Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos Lietuvoje yra svarbi socialinė garantija, mokama iš valstybės biudžeto už tarnybą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) numato tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su valstybės pareigūnų pensijomis Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, apskaičiavimo tvarką ir naujausias diskusijas apie pensijų sistemos tobulinimą.
Įstatymo teisės aktų chronologija ir įsigaliojimai
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. Nr. X-212, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. Nr. X-506, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. Šis įstatymas, išskyrus šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. Nr. X-1027, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. Nr. XI-534, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2010 m. Nr. XI-1516, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. Nr. XI-2254, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. Nr. XI-2301, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m.
Kam skiriamos valstybinės pensijos ir pagrindinės teisės
Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iš dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko.
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Privalomosios karo tarnybos kariui mirus tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu, skiriama našlių ir našlaičių pensija šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka.
Pensijų skyrimo institucijos ir procedūros
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.
Taip pat skaitykite: Teisėjų pensijų sąlygos
Apskaičiavimo tvarka ir palankios taisyklės
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Svarbu pažymėti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens nurodytą palankiausią 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Nustatyta itin palanki pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka.
Kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame atsakyme, pensijų dydžiui apskaičiuoti įtraukiamas darbo užmokestis, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Kitų rūšių apmokėjimai šiame straipsnyje nenurodyti, taigi įskaityti juos į darbo užmokesčio vidurkį pensijai skirti nėra pagrindo.
Pensijos dydžių pavyzdžiai ir procentai
Jeigu pareigūnas išdirbo 20 metų, jo pensija sieks 20 proc. Tiems, kurie ištarnavo nuo 21 iki 25 metų, nuo kiekvienų metų skaičiuojama po 1,5 proc. atlyginimo. Už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius metus - po 1 proc. Pareigūnas, kuris ištarnavo 30 metų, gali gauti 32,5 proc. atlyginimo. Yra tam tikros išlygos tiems, kurie tarnavo 1991-1995 metais, kai taikomas 1,8 koeficientas ir pensija galėtų būti šiek tiek didesnė.
Perkeltos ir prilygintos tarnybos laikotarpio nuostatos
Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų. Faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - iki 1990 m. Mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Specialūs reguliavimai ir pereinamosios nuostatos
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m.
Taip pat skaitykite: Valstybinės pensijos Lietuvoje
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d.: apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Jei šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pensijų suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba didesnė kaip 500 litų, skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos. Priešingu atveju pareigūnui arba kariui mokama 1994 metų gruodžio mėnesio dydžio pensija, bet ne didesnė kaip 500 litų, ir ji neindeksuojama bei niekaip kitaip nedidinama. Abi apskaičiuotosios pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka.
Prašymai, pranešimai, perskaičiavimai
Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos. Pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.
Indeksavimas ir papildomos išmokos
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis indeksuojamas Valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Šiais metais pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą indeksuojami papildomai nuo birželio 1 d., vadovaujantis Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymu. Pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Diskusijos, siūlymai ir kritika
Ministerija kartu su kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais diskutuoja apie galimus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimo pokyčius. Darbo užmokestis, kuris naudojamas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, yra vienas iš diskusijos klausimų, svarstomų kartu su kitais būtinais pokyčiais, susijusiais su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisiniu reguliavimu. Naktiniai budėjimai, viršvalandžiai, darbas per šventines dienas į pareigūnų gaunamas valstybines pensijas iki šiol neįsiskaičiuoja, nepaisant to, kad nuo šių pajamų yra mokami mokesčiai. Ugniagesių atstovas neslepia, kad gaunamų pensijų dydžius pareigūnai vertina gana neigiamai. Tuo metu ministerija tvirtina, kad jau diskutuojama apie pokyčius.
Jeigu yra vykdoma bet kokia veikla, tarkime, pareigūnas turi bičių ir tą veiklą deklaruoja, jis ir tų 200 eurų negauna. Senatvės pensijos kartais buvo indeksuojamos, o pareigūnų pensijos tarsi užšaldytos. Jeigu prieš 10 metų pareigūnas išėjo į pensiją ir jam buvo priskaičiuota 230 eurų pareigūno pensija, ji beveik nesikeitė.
Taip pat skaitykite: Kaip skiriama teisėjo pensija?
Siūlymai iš profsąjungų ir LTPF
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas. Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei - sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus: Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. LTPF siūlymas - sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį. Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio.
Sukčiai nusitaikė į II pakopos pensijų reformą – kaip apsaugoti santaupas?
Seimo iniciatyvos ir reformų etapai
Seimui neseniai pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Kaip skelbiama pranešime, dabar 25 metus ištarnavęs pareigūnas, jeigu palieka tarnybą, iškart gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs pensinio amžiaus - ir senatvės pensiją. Įvertinę pensijų reformos projektą, manome, kad didžioji dalis siūlomų pakeitimų kaip tik pagerins pareigūnų situaciją, nes pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bus didesnės, jos bus indeksuojamos. Ištarnavusiems 25 metus bus skiriamos pensijos sukakus nustatytą 55 metų amžių. Panašus amžiaus reikalavimas pareigūnų pensijai skirti nustatytas ir kitose Europos šalyse, kai kuriose jis yra didesnis.
Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui, kuriuo beveik 50 tūkst. Po pirmojo reformos etapo įteisinimo ketinama siūlyti pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą.
Praktinės problemos ir tarptautiniai palyginimai
Paklaustas apie užsienio šalių pavyzdžius, pastebima, kad ten pensijos sudaro nuo 50 iki 80 proc. gauto atlyginimo. Tarkime, Latvijoje galima gauti iki 80 proc., Norvegijoje, veikiausiai, 66 proc., tai yra du trečdaliai. Kitose šalyse bent 50 proc. Atlygis už naktinius budėjimus, darbas per šventines dienas ir pan., anot kritikų, skaičiuojamas ne visas popierinis atlyginimas, skaičiuojamas pareiginis atlyginimas, taip pat priedas už stažą ir priedas už laipsnį, o naktiniai budėjimai, naktinės valandos, viršvalandžiai, šventinės valandos - visa tai neįskaičiuojama.
Kam aktualu sekti pokyčius
Pokyčiai ypač aktualūs pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš tarnybos po 2016 m. sausio 1 d., numatomos specifiškesnės sąlygos pensijos skyrimui, pavyzdžiui, reikalavimas ištarnauti 25 ar daugiau metų ir po atleidimo praėjus trejiems metams arba pasiekti įstatymuose nustatytą išleidimo į atsargą amžių.
Praktinė informacija pareigūnams
- Jei darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko.
- Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama pagal palankiausią nurodytą 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį iš ištarnautų 5 metų.
- Pareigūno pensijos gavėjas privalo per 10 dienų pranešti apie statuso pasikeitimus pensiją mokančiai institucijai.
- Ginčai dėl sprendimų sprendžiami institucijos vadovo tvarka arba teisme.
Santrauka ir ką sekti toliau
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos reglamentavimas yra dinamiškas sritis: galioja pereinamosios nuostatos, taikomi padidinimo koeficientai už tam tikrus laikotarpius, vyksta diskusijos dėl įskaitomų išmokų ir reformų, siekiančių užtikrinti didesnį teisingumą ir pensijų adekvatumą. Ministerijos ir socialinių partnerių iniciatyvos bei Seimo priimti sprendimai ir toliau lems, kaip keisis praktika ir teisės aktų nuostatos.
tags: #teiseju #valstybiniu #pensiju #istatymas #aktuali #redakcija