Socialinis darbas yra viena iš sparčiausiai augančių profesijų pasaulyje, turinti didelę paklausą ir perspektyvą. Lietuvoje plečiantis socialinių paslaugų spektrui, išaugo ir dirbančių šioje sferoje skaičius (šiuo metu apie 14 tūkstančių). Tačiau vien motyvacijos ir energijos nepakanka išlaikyti geriausius specialistus.
Panaršę Užimtumo tarnybos portalo puslapiuose, paklausiausių laisvų darbo vietų sąraše rasime: „socialiniai darbuotojai ir konsultantai“, „individualios priežiūros darbuotojai“.
„Specialybė įdomi, kūrybiška ir prasminga, keičianti žmonių gyvenimus ir siekianti teigiamo pokyčio visuomenėje“, - taip apie socialinį darbą atsiliepia tikrieji jos fanai. Tačiau vien motyvacijos ir energijos nepakanka išlaikyti geriausius.
Palyginus su Lietuvos vidurkiu vis dar žemas atlyginimas, dažnas perdegimas darbe, emocinis išsekimas, per didelis popierizmas - tai kelios priežastys, kodėl socialiniai darbuotojai galvoja palikti savo darbą. Įdomu tai, kad socialinis darbas - populiari specialybė renkantis studijas, tik to nepakanka, kad būtų užpildytos darbo vietos. Studijas baigę socialiniai darbuotojai kimba į darbus ir... susiduria su kasdienybe.
Ko reikia, kad baigę studijas jaunuoliai įsidarbintų ir jaustųsi dirbą prasmingai ir įdomiai, o solidžią patirtį sukaupę socialinio darbo profesionalai negalvotų keisti darbo?
Taip pat skaitykite: Skaitymo rekomendacijos paaugliams
Technologijos Socialiniame Darbe
Atsakymas - technologijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje socialiniai darbuotojai mažai naudoja dirbtinio intelekto įrankius. Vyrauja tik teorinės diskusijos apie technologijų kuriamus pokyčius, beveik netiriamas jų poveikis socialinių paslaugų kokybei. Pirmuosius žingsnius žengia diskusijos apie technologijų panaudojimo naudą, galimas rizikas ir iššūkius.
Geriausias technologijų taikymo proveržio pavyzdys - „Covid-19“ pandemija, kai pasaulyje, o ir Lietuvoje, buvo sukurta programėlių, padedančių gyventojams per nuotolį gauti reikiamą informaciją, valdyti sveikatos būklę, konsultuotis depresijos atveju. Technologijos jau dabar matomai ir reikšmingai keičia socialinio darbo praktiką - keičia darbuotojų tarpusavio bendravimo, paslaugų teikimo, paslaugų vadybos, kompetencijų tobulinimo būdus. Deja, Lietuvoje dar nejaučiame proveržio.
Iš dalies taip yra, nes patys socialiniai darbuotojai vis dar stokoja gilesnių skaitmeninio raštingumo kompetencijų. 2022 m. Vilniaus universiteto apklausa parodė, kad didžioji dalis (trys ketvirtadaliai) socialinių darbuotojų net nepagalvoja, kad į socialinį darbą kada nors įsiterps robotai. Tai lemia įvairias baimes, nenorą keistis, mokytis naujovių ir jas taikyti savo darbe.
Viena iš tradicinių baimių, kad dirbtinis intelektas „atims darbo vietas“. Tačiau pasaulinė praktika rodo ką kitą - technologijos ne atima, o papildo socialinio darbo praktikos lauką, keičia darbo pobūdį, užduotis ir kompetencijas. Socialinių paslaugų darbuotojams teks išmokti naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, bendradarbiauti su jais ir kontroliuoti juos.
