Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. ~ Gailestingoji sesuo V.
Istorinė slaugos raida Lietuvoje - nuo vaidilų iki organizuoto rengimo
Mokėjo gydyti žaizdas, lūžius, išnirimus, trepanuodavo kaukoles. Šeimoje ligonių slaugymu pirmiausia rūpindavosi mama. Prigimtinis mamos rūpinimasis vaiku gali būti traktuojamas kaip būsimosios slaugymo užuomazgos. Lietuvoje gyveno sėslios gentys. Medicinos pagalbą teikė vaidilos ir vaidilutės. Gydė žolėmis, antpilais, tepalais, užkerėjimais, amuletais. Į pagalbą būdavo kviečiami žyniai, burtininkai, kurie gydė užkalbėjimais, amuletais, varydavo piktąsias dvasias.
Iki 16 a. prie bažnyčių pradėjo steigtis prieglaudų tipo įstaigos - špitolės. Jos buvo išlaikomos iš aukų ir pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto. Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje 1514 metais (kituose šaltiniuose 1518 m.). Jos steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų). Savo ir suaukotomis lėšomis Gedimino aikštėje pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įkūrė špitolę. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo vaistinę, virtuvę, koplyčią ir patalpas aptarnaujančiam personalui.
Vėliau buvo atidaryta ir daugiau špitolių - Kaune 1519 m. 12 lovų, 1536 m. 70 lovų Švč. Trejybės špitolė Vilniuje, 1635 m. špitolė psichiniams ligoniams Vilniuje. 1709 m. atidaryta Šv. Roko špitolė, kurios steigėjas buvo Jonas Jarolavičius. Šioje špitolėje buvo 40 lovų, o pats špitolės įsteigėjas kartu su 7 padėjėjais rinkdavo gatvėje vargšus ir ligonius bei patalpindavo į savo špitolę. Juos slaugė, gydė kaip mokėjo, laidojo pūvančius kūnus. 1723 m. įkurta Šv. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja ligonine Lietuvoje.
1796 metais valdžios organų potvarkiu buvo įvykdyta Vilniaus ligoninių reforma: senos ir nuskurdusios špitolės buvo sujungtos ir su savo fondais bei ligoniais pavestos reorganizuotai Šv. Jokūbo ligoninei. Taigi XVIII a. pabaigoje baigiasi neformalių ligoninių - špitolių laikotarpis ir Šv. Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje. Čia buvo įkurtas gimdymo, veneros ligų, senukų bei invalidų skyriai.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Prof. N. Renje Vilniuje prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių su 10 lovų bei pirmąją akušerių mokyklą. Mokslas trukdavo iki 1,5 metų. 1865 m. Vilniuje įkurta felčerių mokykla, o 1876 metais Lietuvoje įkuriama Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios veikloje vienas iš uždavinių buvo gailestingųjų seserų, slaugų ir sanitarių seserų rengimas.
Raudonojo Kryžiaus vaidmuo ir gailestingųjų seserų mokymai
1888 metais Vilniuje įsteigtas Raudonojo Kryžiaus draugijos gailestingųjų seserų skyrius, kuris po dviejų metų buvo reorganizuotas į gailestingųjų seserų organizaciją. Šios organizacijos svarbiausias tikslas buvo prižiūrėti sužeistuosius armijoje, karo ligoninėse. Taikos metu ši organizacija rūpinosi slaugytojų rengimo kursų organizavimu. 1919 m. pradėjusioje veikti Raudonojo Kryžiaus ligoninėje dirbo tik 2 gydytojai ir 5 gailestingosios seserys. Tuo metu ligoninėje buvo 120 lovų.
1920 m. pradžioje trumpi, tik 3 mėn. gailestingųjų seserų kursai veikė prie Karo ligoninės. Tačiau tokia gailestingųjų seserų parengimo trukmė buvo nepakankama. Vėliau nutarta į kursus priimti merginas, turinčias nors 2 klasių gimnazijos mokslo. 1920 m. vasario 16 d. iš Panevėžio atvykęs gyd. Pranas Mažylis skiriamas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovu ir imasi organizuoti gailestingųjų seserų kursus. Nuo 1921 m. gailestingųjų seserų mokslas prailgintas iki 1 metų, o nuo 1924 m. - iki 2 metų. 1932 m. kursai išaugo į Gailestingųjų seserų mokyklą, kurioje mokymas truko 2 metus. Kandidatės privalėjo turėti 6 gimnazijos klasių išsilavinimą.
