Gruodžio 21 d. socialinės pedagogikos studijų Lietuvoje pradininkei prof. Irenai Leliūgienei sukako 85 metai. Ji buvo pakviesta dirbti į Kauno technikos universitetą (KTU) Administravimo (vėliau - Socialinių mokslų) fakultetą ir aukštajam mokslui atidavė 25 metus. Profesorė kūrė socialinės edukologijos magistro ir bakalauro programas, buvo 7 daktaro disertacijų vadovė, dalyvaudama tarptautinėse konferencijose mezgė tarptautinius ryšius. Taip pat ji teigia motyvaciją: mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, kartais įtraukdama naujausią mokslinę literatūrą ir tarptautines asociacijas, federacijas, skatinančias studentų ambicijas.
Profesinės kelio pradžia ir įtaka Lietuvos edukologijai
Gimusi 1940 m. gruodžio 21 d. Kaune, Irena Leliūgienė nuo ankstyvo amžiaus daug dirbo - vaikų poilsio stovyklose ir ugdymo srityje. 1961 m. ji įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, o 1971 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros filologės diplomą, tapdama dėstytoja. 1976 m. ji buvo paskirta Palemono vidurinės mokyklos direktore, kur diegtos inovacijos ir stiprinami anglų kalbos bei neformalaus ugdymo komponentai. Šio laikotarpio metu Palemono mokykla dalyvavo tarptautiniame eksperimente kuriant atviros aplinkai mokyklos modelį, o 1981 m. ji susilaukė dukros Ievos.
1989 m. I. Leliūgienė apgynė daktaro disertaciją „Mokyklos ir socialinės aplinkos pedagoginė vienovė - mokinių ugdymo veiksnys“, kurios empirinė dalis buvo ugdomasis eksperimentas Palemono bendruomenėje. Prof. P. Jucevičienė teigia, kad disertacija - teorijos ir praktikos vienovės rezultatas, o Palemono mokykla tapo pirmąja Lietuvos pedagogikos istorijoje įsteigusia socialinio pedagogo instituciją. 1986-1991 m. I. Leliūgienė dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, o 1993 m. pradėjo dirbti KTU Administravimo fakultete.
Tarptautiniai ryšiai ir mokslinė veikla
Prof. I. Leliūgienė inicijavo tarptautinių programų mobilumą, studentų ir dėstytojų mainus su Krokuvos, Frankfurto prie Maino ir kitų universitetų partnerystėmis. Ji taip pat įkvėpė tarptautinių konferencijų organizavimą KTU. TISSA (Tarptautinė Socialinio darbas ir visuomenės akademija) tinklo veikla ir Socrates Erasmus projektai („Nauji aktyvumo modeliai europiniame socialiniame darbe“) leido sukurti tarpdisciplininę studijų programą ir modulį „Nauji aktyvumo modeliai europiniame socialiniame darbe“.
Ji buvo ilgametė FESET narė (Europos socioedukacinio darbo mokyklų asociacija) ir 25-eriems metams skyrė savo laiką Lietuvos aukštajam mokslui. 2010-aisiais ji savo mintyse rašė, kad disertacijų idėjas matau įdiegtas švietimo įstaigose, o 2014 m. ministerija jai įteikė atminimo medalį už socialinės pedagogikos mokslo ir studijų puoselėjimą. 2021 m. lapkričio mėn. Prezidentas už nuopelnus Lietuvai apdovanojo ją ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Žingsniai Lietuvoje - nuo mokyklos iki universitetų
I. Leliūgienė su Palmės mokyklos patirtimi formulavo socialinio ugdymo, atviros aplinkai mokyklos, moksleivių socialinio ir bendruomeninio ugdymo Lietuvoje koncepcijas. Su pakeltais vizijomis ji vadovavo Palemono mokyklai, kurioje buvo įvesta socialinio pedagogo institucija ir integruotos programos. Profesorei teko kurti bakalauro ir magistro studijų programas socialinei pedagogikai bei įkurdinti Moters studijų centrą.
KTU jai pasisekė įtraukti matomo pobūdžio kryptis: socialinė pedagogika, socialinis darbas bendruomenėje, lyginamoji socialinė pedagogika, socialinio darbo vadyba ir individo socializacija Europoje. Ji kelioms kartoms parodė, kaip taikyti skirtingų šalių patirtis į Lietuvos kontekstą, vadovavo doktorantams ir skatino mokslinę veiklą. I. Leliūgienė stažavosi daugybėje šalių: JAV (1991, 2000), Rusija (1991-1992), Nyderlandai (1998), Stokholmas (2003).
2007 m. išleista „Aukštasis mokslas ir šalies išsivystymas: universitetai ir visuomenės pereinamuoju laikotarpiu“, o 2012 m. - „Socioedukacinis darbas bendruomenėje“. Ji taip pat parašė vadovėlius aukštosioms mokykloms „Žmogus ir socialinė aplinka“ (1997) ir „Socialinė pedagogika“ (2002), kuriame įvardinta socialinės pedagogikos koncepcija. 1997-1998 m. ji vadovavo Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalaurų ir magistrantų kursams.
Mokslinė įtaka ir įvertinimai
Ji vadovavo daugiau nei septynioms disertacijoms, skatino doktorantų ugdymą ir teikė recenzijas. 2009 m. už nuopelnus Kauno miestui ji apdovanota Santakos garbės ženklu, 2010 m. - Jono Vileišio žalvariniu medaliu. 2021 m. liepos 6 d. už socialinės pedagogikos įtvirtinimą Lietuvos edukologijos moksle ir profesinėje veikloje; už ilgametį pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos Prezidentas ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Garsūs projektai ir kultūrinis palikimas
Garbingo Jubiliejaus proga KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė parengė virtualią parodą „Profesorės Irenos Leliūgienės sėkmės istorija“, atskleidžiančią prof. Irenos Leliūgienės gyvenimo kelią ir indėlį į Lietuvos edukologijos mokslą bei studijas. Parodoje panaudotos fotografijos, dokumentai ir apdovanojimai iš asmeninio prof. I. Leliūgienės archyvo.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Gyvenimo kelias ir vaikų ugdymo įgūdžiai
Irena Leliūgienė augino tris vaikus, augant dukrai Ievai ir sūnui Andriui. Ji įvedė sustiprinto anglų kalbos mokymo, sustiprinto darbinio mokymo programas Palemono mokykloje ir pasiekė, kad mokykloje būtų plėtojamas socialinis ugdymas bendruomeninėje aplinkoje.
Įtaka švietimo praktikoms Lietuvoje
Jos profesinė veikla suteikė pamatus Lietuvos edukologijos mokslo modeliams ir praktiniam taikymui. Socialinė pedagogika įsitvirtino Lietuvos edukologijos moksle ir profesinėje veikloje. Tokiu būdu sukurtosios koncepcijos ir studijų programos išliko gyvos per kartas ir įkvėpė naujas kartas mokslininkų bei praktikų.
Veiklių metų turtinga biblioteka ir vadovėliai
- „Žmogus ir socialinė aplinka“ (1997)
- „Socialinė pedagogika“ (2002)
- „Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinyną“ (2002)
- Knygos ir vadovėliai apie edukologiją bei socialinį darbą bendruomenėje
Professorė prašė ir skleidė idėjas, kaip socialinis darbas bendruomenėje gali būti įtraukiantis, tarpdisciplininis ir įgalinantis pačius žmones bei jų aplinką. Tai padėjo įtvirtinti socialinį darbą bendruomenėje kaip profesionalią ir svarbią Lietuvos edukologijos dalį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #darbas #bendruomeneje #viktorija #barsauskiene