Dar vienas barjeras - investicijos. Visi stebėjome, kaip pandemijos metu moksleiviai žaibiškai buvo aprūpinti kompiuteriais, kad galėtų nuotoliu dalyvauti pamokose. O kaip senjorai, žmonės turintys negalią ir socialinėje atskirtyje gyvenančios šeimos? Juk kokybiškos ir inovatyvios paslaugos turi būti prieinamos visiems. Dalies visuomenės skaitmeninė atskirtis ir neraštingumas - ne pasiteisinimas, o problemos vengimas.
Taip pat skaitykite: Knygos apie lošimų priklausomybę: ką verta skaityti?
Kai kurios rutininės, kritinio mąstymo nereikalaujančios užduotys jau dabar gali būti automatizuojamos ir palengvinamos dirbtinio intelekto pagalba. Tokios kaip: grafikų pildymas, suteiktų paslaugų žymėjimai ir analizė, paslaugų gavėjų ir darbuotojų maršrutų planavimai. Atsisakius „robotiškų“ rutininių darbų, daugiau laiko galima skirti prasmingam socialiniam darbui. Beje, įdarbinus jau dabar egzistuojančias dirbtinio proto programas, galima efektyviau spręsti ir kūrybos reikalaujančias socialines problemas.
Filosofai šiuolaikinį pasaulį vadina „daugiau-nei-žmogaus-pasauliu“. Tai reiškia, kad technologijos praplečia žmogaus ribas, jos pagreitina, palengvina darbą, išlaisvina kūrybą. Tačiau tai - tik įrankis, pažangus teksto, vaizdo duomenų apdorotojas, nė iš tolo neprilygstantis laisvo žmogaus mąstymo ir elgesio gebėjimams. Žmogiškojo ryšio ir bendravimo, galų gale - vertinimo, ar etiškai pritaikomos technologijos, jokie robotai neatims.
Labai svarbu, kad socialinių paslaugų darbuotojai ir jų darbdaviai nebūtų palikti vieni, o būtų mokomi, konsultuojami ir remiami, kaip prisitaikyti ir tobulėti dirbtinio intelekto eroje. Profesinių kompetencijų tobulinimo centre socialinių paslaugų srities darbuotojams vedamos paskaitos, tačiau to nepakanka. Pokytis turi vykti ne tik asmeniniu, bet ir instituciniu lygmeniu. Socialinis darbuotojas nesukurs programėlių, neims jomis naudotis, jei tai nebus organizacijos kultūros dalimi.
„ChatGPT“, „Midjourney“, „Runway“, „Copilot“ ir kiti pavadinimai daugeliui socialinių paslaugų srities darbuotojų dar gali atrodyti nieko nesakančiais burtažodžiais. Tačiau jų jaunosios kartos kolegoms - jau nebe. Mano kolegos prisipažįsta kasdieniame darbe jau naudojantys dirbtinio proto programas tiek tekstų rašymui, idėjų generavimui, tiek darbui su klientais. Štai vieno centro atstovė papasakojo, kaip programos gali padėti regos sutrikimų turintiems klientams - gali skaityti tekstus, atpasakoti kas vyksta aplinkoje. Labai svarbu sujungti įvairaus amžiaus socialinių darbuotojų žinias ir gebėjimus, nesusipriešinti ir dirbti kartu.
Pernai rudenį Profesinių kompetencijų tobulinimo centro surengtame socialinio darbo inovacijų konkurse organizacijos turėjo progą dalintis gerosiomis praktikomis. Dažniausia jų - darbo procesų optimizavimas. Idealu būtų socialiniams darbuotojams įsitraukti į visuomenės poreikius tenkinančių technologijų kūrimą, įtraukti įvairias bendruomenes, kad jos pačios išmaniai spręstų problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti saldumynų potraukį?
Pokalbių robotai, žaidimai, asistentai, simuliatoriai, duomenų rinkimas ir analizė sprendžiant socialines problemas, tokias kaip skurdas, socialinė atskirtis, sveikatos nelygybė ir daug kitų - galima net neabejoti, kad po kelių dešimtmečių socialinio darbo laukas bus kitoks.