P. Mažylis pats sudarinėjo programas, ieškojo dėstytojų, gaminosi mokymo priemones, rinko kursų klausytojus. Stojančiosios mokytis turėjo būti sąžiningos, mėgti savo darbą, būti atsidavusios, pasišventusios. Visas mokslas ir išlaikymas buvo nemokamas. Kursantėms buvo skiriamas butas Raudonojo Kryžiaus ar ligoninės bendrabutyje. Kursų klausytojos rytais dirbdavo ligoninėje, o kasdien po 2-4 val. po pietų klausėsi teorijos paskaitų.
Įstojus mokytis buvo nustatytas bandomasis laikotarpis - tai pirmieji 6 mokslo mėnesiai. Per tą laikotarpį pedagogų taryba turėjo įsitikinti ar kursantė yra tinkama pasirinktai profesijai, ar pakankamai stiprių nervų, ar turi reikiamų dvasinių savybių. Nemažai merginų šių bandymų neišlaikydavo. Nuo pat pirmųjų dienų kursantės privalėjo atlikti praktiką. Net 9 mėn. joms tekdavo dirbti chirurgijos ir terapijos palatose, 1-1,5 mėn. skirta susipažinti su virtuvės ir raštinės darbu.
Taip pat skaitykite: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos iniciatyvos
Nuo 1934 metų Lietuvoje veikė dvi gailestingųjų seserų mokyklos - Kauno ir Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėse. XX amžiaus pradžioje Vilniuje atsirado ir privačios slaugos mokyklos. 1921 metais įkurta Lietuvos gailestingųjų seserų sąjunga (LGSS), jos pirmininke išrinkta gailestingoji sesuo Aleksandravičiūtė. 1938 metais pradėtas leisti žurnalas „Gailestingoji sesuo“, kurio leidimas buvo nutrauktas 1940 metais. Lietuvos gailestingosios seserys buvo veiklios, aktyvios, dalyvavo pasauliniuose kongresuose, užmezgė tarptautinių kontaktų.
Gailestingoji sesuo V. Monkutė ir K. Vitkauskaitė turėjo galimybę mokytis Florence Nightingale seserų kursuose Londone. Nuo 1920 m. iki 1944 m. išleistos 24 laidos, parengta 630 gailestingųjų seserų. Sėkmingai išlaikiusios egzaminus, absolventės gaudavo Raudonojo Kryžiaus draugijos pažymėjimą, liudijantį apie gailestingosios sesers kvalifikacijos suteikimą.
Pereinamasis laikotarpis: nuo gailestingųjų seserų prie medicinos seserų ir kolegijų
Po gailestingųjų seserų rengimo, 40 metų Lietuvoje buvo rengiamos medicinos seserys. 1958-1959 m. pradėtos rengti pirmosios medicinos seserys (priimtos 67 moksleivės). 1-oji medicinos seserų laida buvo išleista 1960 m. birželio 30 d. Kauno medicinos mokykloje. Medicinos seseris Lietuvoje rengė 6 medicinos mokyklos: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus. Šios studijos buvo labai medikalizuotos, nukreiptos tik į ligų gydymą, vaistų skyrimą, jų veikimą, gydytojo paskyrimų atlikimą, pagalbą gydytojui. Visiškai nebuvo profesinio savarankiškumo.
Asmenims, baigusiems 8 vidurinės mokyklos klases mokslas trukdavo 2 m. 10 mėn., o baigusiems vidurinę mokyklą - 1 m. Vėliau medicinos mokyklos tobulėjo, kilo į aukštesnį išsilavinimo lygį. 1990 m. atgavus mūsų šaliai nepriklausomybę, atsirado visos galimybės demokratiniais principais keisti šalies politiką, ekonomiką, švietimą bei sveikatos priežiūros sistemą. Atsirado universitetinių slaugos studijų poreikis, kuris ugdytų holistinį požiūrį į pacientą, sveikatos išsaugojimą bei ligų prevenciją.
