Visuomenė kuria įvairias elgesio taisykles, nelygu kokius santykius ir kokiomis priemonėmis ji nori reguliuoti. Socialinės normos - tai elgesio taisyklės, kurios skirtos žmonių tarpusavio santykiams norminti (reguliuoti) ir kurių vykdymas garantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonėmis.
Socialinių normų sąvoka ir klasifikacija
Socialines normas sukuria arba valstybė, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami įgyvendinti konkrečios organizacijos, kolektyvo ar visos visuomenės savireguliaciją. Atitinkamai visos socialinės normos pasižymi tuo, kad jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žmonių elgesį - suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą.
Socialinių normų klasifikacija apima įvairias normas: moralės normas, papročius, korporatyvines normas, religines normas, technines normas ir kt. Moralė, papročiai ir korporatyvinės normos dažnai sąveikauja su teisės normomis ir jas papildo ar apriboja savo poveikiu.
Teisės normų samprata ir formalieji požymiai
Teisės normos. Kompetentingų asmenų (fizinių arba juridinių) ar organizacijų (valstybės, Bažnyčios, tarptautinės organizacijos) priimta, sankcionuota, formaliai apibrėžta privaloma taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių poveikio mechanizmais (išoriniais arba vidiniais). Formalieji teisės normos požymiai kalba apie tą formą, kurią turi įgauti turiningieji požymiai, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.
Formalieji (formaliniai) teisės normos požymiai performuluoja turininguosius į elgesio taisykles - veiksmų standartus: į atitinkamas visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, į tam tikrą tų teisių ir pareigų santykį ir šitaip daro teisingumą, laisvę, lygybę pajėgius praktiškai veikti žmonių elgesį.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Teisės normų funkcijos ir tikslai
Norminimo tikslas - vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų žmonių teises ir lemti tų teisių įgyvendinimą. Teisė privalo turėti tam tikrą moralės minimumą. Nemorali teisė yra nepajėgi siekti savo tikslų.
Teisės idėjos yra glaudžiai susijusios su morale ir suprantama kodėl. Moralė - tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas. Moralė neturi savarankiškos raiškos formos. Ji reiškiasi papročių, tradicijų, religinių apeigų, įstatymų formuluojamomis elgesio taisyklėmis.
Teisės ir moralės normų santykis
Teisės ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą. (Išreiškia žmonių interesus, poreikį juos apsaugoti nuo individų tarpusavio agresijos, siekia žmonių tarpusavio pagarbos, priešingų interesų kompromiso ir galiausiai - socialinės santarvės ir rimties.)
Teisingumo supratimas iš esmės yra gėrio ir blogio kategorijų skyrimas. Teisė sutampa su morale tais atvejais, kai išreiškia vienodą pagarbą konkrečio santykio dalyviams - visų asmenų formaliąją lygybę, socialinį kompromisą.
Reguliavimo apimtis. Teisės normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, tačiau tik tuos, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti ir kuriuose slypi potenciali būtinybė užtikrinti paliepimų vykdymą prievarta. Moralės normos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepatenka į teisinio reguliavimo lauką (meilės, draugystės, pasaulėžiūros, įsitikinimų ir kita.) Teisė yra siauresnė sąvoka negu morale.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Elgesio taisyklių (teisių ir pareigų) detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, suformuluotos, išvardijami teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
Būdai, kuriais užtikrinamas teisės normų ir moralės normų vykdymas. Moralė formuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teises, o teisės normos tą reikalavimą paverčia privalomu. Todėl teisės normos dažnai yra ir moralės normos. Amoralus įstatymas negali būti teisinis įstatymas. Teisė ne tik remiasi morale, bet ir padeda šiai įsitvirtinti.
Papročių normos ir jų ryšys su teise
Papročiai. Elgesio modelis, įsitvirtinęs visuomeninėje praktikoje, dėl daugkartinio jo taikymo. Tai - vienas seniausių elgesio reguliatorių. Vystantis visuomenei, papročiai kinta labia nežymiai.