Socialinio darbo, su proto negalią turinčiais asmenimis, specifika reikalauja suteikti tokiems asmenims visapusišką, ilgalaikę, individualizuotą pagalbą. Darbas, su proto negalią turinčiais asmenimis, reikalauja humanistinio veiklos fokuso, darbo kūrybingumo, aukšto socialinio darbuotojo asmenybės motyvacinės - vertybinės sferos išsivystymo laipsnio, aukšto emocinio ir psichologinio atsparumo stresui, gebėjimo dirbti nereguliariu darbo laiku. Darbas, su proto negalią turinčiais asmenimis, reikalauja iš socialinio darbuotojo atsidavimo, atsakomybės prisiėmimo, stiprios motyvacijos dirbti. Atsižvelgiant į darbo su proto negalią turinčiais asmenimis specifiką, ypač aktuali tampa socialinių darbuotojų darbo motyvacija.
Darbuotojų motyvaciją formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Lietuvoje socialinio darbuotojo motyvavimo temos aktualumą lemia šios socialinio darbo sistemos problemos susijusios su mažu atlyginimu, sunkiomis darbo sąlygomis, didelė fizine ir psichine įtampa. Motyvacija yra susijusi su socialinių darbuotojų kaita, jaunų specialistų trūkumu, žemu profesionalumo lygiu ir kt. problemomis.
Šio baigiamojo darbo tyrimo problema - kokie veiksniai sąlygoja socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti su proto negalią turinčiais asmenimis? Straipsnyje aptariama socialinio darbo specifika su proto negalią turinčiais asmenimis, socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimo priemonės bei veiksniai lemiantys socialinių darbuotojų motyvaciją.
Buvo atliktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotu interviu metodu, kuriam klausimai buvo iš anksto sukurti, suderinti ir apgalvoti, kad atitiktų tyrimo tikslą bei, jog būtų suprantami socialiniams darbuotojams. Atlikus tyrimą nustatyta, jog pagrindiniai motyvai skatinantys dirbti socialinį darbą su proto negalią turinčiais asmenimis yra klientų atsakas ir nuoširdumas, dirbamo darbo poreikis, pasiekti rezultatai. Motyvacijai dirbti svarbūs ir asmeniniai motyvai, tokie kaip noras padėti, empatija, klientų atsakas, tobulėjimo galimybė.
Pagrindiniai motyvacijos veiksniai
- Klientų atsakas ir nuoširdumas
- Dirbamo darbo poreikis
- Pasiekti rezultatai
- Noras padėti
- Empatija
- Tobulėjimo galimybė
Visvaldas Legkauskas 1999 metais baigė socialinės psichologijos studijas viename seniausių Europoje Anglijos Kembridžo universitete. Grįžęs į Lietuvą tęsė studijas doktorantūroje. 2002 metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją „Socialinės motyvacijos veiksniai formuojantis tikslo siekimo grupės nario savimonei“ ir įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Socialinė psichologija yra mokslas apie santykius tarp žmonių, todėl kiekvienas esame savo kasdienio gyvenimo socialiniai psichologai. Kiekvienas turime savo supratimą apie tai, kodėl mums svarbūs žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi, ir spėjimą, kaip jie elgsis ateityje. Šios knygos paskirtis yra glaustai apžvelgti socialinės psichologijos problematiką ir pagrindines sukauptas žinias apie šį mokslą. Svarbiausi santykių tarp žmonių principai ir dėsniai apibendrinti taip, kad skaitytojas galėtų pritaikyti juos savo kasdieniame gyvenime.
A. Šiandien pasaulis keičiasi kaip niekad greitai. Naujausių technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra iš žmonijos reikalauja žaibiškai prisitaikyti. Akivaizdu, kad viena svarbiausių savybių, padedančių tai pasiekti tiek darbe, tiek kitose veiklose, yra lankstumas ir kūrybinis mąstymas.
