Socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi socialinės politikos dalis, kurios tikslas - užtikrinti prieinamą ir tinkamą būstą socialiai pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos.
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas. Šioms įvairioms socialinėms grupėms yra skiriamos įvairios valstybės mokamos socialinės išmokos. Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Šiai grupei finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Pasaulinė būsto krizė per 5 minutes
Teisiniai Aspektai ir Valstybės Parama
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.
Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Taip pat skaitykite: Socialinis teisingumas: apžvalga
Valstybės paramos būstui išsinuomoti dydis priklauso nuo asignavimų, skirtų socialinio būsto įsigijimui. Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra daug. Ši valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos. Taip pat, nėra ištirti ir nustatyti savivaldybėse daromi pažeidimai.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Tačiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami. Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
Esamos Problemos ir Iššūkiai
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šiuo audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio teisingumo partijos Lietuvoje ištakos
Iki 2002 metų veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms.
Šiuo metu aktualus namų renovavimas, nes daugelio namų kokybė nebeatitiko keliams reikalavims. Daugelis namų, privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei. Šiuo metu didžioji dalis investicijų pritraukiama iš privačių asmenų, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.
Būsto Strategija ir Sektoriaus Reguliavimas
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima daugelį sričių, įskaitant valdymą, planavimą, statybas, priežiūrą, teritorijų planavimą, energijos tiekimą, atliekų tvarkymą, mokėjimą už butų šildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslų norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. sumažinti energijos sąnaudas, pagerinti pastatų kokybę).
- Skatinti būsto rinkos konkurencingumą, didinti jos skaidrumą ir vertę bei kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Ši parama socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, yra viena pagrindinių. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra daug nuomojamų gyvenamųjų patalpų (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugeliui asmenų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės: autizmas
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.
Socialinio Būsto Fondo Plėtra
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Socialinio būsto fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Socialinio būsto fondo plėtra 2005-2010 metais:
Laukimo Trukmė ir Alternatyvios Paramos Formos
Štai vidutinė socialinio būsto laukimo trukmė Klaipėdoje yra apie 6 metai. Būsto eilės tvarka gyventojai Vilniuje vidutiniškai laukia iki 5 metų. Tuo tarpu kitiems tenka laukti ilgiau, nes ne visada iš karto atsiranda jų poreikius atitinkantis būstas. Pvz., 2025 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinis laukiančiųjų sąraše šeimos dydis yra 1,7, o, pvz., 2016 m. sausio 1 d. buvo 2,01.
Tačiau kol laukia socialinio būsto, sunkumų patiriantys gyventojai gali naudotis kita paramos forma - būsto nuomos kompensacija. Ji yra lankstesnė ir tinkama kur kas daugiau gyventojų, ne vien tik laukiantiems socialinio būsto.
Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja nuo 10,14 iki 249,81 Eur/mėn. (1 kv. m kaina nuo 0,60 iki 3,62 Eur). Taip pat šiuo metu yra sudarytos 1569 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos ir neterminuotos sutartys.
tags: #teisingumo #ministerija #socialinis #bustas