Konferencija „Kitoks požiūris į slaugą“, vykusi 2019 m. balandžio 26 d. Kaune, tapo viena iš daugelio renginių, kuriuose aptariami slaugos pokyčiai, vertybinės transformacijos ir praktiniai sprendimai, reikalingi, kad slauga taptų labiau žmogų centrine ir oriąs palaikančia profesija. Straipsnyje apžvelgsime renginio programą, platesnį kontekstą - deinstitucionalizacijos procesus ir socialinės globos centro „Vija“ patirtis bei kitas pastarųjų metų slaugos konferencijas ir planuojamus renginius.
Konferencijos „Kitoks požiūris į slaugą“ programa ir tikslai
Data: 2019 balandžio 26 d. (penktadienis) Vieta: Viešbučio „Park Inn by Radisson Kaunas“ konferencijų centras Adresas: K. Donelaičio g. 27, Kaunas Skirta: visų specializacijų slaugytojams, akušeriams Kvalifikacijos pažymėjimai: 7 val. Mokestis: 15 eurų (mokama užpildžius registracijos formą ir gavus į el.paštą registracijos KODĄ bei sąskaitos numerį)
Konferencijos programa apėmė tris dalis bei moderatores ir pranešėjus, kurie nagrinėjo tiek teisinius, tiek emocinio intelekto, vadybinius ir praktinius slaugos aspektus. Ryte buvo dalyvių registracija ir sveikinimo žodis. Paskaitos apėmė temas: slaugos praktikos teisinio reguliavimo pokyčius, emocinį intelektą sveikatos priežiūroje, slaugos administratorių įgalinimą vadybinio vaidmens kontekste, blogų žinių pranešimą pacientui, slaugytojos vaidmenį kuriant šilumą ir jaukumą kritinių būklių metu. Po pietų dalyje pristatytas bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimas, klaidos kultūra, slaugytojų ir gydytojų bendradarbiavimo įtaka pacientų saugai, neišnešiotų naujagimių kompleksinė priežiūra įtraukiant šeimą, nėštumo ir kūdikio netekties išgyvenimo temos. Trečioje dalyje aptarta komandos veikimo tema, pacientų medicininis rūšiavimas ir komandinio darbo efektyvumo vertinimas.
Konferencijų ciklas ir jų reikšmė slaugos praktikai
Lietuvoje nuolat vyksta konferencijos, skirtos slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Šios konferencijos yra puiki galimybė tobulinti profesines žinias, susipažinti su naujausiomis tendencijomis ir pasidalinti patirtimi su kolegomis. Straipsnyje apžvelgsime keletą pastarųjų metų konferencijų, skirtų slaugytojams, taip pat pateiksime informaciją apie būsimus renginius.
Pasirinktų renginių pavyzdžiai
- 2019 m. balandžio 26 d. Konferencija Kaune "Kitoks požiūris į slaugą".
- 2024 m. balandžio 19 d. LSMUL Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos aktualijos - 2024“, kurioje dalyvavo 155 slaugytojai iš visos Lietuvos.
- 2024 m. spalio 4 d. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filiale - „Pušynas“, vyko mokslinė-praktinė konferencija „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slauga. 2024 - rudens aktualijos“.
- 2025 m. spalio 10 d. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filiale „Pušynas“, Palangoje vyko konferencija: “Slaugos aktualijos 2025: praktika, iššūkiai, sprendimai”.
- 13-asis Tarptautinis Baltijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos kongresas BaltanestIC vyko su specialia slaugytojų sesija „The role of nurses in ICU and anaesthesiology“.
- 2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija surengė hibridinę konferenciją „Pragulų problematika slaugoje: kartu - už ateitį be pragulų“.
Būsimi renginiai (pavyzdžiai)
- 2025 m. gegužės 15 d. VAIZDO KONFERENCIJA Lėtinių ir kitų ligų diagnostikos bei gydymo praktiniai aspektai 2025 metais. Pavasario sesija.
