turi ilgalaikių finansinių pasekmių.
Valdžia žada didinti pensijas – kiek reikia, kad oriai pragyventume? | DIENOS PJŪVIS
Politiniai pasiūlymai ir prieštaravimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti siūlymai, kaip koreguoti antrąją pensijų pakopą, yra radikalūs ir griauna puikiai du dešimtmečius veikiančią sistemą, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis. T. Gudaitis pabrėžė - demografinės prognozės nepasikeitė. „Ta demografinė situacija niekur nedingo.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti valstybės paskatos, kuri šiuo metu mokama kaupiantiesiems. Taip pat ministerija siūloma įtvirtinti savarankišką kaupimo modelį, galimybę pasirinkti optimalų įmokų dydį, prireikus - jas stabdyti, lankstesnes galimybes atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį.
Naujausias jūsų pasiūlymas buvo panaikinti 1.5 proc. valstybės paramą, skirtą tiems, kurie toliau kaups II-oje pakopoje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas žada registruoti siūlymą naikinti 1,5 proc. valstybės paskatą kaupimui antrojoje pensijų pakopoje.
Argumentai už paskatos naikinimą
A. Sysas: Aš tai vertinu normaliai ir tikrai nesižudysiu. Kadangi pats šioje sistemoje nedalyvauju, tiesiog bandau įtikinti, kad rėmimo lėšas galima būtų racionaliau panaudoti didesniam žmonių kiekiui. Kyla klausimas, ar teisinga remti tik 1 taupymo būdą, kai dažniausiai II-oje pakopoje dalyvauja ir paramą gauna žmonės, turintys didesnes pajamas, kurių ir socialinio draudimo pensija bus didesnė.
Pernai premjerė sakė, kad pritaria paskatos sustabdymui, o šiemet sako, kad galbūt nereikia, nes laukia biudžeto svarstymo metas. Aš dar net nepateikiau tokio oficialaus siūlymo, tai kolegos žurnalistai sugalvojo, kad aš jį jau pasiūliau. Kiekvienais metais apie tai kalbu, bet tai nereiškia, kad būtinai kažkas tam turi pritarti. Apie tai kalbu 20 metų, ir pagaliau išgirdo - atsirado šiek tiek rimtesnis langas diskusijoms.
Argumentai prieš paskatos naikinimą
A. Bartkus: ant 1,5 proc. paskatos jau reikėtų dėti kryžių. A. Bartkus: Kadangi ką tik dalyvavau diskusijoje su socialinės apsaugos ir darbo ministre, galiu į tai pažiūrėti kaip žmogus iš šalies. Sakyčiau, kad mes jau dabar turėtume padėti kryžių ant to 1,5 proc.
T. Gudaitis tvirtina, kad teikiamais siūlymais gyventojai stumiami pensiją gauti tik iš vieno šaltinio - „Sodros“. „Kaip bebūtų gaila, tie socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymai yra orientuoti prieš mažas ir vidutines pajamas gaunantį žmogų. Jam tiesiog pasakoma, kad 'tavęs praktiškai neskatinsime kaupti antrojoje pakopoje'“, - kalbėjo T.
Investuotojai sako, kad valstybės paskata reikalinga net ir tuomet, kai ją finansuoja visi mokesčių mokėtojai. „Tikslas yra, kad visa visuomenė būtų turtingesnė ir galėtų ne tik patenkinti bazinius poreikius, bet ir oriai gyventi“, - sakė investavimo ekspertė Jekaterina Govina.
Ekonominiai skaičiavimai ir demografiniai iššūkiai
T. Gudaitis: Pensijų fonduose sukauptas turtas šiuo metu jau siekia 9,1 mlrd. „Lietuvoje veikiantys fondai per paskutinius metus, kai atsirado gyvenimo ciklų fondai, metai iš metų yra TOP 3 kas antrais metais pagal grąžą, lyginant su kitais pensijų fondais ir sistemomis, kurios veikia labai ilgai“, - sakė P.
Vis dėlto, norint išlaikyti iš „Sodros“ gaunamų pensijų lygį, skaičiuoja LIPFA, ateityje papildomai reikėtų skirti apie 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tai iš kur reikės surasti tuos papildomus 5 proc. nuo BVP? Yra galimi sprendimai, bet jie nėra lengvai įgyvendinami“, - tvirtino T. Jo aiškinimu, norint pasiekti šio tikslo, Lietuvoje turėtų daugėti dirbančiųjų, tačiau gimstamumas šalyje mažėja, todėl tektų svarstyti apie imigrantų pritraukimą, kurių prireiktų apie 700 tūkst., siekiant išlaikyti dabartinę pakeitimo normą.
Praktiniai patarimai gyventojams
Ekspertai pabrėžia: pensijų kaupimas nėra tik apie taisykles ar reformas. Tai - strateginis finansinis sprendimas, kurį galima optimizuoti:
- Pradėti kaupti kuo anksčiau. Kuo ilgiau kaupiate, tuo labiau išnaudojate sudėtines palūkanas.
