Profesinės Reabilitacijos Pokyčiai Lietuvoje

Lietuvoje jau daugiau kaip 12 metų veikia profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems sistema. Tai viena iš priemonių užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Profesinės reabilitacijos priemonėmis siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją ir padėti sugrįžti į darbo rinką bei visavertį gyvenimą.

Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negali mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau nori ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.

Šiame straipsnyje aptarsime profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančią įstatyminę bazę ir specialistų reikalavimus, taip pat esminius pokyčius, kurie įsigalios nuo 2026 m.

Esama Profesinės Reabilitacijos Sistema

Esama profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo sistema buvo kuriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame „Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007-2012 metų strategijos įgyvendinimo 2007-2008 metų priemonių plane“ iškeltais tikslais, panaudojant Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką, buvo vykdoma regioninė profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų plėtra: statomi nauji neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai, įsigyta specializuota įranga.

Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje

Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos po to, kai medicininės reabilitacijos metu stabilizuojama neįgalaus asmens sveikatos būklė, atstatomas gebėjimas savarankiškai tvarkytis kasdienėje veikloje.

Dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2014 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 626 asmenys, 2015 m. - 711, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys.

Profesinės reabilitacijos programoje dalyviams teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą.

2017 metais Lietuvoje profesinės reabilitacijos programą baigė 835 neįgalieji, iš jų 594 (71 proc.) įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė pažymėjo, kad šiemet Lietuvoje įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą 73,7 proc. profesinės reabilitacijos programą baigusių neįgaliųjų.

Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos sistemos transformacija

Tačiau didėjant dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje skaičiui, profesinės reabilitacijos centrai gali priimti nebe visus norinčius. Per šiuos metus jau yra pasiekti profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje su Lietuvos darbo birža nustatyti maksimalūs dalyvių skaičiai į paklausiausias mokymo programas.

Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos susiduria ir su kita problema: paslaugų įkainiai yra per maži, nebeatitinka rinkos kainų. Šiai nuomonei pritaria ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai.

„Vis dar girdime pasisakymų, kad profesinė reabilitacija - per brangi paslauga. Tačiau apie 50 proc. asmens profesinės reabilitacijos kainos sudaro neįgaliajam mokamai stipendijai skirtos lėšos“, - teigė A.Kandratavičienė.

Diskusijos metu profesinės reabilitacijos centrų atstovai paprašė Neįgaliųjų reikalų departamento kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl teisės aktų, reglamentuojančių profesinės reabilitacijos paslaugų kainos apskaičiavimą, pakeitimo, kuris leistų priartinti paslaugų įkainius prie rinkos kainų dydžio.

Kaip parodė profesinės reabilitacijos paslaugų centrų pateikta informacija, šiuo metu profesinės reabilitacijos dalyvių maitinimui, jų apgyvendinimui skiriamos lėšos daugiau kaip du kartus mažesnės už panašių paslaugų kainas kituose sektoriuose, pavyzdžiui, medicininėje reabilitacijoje.

Taip pat skaitykite: Slaugos specialistų rengimas Lietuvoje

Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė išsakė Lietuvos darbo biržos siūlymą organizuojant profesinės reabilitacijos paslaugas labiau įvertinti darbo rinkos poreikį. „Viena iš priemonių - trišalė sutartis tarp darbdavio, neįgalaus asmens ir darbo biržos. Trišalės sutartys galėtų būti įtrauktos į profesinės reabilitacijos teisinį reglamentavimą“.

D. Jurkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad neįgalieji dar mažai naudojasi darbo biržos siūloma subsidijos verslui programa. „Šiemet buvo skirta 15 tūkst eurų paramos verslui programai, tačiau neįglieji šia galimybe naudojasi labai retai, jiems trūksta informacijos, gąsdina formalumai.

Profesinės reabilitacijos įstaigų atstovai siūlo pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir įvesti darbdaviams neįgalių asmenų įdarbinimo kvotas, kartu mažinant neįgaliuosius įdarbinančiųjų mokamų mokesčių naštą.

Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios VšĮ „Profesijų spektras“ direktorės Aldonos Baziliauskienės nuomone, bendradarbiavimas su darbdaviais turėtų būti žymiai platesnis. „Mes negalėsime užtikrinti profesinės reabilitacijos efektyvumo be darbdavių įtraukimo. Turime atgaivinti 2010 m. metais įsteigtos Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos veiklą, į ją įtraukti darbdavius, dalintis informacija, bendromis jėgomis siekti rezultato - ilgalaikio neįgalaus asmens įsitvirtinimo darbo rinkoje“ - siūlė A.Baziliauskienė.

VšĮ „Profesijų spektras“ direktorė įsipareigojo artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl konfederacijos veiklos vystymo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį į galimybę neįgaliesiems gauti socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje. Šios paslaugos yra skirtos kompleksiškai ugdyti, palaikyti ar atkurti socialinius, savarankiško gyvenimo ir užimtumo įgūdžius bei gebėjimus.

Svarbu paminėti, kad socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos nemokamai asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.

Kur Kreiptis Dėl Socialinės Reabilitacijos?

Dėl šių paslaugų reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, dažniausiai į Socialinės paramos skyrių.

Diskusijos Dėl Įstatymų Pakeitimų

Šių metų lapkričio 16 d. šešiolikos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų ir jų filialų atstovai susirinko į apskrito stalo diskusiją “Nauji iššūkiai profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemoje“ aptarti planuojamus pakeitimus profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančioje įstatyminėje bazėje. Diskusija vyko VšĮ „Rastis“ Vilniaus profesinės reabilitacijos centre.

Diskusijos metu buvo aptartas šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektas (toliau - teisės akto projektas).

Priėmus šių įstatymų pakeitimus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reguliavimas būtų perkeltas iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.

Nors buvo planuota, kad Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektai bus pateikti Vyriausybei derinti 2018 metų IV ketvirtį, deja, teisės akto projektai dar nėra baigti rengti.

Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patvirtino, kad numatomi teisės aktų pakeitimai įneštų pokyčių ir į profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šių paslaugų teikimą organizuotų Užimtumo tarnyba, viešųjų pirkimų būdu pasitelkdama atskirų paslaugų teikėjus.

SRDK - už pokyčius profesinės reabilitacijos sistemoje2018 m. spalio 18 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl profesinės reabilitacijos sistemos bei vykdomus jos pokyčius.

Dar 2012 m. Nors visos institucijoms teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos buvo įgyvendintos, tačiau ir šiai dienai, kaip rodo praktika, profesinės reabilitacijos sistema tebeturi trūkumų.

Atskiros profesinės reabilitacijos dalys būtų parenkamos atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, t.y. Užimtumo įstatymo pakeitimus, kartu su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimais, planuojama pateikti Seimui 2018 m.

Profesinės Reabilitacijos Metodinis Centras

VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas.

Per 10 metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.

Metodinio centro veiklos rezultatai:

• Suorganizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje.
• Buvo atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus.
• 2011 - 2016 m. - nuolat analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai.
• 2018 m. - parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt.

Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas pasiekti rezultatai bei šių paslaugų tobulinimo kryptys buvo aptartos šių metų gruodžio 11 d. vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Aktualūs profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo klausimai“.

Diskusiją organizavo profesinės reabilitacijos metodinio centro funkcijas vykdanti VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į apskrito stalo diskusiją susirinko Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai. Apskrito stalo diskusija vyko Palangos reabilitacijos ligoninėje. Ši įstaiga buvo viena pirmųjų, pradėjusių teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems. Šiuo metu čia teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems su judėjimo-atramos aparato pažeidimais, sergantiems nervų ir kvėpavimo sistemų ligomis.

„Sėkmingos medicininės reabilitacijos, neįgaliųjų grįžimo į normalų gyvenimą jau nebeįsivaizduoju be profesinės reabilitacijos“, - sakė VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninė“ direktorė Romantė Aleknavičienė.