- 2025 m. rugsėjo 9 d. VAIZDO KONFERENCIJA Kardiologijos ir endokrinologijos aktualijos slaugytojo praktikoje.
- 2025 m. rugsėjo 23-24 d. VAIZDO KONFERENCIJA Multidisciplininis požiūris į nutukimą.
- 2025 m. spalio 3 d. VAIZDO KONFERENCIJA Mobingas. Kaip atpažinti ir įveikti?
- 2025 m. spalio 10 d. KONTAKTINĖ KONFERENCIJA Orumas, kokybė, parama: paliatyviosios pagalbos laimėjimai šiandien.
- 2026 m. sausio 30 d. VAIZDO KONFERENCIJA Kaip pagerinti komunikaciją su kolegomis bei pacientais?
Temų spektras konferencijose
Konferencijų metu nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su slaugos praktika, naujausiais gydymo metodais, pacientų priežiūra ir kt. Pranešimus skaito patyrę gydytojai, mokslininkai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Taip pat skaitykite: psichinio smurto formos ir jų požymiai
Štai keletas temų, kurios buvo nagrinėjamos konferencijose: Didelės kardiovaskulinės rizikos pacientai; Vitaminas D (Ne)įsisavino?; Astmos pacientas - į ką atkreipti dėmesį; Ankstyva diagnostika - raktas į gydymo sėkmę; Veninių tromboembolijų ankstyvoji biožymenų diagnostika ir gydymo kontrolė; Tylioji lėtinė inkstų liga: kaip atpažinti ir suvaldyti?; Širdies nepakankamumo gydymas - kuo galime papildyti gairių rekomenduojamą medikamentinę terapiją?; Demensijos rizikos veiksniai: kas naujo?; Emocinis nuovargis ir perdegimas.
Slaugos profesijos padėtis, lyderystė ir slaugytojų gerovė
Konferencijose daug dėmesio skiriama slaugytojų gerovei, darbo sąlygoms ir lyderystei. „Tarptautinė slaugytojų diena - ypatinga diena, primenanti mums apie šios profesijos esmę: rūpestį žmogumi, artumą, žmogiškumą“, - sakė renginio iniciatorė. Renginyje diskutuota apie investicijų į slaugą svarbą sveikatos sistemos tvarumui, slaugytojų profesinį meistriškumą ir gerovę, lyderystę, inovacijas klinikinėje praktikoje, tarpprofesinį bendradarbiavimą bei kultūrines kompetencijas.
Tarptautiniai ekspertai atkreipė dėmesį, kad slaugytojai yra didžiausia sveikatos priežiūros grupė pasaulyje, tačiau jų sveikata, darbo sąlygos ir profesinis vertinimas vis dar dažnai lieka paraštėse. Profesorė ragino sistemingai investuoti į slaugytojų gerovę ir įspėjo apie slaugytojų trūkumo pasekmes: pasaulyje iki 2030 m. trūks daugiau nei 4,5 milijono slaugytojų.
Vertybinė transformacija ir deinstitucionalizacija: Socialinės globos centro „Vija“ patirtis
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Visi - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio".
Taip pat skaitykite: Vilties samprata pagal R. Snyderį
Turėjome tikslą sukurti namus, o ne dar vieną įstaigą. Todėl sprendimai buvo priimami remiantis individualiais asmenų poreikiais - pradedant spalvinėmis kambarių gamomis, kaimynų parinkimu, baigiant dienotvarkių lankstumu. Pirmomis dienomis netrūko chaoso, bet tai buvo natūralus, gyvas procesas, primenantis kraustymąsi į naujus namus - su nerimu, bet ir su viltimi. Pirmieji metai buvo paieškų metai.