Alfas Ivanauskas - daugeliui geriausiai atpažįstamas kaip profesionalus kulinaras, kartu su leidykla VAGA skaitytojus kviečia leistis į atradimų kupiną kelionę beskaitant knygą „Kūrybiškumo jėga“. Tai ne tik knyga, tai tikras motyvacijos užtaisas kiekvienam. Jeigu esate kūrybingas iš prigimties - perskaitę šią knygą, dar stipriau suvoksite, kokia įkvepianti gali tapti kasdienybė, kurioje gyvename. Na, o jeigu esate tie, kurie mano, kad kūrybiškumas nėra itin svarbus kasdienoje, labai tikėtina, kad požiūris ims keistis ir kūrybinį mąstymą įvertinsite iš naujo.
„Gyvenu iš to, ką sukuriu, tuo, ką sukuriu ir dėl to, kas yra sukurta ir vis dar kuriama. Parašiau knygą ne apie save, o apie savo kūrybišką nuotykį, kuris nutinka kasdien, nes esu jam atviras ir man smalsu jį patirti. Atvirumas daro mane kūrybišką ir aš noriu papasakoti, kaip. „Gyvenimas skirtas ne save atrasti, o save sukurti.“ Pasirašau po kiekvienu rašytojo George‘o Bernardo Shaw žodžiu. Kodėl parašiau knygą? Nes norėjau. Žinau, kad esu kūrybingas: jau maždaug 35-erius metus gyvenu kasdien kurdamas, o kurdamas - gyvenu. Kuriu puokštes, gėlyną, sodą, interjerą, renginius, reginius, skonį, įvaizdį, keliones, paklausą. Kartais tiesiog kažką, kas dar neturi nei kūno, nei pavadinimo. Mano darbuose ir gyvenime šie kūrybingumo pratimai veikia, duoda tikrų rezultatų ir tai yra atsakymas, kodėl jais dalinuosi. Tačiau jei kas nors tikisi kūrybingu tapti vien perskaitęs šią arba bet kokią kitą knygą apie kūrybingumą, nuvilsiu - netaps. Kūrybingumas yra lyg raumuo, kurio neužauginsi ant sofos žiūrėdamas vaizdo įrašus, klausydamas tinklalaidžių ar skaitydamas knygas. Kad augtų, tvirtėtų, išlaikytų tonusą, raumuo turi dirbti, o tu - daryti pratimus. Turi kasdien daryti save kūrybingesnį. Kūrybingumą svarbu maitinti - skirti dėmesio, stimuliuoti, provokuoti, treniruoti, kurstyti. Kartais - slopinti, išjungti, leisti pailsėti, kad kitą kartą ištrykštų fontanais. Nėra vieno kūrybingumo recepto, tačiau yra daug būdų jį žadinti, provokuoti, statyti ant kojų ir net sukurti nuo nulio, o vėliau tinkamai palaikyti kūrybingumo raumens stangrumą ir tonusą, idant ne pabūtume, o būtume kūrybingi. Drąsa čia yra labai svarbus žodis“, - savo naujausioje knygoje rašo Alfas Ivanauskas.
„Kūrybiškumo jėga“ - puikus įrankis vaizduotei išlaisvinti ir tikras nuotykis skaitytojams. Čia Alfas išsamiai pristato save ir dalijasi įkvepiančiomis istorijomis apie tai, kaip nuo jaunumės ėjo kūrybininko keliu. Šiame kelyje ne viskas buvo paprasta, ir gerokai pagardinta įvairiais iššūkiais. Tačiau koks gyvenimas be iššūkių? Monotoniškas ir prėskas.
Alfas Ivanauskas - asmenybė, kuriai svarbu justi gyvenimo skonį. Kad tai įvyktų, knygos autorius pateikia gausybę pavyzdžių, kaip ieškojo savęs kurdamas įvairiausius dalykus, kaip susidorojo su keisčiausiais keblumais pakeliui į sėkmę ir kaip susikurdavo naujų aukštumų, kad galėtų jų siekti vis iš naujo.