Kauno kolegija, slaugos fakultetas ir universiteto įnašas
1990 m. Kauno Medicinos Akademija (KMA) atsižvelgdama į Gailestingųjų seserų draugijos prašymą ir vykdydama Lietuvos, Latvijos ir Estijos regioninio specialistų pasitarimo rekomendacijas, kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją prašydami pradėti ruošti medicinos seseris su aukštuoju išsilavinimu. 1990 m. rugsėjo 1 d. buvo priimti pirmieji studentai -50 medicinos seserų. Mokymo programa buvo parengta pagal Lenkijos universitetinių ir medicinos akademijų Slaugos fakultetų patirtį. Universitete buvo įdiegta trijų pakopų slaugos studijų programa - slaugos bakalauro, slaugos magistro bei slaugos doktoranto kvalifikaciniai laipsniai. Tai pirmasis Lietuvos universitetas, įkūręs Slaugos fakultetą.
Taip pat skaitykite: socialinio darbo bendruomenėje raida Lietuvoje: pagrindinės autorės
Katedroje vykdomos studijos priskiriamos slaugos ir akušerijos bei burnos priežiūros studijų kryptims. Slaugos ir akušerijos studijų kryptyje realizuojama viena profesinį bakalauro laipsnį suteikianti studijų programa: Bendrosios praktikos slauga. Katedroje dirba 28 dėstytojai, įgiję magistro, mokslo daktaro laipsnį. Dėstytojai turi praktinę patirtį burnos priežiūros, sveikatos priežiūros, edukacinės veiklos srityse. Dėstytojai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, studentais organizuoja ir vykdo taikomuosius tyrimus, tiesiogiai susijusius su studijų programomis ir realia slaugos bei burnos priežiūros praktika, sąlygojančius studijų kokybę.
Slaugytojų rengimo standartai ir teisės aktai
Bendrosios praktikos slaugytojų rengimą sudaro ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais ir kurias sudaro ne mažiau kaip 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo. Teorinio rengimo trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį, o klinikinio rengimo - ne mažiau kaip pusę šioje dalyje numatytos minimalios rengimo trukmės. Kompetentinga institucija gali taikyti dalines išimtis asmenims, įgijusiems dalį rengimo lygiaverčiuose kursuose.
Teorinio rengimo metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Klinikinio rengimo metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai, turintys tiesioginių kontaktų su sveikais arba sergančiais asmenimis ir (arba) bendruomene, kurie, remdamiesi įgytomis žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertį slaugymą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik dirbti komandoje, bet ir vadovauti jai, organizuoti visą slaugos procesą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijoje arba bendruomenėje. Šis rengimas vyksta ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros institucijose bei bendruomenėje, bendradarbiaujant su kitais kvalifikuotais slaugytojais ir jiems padedant, o atsakingi už jį yra slaugos dėstytojai. Prie rengimo gali prisidėti ir kitas kvalifikuotas personalas.
1997 m. Lietuvoje brendo būtinybė pakeisti medicinos sesers, medicinos felčerio studijų programas ir šių specialistų pareigybes. Visos šalies mastu vyko apklausos, buvo intensyviai analizuojami tarptautiniai dokumentai, slaugytojų rengimo programos neatitiko Europos Tarybos direktyvų reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 metų gegužės 25 d. įsakymu medicinos seserys, vaikų įstaigų medicinos seserys ir medicinos felčeriai buvo pervardijami bendrosios praktikos slaugytojais. Aukštesniosios medicinos mokyklos tapo kolegijomis, o jose buvo įkurti Podiplominių studijų centrai ir sudaryta galimybė slaugos specialistams studijuoti pagal individualias - išlyginamąsias programas, siekiant įgyti naujas kompetencijas ir gebėjimus.