Papročių normų pavyzdžiai gali būti etiketo taisyklės, įvairių apeigų, ypač vestuvių, laidotuvių, normos. Pavienio žmogaus elgesio taisyklė, kuri tapo jo įpročiu, nėra papročių norma, nes ji nėra visų ar bent daugumos tam tikro region žmonių bendra elgesio taisyklė. Paprotys dažniausiai tėra moralės norma, o morale - papročio turinys.
Korporatyvinės normos ir jų santykis su teisės normomis
Korporatyvinės normos. Viusomeninių organizacijų ir judėjimų ar kitokio pobūdžio susivienijimų elgesio standartai, apibrėžiantys veiklos ir struktūrinius principus, narių teises, pareigas ir atsakomybę. Korporatyvinės normos negali prieštarauti teisės ir moralės normoms.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Teisės normų ir korporacijų normų santykis. Korporaciju normos skiriasi nuo teisės normų subjekto atžvilgiu: teisės normas išleidžia valstybė, o korporacijų - konkreti korporacija ar jai atstovaujanti valdyba. Jos skiriasi ir reguliavimo apimties požiūriu - teisės normų privalo laikytis visi Lietuvos gyventojai, taip pat užsieniečiai esantys Lietuvos teritorijoje, o korporacijų normų - tik konkrečios korporacijos nariai.
Religinės normos ir techninės normos
Religinės normos. Normos, reguliuojančios tam tikros religinės bendruomenės narių požiūrį į Dievą, narių tarpusavio santykius, bendruomenės organizacijos ir veiklos principus. Šių normų laikymąsi lemia tikėjimo elementas, religinio pobūdžio raštuose, kanonuose įtvirtinamas tikinčiojo elgesio standartas.
Techninės normos. (Nurodoma atskirai kaip kitokia socialinių normų rūšis; dažnai reglamentuoja saugos, gamybos, kokybės reikalavimus.)
Teisės normų rūšys, pagal turinį ir juridinę galią
Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba šakinę normos priklausomybę) normos skirstomos į konstitucines, administracines, baudžiamąsias, civilines, darbo, finansų ir kt.
- Reguliacinės teisės normos - nustato teisinio santykio dalyviams turiningąsias teises ir pareigas. Tai konstitucijos, administracinės, civilinės, šeimos, ekologinės ir kitų teisės šakų normos. Jų nustatytų pareigų vykdymo privalomumą garantuoja sankcijas nustatančios normos.
- Sankcijas nustatančios normos, kurios dar kitaip gali būti vadinamos apsauginėmis.
- Dispozityvios teisės normos - nustato elgesio variantą, tačiau neperžengiant įstatymo ribų teisės subjektams suteikiama teisė pasirinktinai, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, reguliuoti savo tarpusavio santykius susitarimo pagrindu. Tai būdinga civilinėje teisėje.
- Rekomendacinės teisės normos, kurios nustato valstybės ar visuomenės požiūriu pageidautino elgesio variantus, tačiau tai tėra tik rekomendacinio pobūdžio normos.
Pagal juridinę galią
Pagal juridinę galią teisės normos yra skirstomos, išskiriant šias teisės normų rūšis:
- Įstatyminės teisės normos, kurios turi didžiausią teisinę galią. Tai įstatymuose įtvirtintos teisės normos.
- Poįstatyminės teisės normos turi mažesnę juridinę galią, nors ir sukurtos vadovaujantis įstatyminėmis teisės normomis ir jų pagrindu bei joms neprieštaraujant.
Pagal formato ir paskirties požymius
- Bendroji teisės norma - formuluoja bendrą elgesio taisyklę.
- Specialioji teisės norma - priimama dėl bendrosios teisės normos ir vadovaujantis bendrąja teisės norma ir šiai normai neprieštaraujant.
- Individuali teisės norma formuluoja vienkartinį paliepimą.
- Įpareigojamosios teisės normos - nustato pareigą atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.