Knyga „Kūrybiškumo jėga“ nuo pirmųjų puslapių įtraukia netikėtumu: skaitydamas visada jautiesi taip, tarsi kažkur judėtum, kažko siektum, net jei pats gerai nežinai, kur šis nuotykis nuves. Grafinė ir vizualinė knygos sąranga neleis nuobodžiauti iki paskutinio puslapio. O turinys - kiekvienam taps motyvacijos ir kvietimo atrasti save per kūrybą ir vaizduotės išlaisvinimą šaltiniu.
Keisčiausios Alfo Ivanausko patirtys, neįtikėtinas užsispyrimas, vaizduotė ir taiklios bei nepamirštamos mintys - visa, ko reikia motyvacijos ugniai įkurti skaitytojo galvoje.
„Kodėl tai darau? Kodėl man to reikia? Kodėl šito noriu? Bet koks klausimas sau yra kiekvienos kelionės pradžia. Knygoje bus daugiau klausimų: nepabėk nuo jų, nes tai - lyg stabtelėjimas prie šviesoforo - pasinaudok proga apmąstyti, kur važiuoji. O tada keliaukim toliau. Esu tikras, kad nori būti kūrybingesnis ir, panašu, atėjo laikas ir drąsa būti labiau įkvėptam. Kūrybingų žmonių istorijos įkvepia, nes kiekviena istorija turi savo kelią ir klystkelius, kuriais pasivaikščiojęs supranti - nė vienas iš kūrybingųjų negimė su marškinėliais. Džiaugiuosi, kad mano istorija - Tavo rankose. Tai pirmas žingsnis nesuskaičiuojamų žingsnių kelionėje. Neskaičiuok jų - tiesiog eik“, - knygoje kviečia autorius.
Alfas Ivanauskas - virtuvės šefas, rašytojas, kulinarinių laidų idėjinis autorius ir vedėjas, kelerius metus iš eilės geriausiu pasaulyje įvertinto VMG kulinarinio žurnalo vyr. redaktorius, sukūręs gausybę unikalių projektų.
Leidykla VAGA kartu su Alfu Ivanausku ir autorių komanda yra išleidusi bene išsamiausią ir estetiškiausią leidinį apie pirtį ir jos tradiciją „Pirties galia“.
Plačiau skaitykite: A. pareigas.
Svarbiausi santykių tarp žmonių principai ir dėsniai apibendrinti taip, kad skaitytojas galėtų pritaikyti juos savo kasdieniame gyvenime.
Socialinis darbuotojas nesukurs programėlių, neims jomis naudotis, jei tai nebus organizacijos kultūros dalimi.
Technologijos jau dabar matomai ir reikšmingai keičia socialinio darbo praktiką - keičia darbuotojų tarpusavio bendravimo, paslaugų teikimo, paslaugų vadybos, kompetencijų tobulinimo būdus.
Darbuotojų motyvaciją formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai.
Motyvacija yra susijusi su socialinių darbuotojų kaita, jaunų specialistų trūkumu, žemu profesionalumo lygiu ir kt. problemomis.
Palyginus su Lietuvos vidurkiu vis dar žemas atlyginimas, dažnas perdegimas darbe, emocinis išsekimas, per didelis popierizmas - tai kelios priežastys, kodėl socialiniai darbuotojai galvoja palikti savo darbą.
Socialinė psichologija yra mokslas apie santykius tarp žmonių, todėl kiekvienas esame savo kasdienio gyvenimo socialiniai psichologai.
Panaršę Užimtumo tarnybos portalo puslapiuose, paklausiausių laisvų darbo vietų sąraše rasime: „socialiniai darbuotojai ir konsultantai“, „individualios priežiūros darbuotojai“.
Socialinis darbas yra viena iš sparčiausiai augančių profesijų pasaulyje, turinti didelę paklausą ir perspektyvą.
tags: #motyvacines #knygos #socialinis #darbas