Šiuolaikinės problemos operacinėse ir darbo sąlygos
The World Health Organization reports that a survey of nurses’ and doctors’ mental health has revealed the true cost of years of underinvestment in European healthcare systems and the healthcare workforce. Associate Professor Dr Viktorija Piščalkienė of the Faculty of Medicine at Kauno kolegija Higher Education Institution, a nursing researcher and social scientist, discusses the day-to-day reality and challenges faced by operating theatre nurses. According to Associate Professor Dr V. Piščalkienė, there is still a widespread perception that surgery is performed solely by the surgeon, while the contribution of operating theatre nurses often goes unnoticed. ‘Operating theatre nurses play a vital role.
Dr V. Piščalkienė welcomes the close collaboration with the Lithuanian Association of Operating Theatre Nurses and its Chair, Lina Marcinkevičienė, which has provided valuable insights into the everyday experiences and challenges faced by these professionals. ‘A study conducted together with researcher Dr Erika Juškauskienė found that fatigue is the most commonly reported complaint, primarily caused by prolonged standing in fixed positions. A significant proportion of nurses also experience swollen legs and a persistent feeling of heaviness,’ says Dr V. The research further revealed that many nurses suffer from excessive perspiration and feelings of weakness due to the high temperatures typically found in operating theatres.
‘The second most common group of health problems involved skin conditions and allergic reactions caused by disinfectants, medications, gloves and other protective equipment. Sleep disturbances also featured prominently among the findings, including poor sleep quality, frequent waking during the night and difficulty falling asleep. ‘These health complaints arise from the combined effects of multiple occupational risk factors and are not related to length of service. According to the Kauno kolegija researcher, one of the most significant findings is the clear link between staff wellbeing and patient safety. ‘Healthcare professionals who are physically and psychologically well are able to work more effectively and make fewer mistakes. However, she acknowledges that this principle has not yet been fully implemented in practice.
‘Operating theatre nursing managers also confirm that teamwork is fundamental to maintaining a safe operating theatre environment. At the same time, they observe that interpersonal relationships and communication have weakened over time. One of the greatest ongoing challenges remains staff shortages, which increase workload, stress levels and the risk of health problems,’ says Dr V. She emphasises that isolated measures will not solve these issues. Instead, a systematic approach is needed to improve both the organisation of work in operating theatres and the conditions under which teams carry out their duties. ‘It is equally important to improve ergonomic working conditions, ensure access to modern equipment and distribute responsibilities efficiently. She underlines that the ultimate goal of these measures extends beyond improving staff wellbeing alone: ‘The safety of operating theatre nurses is directly linked to patient safety.
Motyvacija, karjeros perspektyvos ir asmeninė patirtis
Nebuvau iš tų, kurie jau anksti žino, kuo bus užaugę. Vaikystėje svajojau „vaikiškai“: norėjau būti barmene, dainininke, policininke. Nuo septynerių metų lankiau žolės riedulį, bet žinojau, kad sportas - laikinas mano gyvenimo etapas. Kadangi mėgstu bendrauti su žmonėmis, mokykloje gerai sekėsi gamtos mokslai, nusprendžiau studijuoti slaugą. Įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Kaune ir Vilniaus kolegiją, bet pasirinkau pastarąją, nes Vilnius buvo arčiau širdies.
Po studijų buvo nemažai pasiūlymų dirbti, ypač iš įstaigų, kur atlikau praktiką. Bet manęs netraukė darbas ligoninėje, norėjau kažko kito, todėl priėmiau kvietimą dirbti Centro poliklinikoje, teikti slaugos paslaugas pacientams jų namuose. Tai - pagalba pacientams, sergantiems pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga bei jų artimiesiems sprendžiant fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
Kiekviena slaugytoja turi priskirtą tam tikra miesto dalį, kurioje teikia slaugos paslaugas pacientams namuose. Lankome pacientus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat paliatyviuosius pacientus bei kitus neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, negalinčius savarankiškai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą paslaugoms gauti.