- Draudžiamosios teisės normos formuluojamos taip: draudžiama, neturi teisės, negali reikalauti, nėra nusikaltimo ir kt.
- Įgalinamosios teisės normos - suteikia teisinio santykio dalyviams teisę atlikti pozityvius veiksmus.
- Definicinės teisės normos - pateikia definicijas, apibrėžia teisės sąvokas.
- Deklaratyvios teisės normos - skelbia institucijų veiklos uždavinius, principus.
- Kolizinės teisės normos - teisės normų kolizija - tai atvejis, kai tą patį visuomeninį santykį reguliuoja kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos.
- Blanketinės teisės normos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto.
Normų suderinamumas ir konfliktų sprendimas
Kolizinės teisės normos - lot. collisio yra susidūrimas, sukrėtimas. Teisės normų kolizija - tai atvejis, kai tą patį visuomeninį santykį reguliuoja kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Tokiais atvejais taikomi teisės hierarchijos, specialumo ir vėlesnio įstatymo principai.
Profesorius A. Vaišvila teigia, kad žmogaus teisės saugomos ne tik nustatant sankcijas, bet ir reguliuojant žmonių santykius. Manytume, prof. A. Vaišvila nėra teisus šiuo atveju, nes reguliacinių teisės normų paskirtis tinkamai sureguliuoti visuomeninius santykius, tam kad apsaugines funkcijas vykdančios teisės normos būtų kuo tiksliau taikomos. Todėl, norėtume sutikti su kai kurių teoretikų nuomone sankcijas nustatančias teisės normas tapatinti su apsauginės teisės normomis.
Praktinės pasekmės: kas užtikrina vykdymą?
Visuomenėje teisės normų vykdymą užtikrina išoriniai poveikio mechanizmai - valstybės institucijų sankcijos, teisminė apsauga, administracinės priemonės. Socialinių, korporatyvinių ar religinių normų vykdymas dažniau remiasi vidiniais mechanizmais: socialine kontrole, moraline nuostata, tikėjimo įtaka ar organizacijos vidaus taisyklėmis.
Langų reguliavimo patarimai - Auksarankiai_S02_E11_849-1120.MPG
Apibendrinant: pagrindiniai skirtumai ir sąveika
- Subjektas: teisės normas leidžia valstybė, o kitų socialinių normų autorius gali būti visuomenė, organizacija ar religinė bendruomenė.
- Privalomumas: teisės normos yra privalomos visiems teisės subjektams pagal jų galią; moralės, papročių ar rekomendacinės normos dažnai remiasi savanoriškais ar vidiniais įsipareigojimais.
- Reguliavimo apimtis: teisė reglamentuoja tas sritis, kurias galima išoriškai kontroliuoti; moralė ir papročiai gali reguliuoti ir intymius, subjektyvius santykius.
- Detalizacija: teisės normos yra detalesnės, su nustatytomis pasekmėmis; moralės normos paprastai bendresnės.
- Sąveika: teisė remiasi morale, papročiais ir politinėmis vertybėmis; korporatyvinės normas turi derinti su teisės reikalavimais.
| Aspektas | Teisės normos | Kitos socialinės normos |
|---|---|---|
| Autorius | Valstybė, kompetentingos institucijos | Visuomenė, organizacijos, religinės bendruomenės |
| Privalomumas | Visuotinis, garantuojamas sankcijomis | Vidinis ar socialinis, dažnai neformalūs sankcijos |
| Reguliavimo sritis | Išoriškai kontroliuojami santykiai | Platesnės sferos (asmeninės, kultūrinės) |
| Formuluotė | Detali, su teisinių pasekmių nurodymu | Bendra, dažnai nerašytinė |
Teisės normos ir kitos socialinės normos yra tarpusavyje susijusios, dažnai vienos papildydamos kitas arba jas apribodamos, todėl supratimas apie jų kilmę, pobūdį ir reguliavimo priemones yra esminis analizuojant bet kokį socialinį reguliavimą ar teisės aktų įgyvendinimą.