Įgyvendinant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus įstaigoje buvo profesinės reabilitacijos vykdymui pritaikyta aplinka, įrengti mokymo kabinetai, išplėstas profesinio mokymo programų, atitinkančių neįgaliųjų poreikius, spektras.

Esminiai Pokyčiai Nuo 2026 M.

Siekiant individualizuoti paslaugas ir geriau atliepti asmenų su negalia poreikius, patvirtinti Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai, kuriais atnaujinama socialinės reabilitacijos paslaugos sudėtis, trukmė ir teikimo ypatumai. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.

Svarbiausi pokyčiai:

• Paslaugų trukmė: Iki šiol paslaugos trukmė ribojama iki trejų metų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. trukmė bus nustatoma individualiai pagal nustatytą poreikį ir sudarytą planą.
• Paslaugų skirstymas: Atsisakoma skirstymo į pagrindines ir papildomas paslaugas. Nuo 2026 m. paslaugos bus lankstesnės ir nebeskirstomos į pagrindines bei papildomas.

Pastaraisiais metais šalyje susiklostė praktika, kuomet gydymo įstaigose neįgaliesiems teikiama tik medicininė pagalba gydant ligos komplikacijas bei pakenkimų paūmėjimus. Vienok jose dar labai menkai taikoma fizinė, socialinė ir psichologinė pacientų reabilitacija.

Neįgalieji dalyvauja centre organizuojamose aktyvios fizinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos stovyklose, kuriose ugdomi ir tobulinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Gyvenimas natūralioje aplinkoje grūdina neįgaliojo charakterį, gerina sveikatą, suteikia didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.

Pažymėtina, kad LTR centre aplinka visiškai pritaikyta neįgaliesiems, judantiems vežimėliu. Jie gali būti gamtoje, maudytis jūroje, ilsėtis ir mokytis. Mūsų centre sudarytos visos sąlygos neįgalių žmonių bendravimui, mokymui, taip pat turime pratyboms skirtas patalpas, pritaikytą virtuvę, dušus, tualetus. Centro teritorijoje nutiesti puikūs takeliai pritaikyti judėti vežimėliu, yra privažiavimas prie jūros.

Ganėtinai efektyvi neįgaliųjų saviraiškos priemonė yra kūrybinė veikla. Tad mūsų asociacija jau keleri metai Monciškėse rengia kūrybines stovyklas, kuriose neįgalieji gali išbandyti savo gebėjimus dailėje, puokščių komponavimo, pynimo iš vytelių ir šiaudų, batikos, mezgimo ir nėrimo, lipdinių iš molio, medžio drožinių bei kitose srityse.

Gan efektyvi reabilitacija judant - modernūs šokiai.

Stovyklose įgyjama persikėlimo erdvėje bei judėjimo vežimėliu įgūdžių, formuojami reikiami maitinimosi, rengimosi, asmens higienos įgūdžiai, daugiau sužinoma apie pragulų profilaktiką, taip pat urologinių, seksualinių problemų sprendimo būdus. Mūsų centre nuolat rengiamos neįgaliųjų darbų parodos.

Neįgaliųjų Socialinė Integracija ir Įstatymai

2004 m. priimtas LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Jame numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, apibrėžta institucijų, įgyvendinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, atsakomybė, neįgalumo lygio vaikams iki 18 metų ir darbingumo lygio darbingo amžiaus asmenims nustatymas, specialiųjų poreikių įvertinimo ir tenkinimo tvarka.

Įstatymas įsigalios nuo 2005 m. liepos 1 d. Terminas invalidumas keičiamas terminu neįgalumas; atitinkamai - ir visuose LR teisės aktuose.

Neįgalumo Lygio Nustatymas

Įstatyme numatytos pagrindinės priemonės, kurios reikalingos neįgaliems žmonėms. Keičiamas neįgalumo nustatymo modelis. Asmenims iki 18 metų (vaikams) bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal negalios sunkumą bus skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą.

tags: #pokyciai #profesineje #reabilitacijoje