Tai yra komandinis darbas, kurį koordinuoja vyresnioji slaugytoja, ji yra tarpinė jungtis tarp šeimos gydytojo ir slaugos bei paliatyvias paslaugos namuose teikiančios komandos bei paciento ir jo artimųjų. Kaip tik vyresnioji slaugytoja ir skiria užduotis komandos nariams. Jūs dirbate su sunkiai sergančiais žmonėmis, tai labai sunkus darbas tiek psichologiškai, labai dažnai ir fiziškai.
Šiuo metu pavaduoju klinikos vyresniąją slaugytoją, todėl mažiau dirbu tiesiogiai su pacientais. Šiame darbe susidoroti su įvairiais sunkumais labiausiai padeda pacientų ir jų artimųjų įvertinimas, jų šypsenos. Taip pat - puikus gana didelis kolektyvas, kuriame vieni kitiems labai pagelbėjame patarimais, išklausymu. Manau, kad geras slaugytojas turi mokėti bendrauti su žmonėmis, mokėti dirbti komandoje.
Studijos, specializacijos ir ateities rekomendacijos
Ši specialybė įgyjama kolegijose arba universitetuose, studijų programose daug dėmesio skiriama tiek teorijai, tiek praktikai. Pabaigus studijas galima pasirinkti tam tikrą specializaciją, pvz., anestezija ir intensyvioji slauga, operacinės slauga, psichikos sveikatos slauga. Taip pat slaugos specialistai gali nuolat gilinti savo žinias bei kelti kvalifikaciją.
Slaugytojo profesija labai ilgą laiką buvo išskirtinai moterų specialybė. Dabar jau tenka matytų ir vyrų slaugytojų. Kai studijavau mūsų grupėje buvo vienas vaikinas, mūsų kolektyve jau dirba du vyrai slaugytojai. Šis pandemijos laikotarpis yra labai neeilinis, ypač medikams. Ar ir kaip pasikeitė Jūsų darbas? Nors ir buvo stabdomos kai kurios planinės paslaugos stacionariose gydymo įstaigose ir perorganizuojami pacientų srautai, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose buvo teikiamos visa apimtimi tiek pirmosios, tiek antrosios bangos metu. Būti tiek fiziškai, tiek emociškai stipriems, taip pat - kantrybės, energijos ir optimizmo šiuo sunkiu laikotarpiu.
Rekomendacijos studentams ir jauniems specialistams
- Rinkitės studijas pagal savo gabumus ir pomėgius - slauga reikalauja tiek teorinių, tiek praktinių įgūdžių.
- Ugdykite gebėjimą dirbti komandoje ir bendrauti su pacientais bei kolegomis.
- Siekti nuolatinio tobulėjimo ir specializacijos pagal pasirinktos srities poreikius.
- Atkreipkite dėmesį į ergonomiką ir darbo sąlygų gerinimą - tai užtikrina jūsų sveikatą ir pacientų saugumą.
Lentelė: Slaugytojų rengimo etapai Lietuvoje (santrauka)
| Laikotarpis | Pagrindiniai bruožai |
|---|---|
| Iki 16 a. | Gydymas šeimoje, vaidilų pagalba, tradicinės žinios |
| 16-19 a. | Špitolės, pirmosios akušerių mokyklos, Raudonojo Kryžiaus pradžia |
| XX a. pradžia - 1944 m. | Gailestingosios seserys, organizuotas kursų ir mokyklų veikimas |
| 1958-1990 m. | Medicinos seserų rengimas medicinos mokyklose, medikalizuotas mokymas |
| 1990 m. - dabar | Aukštosios slaugos studijos, holistinis požiūris, kolegijos ir universitetai |
Dr V. Piščalkienė yra įsitikinusi, kad net ir labiausiai pažangios technologijos niekada nepakeis žmonių - jos tik sustiprins operacinės komandos galimybes. ‘Aš rekomenduočiau šią profesiją žmonėms, kurie yra atsakingi, kruopštūs, gebantys dirbti komandoje ir nori būti ten, kur priimami gyvenimą keičiantys sprendimai. Tai profesija ieškantiems ne tik darbo, bet ir prasmės,’ concludes Associate Professor Dr V.
tags: #viktorija #piscalkiene #straipsnis #busimu #slaugytoju