Po laikotarpio, kai dėl ekonominės krizės buvo sumažintos pensijos, pensijų grąžinimo klausimas tapo itin aktualus. Šiame straipsnyje aptariami teismo sprendimai, susiję su pensijų kompensavimu Lietuvoje.
2009 m. gruodį Seimas laikinuoju įstatymu sumažino pensijas ir kitas socialines išmokas 2010-2011 m., įpareigodamas Vyriausybę iki 2010 m. liepos 1 d. pateikti kompensavimo mechanizmą. 2010 m. Seimas, Vyriausybės teikimu, priėmė laikinąjį įstatymą, sumažindamas pensijas ir kitas socialines išmokas dvejiems metams, nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Ministrų kabinetas siūlo, kad per visą kompensavimo laikotarpį turės būti tenkinamas bent vienas iš rodiklių: subalansuotas "Sodros" biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitiks Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir bus numatomas jo pagerėjimas ne mažiau kaip 0,5 proc.
Taigi pensininkus turėtų paguosti nebent Vyriausybės siūlymas pensijas kompensuoti pamažu jas didinant, kol vidutinė pensija bus didesnė nei buvusi 2008-2009 m. Ministrė skaičiuoja, kad vien 2010-2011 m. sumažintoms pensijoms kompensuoti gali prireikti apie 1 mlrd. litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad projektą ministerija Vyriausybei pateiks iki 2011 m. spalio su 2012 m. biudžetu.
Taip pat skaitykite: Kas yra Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo biuletenis?
Tačiau dabartinis valdžios vengimas ir pensijų kompensavimo klausimo tempimas pensininkus piktina. Įvairių sąlygų kėlimas, ypač orientuojantis į geresnę ekonominę padėtį, manau, yra to paties Konstitucinio Teismo apgaudinėjimas.
Jeigu vertinsime įvairius ekonomikos rodiklius, tai pensijos nebus pradėtos kompensuoti ir 2014 m., ir 2020 m. Turiu pripažinti, kad į ekonominę padėtį reikia šiek tiek atsižvelgti. Juolab kad ankstesni pensijų didinimai buvo ekonomiškai nepagrįsti.
Man, kaip ekonomistui, aišku, kad ankstesnė valdžia padarė klaidų eidama populizmo keliu ir siekdama rinkėjų palankumo. Tačiau mūsų valstybėje dar nėra bendros strategijos: vieni politikai didina, kiti - karpo. Tiek ankstesnė, tiek dabartinė valdžia elgiasi neatsakingai, o dėl to nukenčia žmonės.
Skaudu, kad dauguma gyventojų taip ir padarė, o politikai tokio pavyzdžio neparodė. Iš Vyriausybės atėjusios naujienos mūsų nedžiugina. Tačiau tikiu, kad tai nėra galutinis sprendimas, dar turėtume kalbėtis ir tartis.
Dabartinis Vyriausybės sprendimas man primena tik politikų pareiškimus - nieko konkretaus ten nėra. Pasakymas "grąžinsim, kai pagerės ekonomika" - tai filosofija. Visi suprantame, kad greitai ta ekonomika neatsigaus.
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Prezidentė aiškiai pasakė, kad Vyriausybė turi nurodyti konkretų laiką, kada bus kompensuotos pensijos. Žinoma, visi pensininkai norėtų, kad pensijos būtų grąžintos kuo greičiau. Tačiau reikia suprasti, kad vien pensininkų norų neužtenka. Pensininkams reikia valgyti šiandien, o ne 2014 m.
Tokiu Vyriausybės sprendimu nebus patenkintas nė vienas vyresnio amžiaus žmogus. Kai buvo mažinamos pensijos, jų kompensavimo mechanizmas turėjo būti numatytas iš karto priėmus naujus įstatymus.
Mes pageidaujame, kad Konstitucinio Teismo sprendimas būtų vykdomas iš karto, o ne atidedamas kažkiek metų.
Vyriausybės sprendimas yra teisingas. Jeigu nereikėtų laukti sunkmečio pabaigos ir būtų pradėtos mokėti kompensacijos, tai kokia prasmė buvo tas pensijas mažinti?
Kita vertus, Konstitucinis Teismas niekada nesakė, kad pensijos turi būti grąžintos 100 proc. Pagrindinis principas - teisingas atlyginimas. Tai reiškia, kad kompensuojant pensijas neturi būti nuskriausta likusi visuomenės dalis.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai
Nes pensijas reikės mokėti ne iš A.Kubiliaus ar D.Jankausko pinigų, o visų Lietuvos žmonių sukauptų lėšų.
Tiesa, Konstitucinis Teismas yra suformavęs tokią doktriną - teisė į pensiją yra ginama taip pat kaip teisė į nuosavybę. Vadinasi, pensininkui mirus, mano supratimu, teisė į kompensavimą turi būti paveldima.
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2017 m. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą nurašyti nuo mirusios Z. G.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas) nuostatomis, mokėjo Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), senatvės pensiją, pervesdamas kas mėnesį į jos sąskaitą Nr. 2015 m. spalio 21 d. Z. G. mirė užsienyje - Maskvoje, Rusijoje.
Apie galimą Z. G. mirtį užsienyje sužinota iš jos kaimynų 2016 metų sausio mėnesį. Senatvės pensijos mokėjimas į Z. G. sąskaitą buvo nutrauktas.
2016 m. birželio 7 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė Z. G. mirties liudijimą. Laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-12-31, t. y. du mėnesius, į Z. G. sąskaitą buvo pervesta 654,26 Eur senatvės pensija.
Išaiškinimo į KT kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje dirbantis pensininkas apskundė valdžios sprendimą jam metams atidėti neišmokėtos pensijos dalies grąžinimą.
Pasak teismo, KT jau yra pripažinęs, kad ribojant išmokamų pensijų dydį dirbantiems pensininkams, pažeidžiama jų konstitucinė teisė į nuosavybę.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo nuomone, valstybė, keisdama įstatymus ir vis atidėdama negautos pensijos dalies grąžinimą, tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų, kaskart paneigia teisėtus lūkesčius, tokiais veiksmais sukuriamas teisinis netikrumas ir nesaugumas.
Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo ir dėl to gavo ne visą senatvės ar invalidumo pensiją, negautą jos dalį atgaus 2012 metų birželį. Taip numato dabar galiojantis įstatymas.
Apskaičiuotos pensijos dalies mokėjimas už mirusius pensijų gavėjus taip pat atidėtas 2012 metų birželiui.
Sprendimas atidėti negautos pensijos dalies mokėjimą priimtas 2009 metų gruodį. Anksčiau buvo numatyta, kad pinigai turėtų būti išmokėti 2010 metų birželį.
Dirbusiems pensininkams valstybė dar skolinga 269 mln. litų.
Kompensavimo terminai ir sumos:
- 2010-2011 m. sumažintoms pensijoms kompensuoti gali prireikti apie 1 mlrd. litų.
- Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo ir dėl to gavo ne visą senatvės ar invalidumo pensiją, negautą jos dalį atgaus 2012 metų birželį.
- Dirbusiems pensininkams valstybė dar skolinga 269 mln. litų.
Pensijų reforma: svarbu žinoti kiekvienam
tags: #teismo #sprendimas #del #pensijos #grazinimo