- Išnaudoti valstybės paskatas ir subsidijas. Jos gali padidinti galutinę grąžą ir sumažinti riziką.
- Nepanikuoti dėl trumpalaikių pokyčių ar reformų. Laiko faktorius dažnai lemia didžiausią grąžą.
- Racionaliai pasirinkti momentą lėšų išėmimui, jei tai būtina. Atsakingas planavimas padeda išvengti finansinių nuostolių.
- Stebėti ekonomikos tendencijas ir finansų rinkų raidas. Tai suteikia galimybę priimti labiau informuotus sprendimus.
- Kaupti diversifikuotai. Skirtingos investicijos gali sumažinti riziką ir padidinti stabilumą.
- Reguliariai peržiūrėti savo strategiją. Gyvenimo situacija ir ekonominė aplinka keičiasi, todėl svarbu prisitaikyti.
Marijus Kalesinskas apibendrina: „Svarbiausia - suprasti savo tikslus ir turėti aiškią strategiją. Pensijų kaupimas - tai ne tik apie pinigus, bet ir apie saugumą ateičiai.“
Alternatyvos - investicinis gyvybės draudimas ir kiti sprendimai
Kokie investicinio gyvybės draudimo privalumai? Šiuo metu siūlome 16 investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų. Likus penkeriems metams iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių.
Viešos diskusijos ir ateities scenarijai
Kol kas A. Sysas įstatymo projekto dėl paskatos naikinimo dar neužregistravo, tačiau pripažįsta, kad tai bandys daryti ne pirmą kartą. „Kol kas šio pasiūlymo dar neregistravau, nors tai darau beveik kiekvienais metais“, - teigė A. Sysas. „Kai projektas kelis kartus atmetamas, kyla klausimas, kam vėl daryti tą patį“, - svarstė G. Skaistė.
T. Gudaitis teigia, kad ministerijos pateikti siūlymai vis dėlto gali lemti, kad gyventojų sukauptas turtas gali ženkliai mažėti. „Pirmiausia dėl to, kad pensijoms skirtą turtą būtų leidžiama pasiimti nesulaukus pensijos. Kita dedamoji, kuri irgi labai svarbi, tai keičiama valstybės paskata į mokestinę lengvatą. (...) Lengvata nepasieks pensijų kaupimo sąskaitos, ji nebus investuojama ir jos suma kartais skiriasi nuo to, kiek valstybė dabar prisideda prie kaupimo“, - nurodė T. Gudaitis.
Profesorius T. Medaiskis siūlo kitą kelią - valstybės paskatą palikti tik tiems, kurie sukauptus pinigus naudos pensijai, o ne pasiims juos iš sistemos. „Paskata turėtų likti tik tuo atveju, jei kaupimas baigiasi anuitetu. Tuomet žmogus gauna ilgalaikę periodinę išmoką, kuri iš tiesų ir yra pensija“, - aiškino T. Medaiskis.
| Siūlymas / klausimas | Argumentai už | Argumentai prieš |
|---|---|---|
| Naikinti 1,5% valstybės paskatą | Racionalesnis lėšų panaudojimas dabartiniams pensininkams (A. Sysas) | Mažina paskatas taupyti, kenkia mažas ir vidutines pajamas gaunantiems (T. Gudaitis, A. Bartkus) |
| Leisti atsiimti asmenines įmokas | Daugiau lankstumo ir apsaugos kritinėms situacijoms | Rizika, kad lėšos bus išleistos neproduktyviai arba liks einamosiose sąskaitose |
| Savarankiškas kaupimo modelis | Lankstumas rinktis įmokų dydį ir galimybę jas stabdyti | Gali silpninti masinį dalyvavimą ir valstybės paskatas |
Kur gauti daugiau informacijos ir kaip spręsti asmeniškai
Renginio dalyviai turės galimybę sužinoti, ką nauja reforma reiškia skirtingo amžiaus žmonėms, kaip optimizuoti savo investicijas ir apsaugoti ateitį nuo ekonominių svyravimų. Plačiau apie pensijų reformą, jos poveikį asmeninėms santaupoms ir ekonomikai bus kalbama lapkričio 27 d. „Litexpo“ vyksiančiame Finansinės laisvės forume. Renginio dalyviai galės diskutuoti su ekspertais, užduoti klausimus ir sužinoti, kaip atsakingai planuoti savo finansinę ateitį.
Paulius Kabelis priduria: „Finansinis raštingumas - raktas į sėkmę. Kuo daugiau žinių turime, tuo geriau galime priimti sprendimus, kurie užtikrina finansinę nepriklausomybę.“
tags: #pensiju #reforma #valdzia #siulo #skyle #riestainiuose