Individualumas ir lankstumas kasdienybėje
Naujoje aplinkoje ypatingas dėmesys skiriamas individualumui. Kiekvienas asmuo turi savo dienotvarkę - pritaikytą prie jo pomėgių, nuotaikų ir poreikių. Kas mėgsta eiti į lauką, kas nori ilgiau pamiegoti, kas nori pabūti ramiai sensoriniame kambaryje - viskas gali būti koreguojama čia ir dabar. Kasdienes veiklas stengiamasi planuoti atsižvelgiant į asmenų pomėgius, nuotaikas, fizinę savijautą. Prireikus, lanksčiai pritaikomos net numatytos veiklos - jei žmogus nori ilgiau pamiegoti ar valgyti vėliau, tam sudaromos sąlygos.
Toks lankstumas leidžia asmenims jaustis geriau, išvengti bereikalingos įtampos. Pavyzdžiui, dienotvarkėje numatytas kėlimosi laikas, tačiau pastebėta, kad moteris, pažadinta pagal grafiką, visą dieną būdavo irzli, jautri ir nerami. Kai jai buvo leista išsimiegoti ir atsikelti pagal savo natūralų ritmą, emocinė būsena stabilizavosi, pagerėjo nuotaika. Atsižvelgus į šią teigiamą kaitą, nuspręsta leisti jai miegoti tiek, kiek reikia, pripažįstant, jog tai yra svarbus jos poreikis, į kurį būtina atsižvelgti.
Artimas stebėjimas ir empatija kaip pažinimo metodas
Pastebėjimai ko reikia kiekvienam asmeniui kyla iš buvimo kartu - artimo fizinio ir emocinio bendravimo, kuomet dalinamasi kasdienybe, viskas tampa aiškiau ir žmogiškiau. Stebėjimas, jautrumas ir buvimas šalia tampa pagrindiniu kiekvieno pažinimo metodu. Darbuotojai nuolat mato ir pastebi paslaugų gavėjų reakcijas, emocijas bei poreikius nes yra šalia jų ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Komanda kaip atrama ir refleksijos reikšmė
Pokyčių metu didžiausia atrama vienas kitam buvo komanda iš skirtingų sričių specialistų. Nežinant, ką daryti, buvo ieškoma atsakymų kartu - per diskusijas, stebėjimą, dalijimąsi ir refleksiją. Tarpusavio ryšys tapo esminiu darbo įrankiu, nes daugumos paslaugų gavėjų komunikacija yra apribota dėl negalios. Komandos nariai išmoko atpažinti asmenų emocijas, poreikius iš kūno kalbos, veido išraiškų, balso intonacijų. Bendras komandinis darbas leido sukurti vidines taisykles, kurios atspindėjo ne kontrolės, o priežiūros ir rūpesčio kultūrą.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Užimtumas kaip emocinių poreikių užpildymas
Kuomet fiziniai paslaugų gavėjų poreikiai buvo užtikrinti, pradėjome ieškoti kaip užpildyti emocinius jų poreikius. Supratome, jog vienas esminių mūsų veiklos tikslų - užimtumas. Jis neapsiribojo tiesiog veiklų pasiūla - reikėjo suprasti, kas kiekvienam žmogui įdomu, įtrauku, prasminga. Šiame procese ypač svarbu tapo darbuotojų gebėjimas atpažinti, o neprimesti savo vizijos.
Kiekvieną asmenį stengiamės įtraukti visur tiek, kiek gali: vienas dalyvauja tiesiog stebėdamas, kitas - laikomas už rankos, trečias - dirba savarankiškai. Veiklos planuojamos taip, kad įtrauktų ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės nuolat guli lovoje. Užimtumo organizavimas išmokė darbuotojus atsisakyti išankstinių lūkesčių. Darbuotojai išmoko džiaugtis mažais, bet prasmingais pasiekimais. Tai padeda išvengti nusivylimo ir išlaikyti motyvaciją. Vidinė stiprybė gimė iš komandinės paramos ir gebėjimo reflektuoti - ne tik „ką“ darome, bet ir „kodėl“ tai darome.
Praktiniai pavyzdžiai: „Tulpių šventė“ ir „Sveikų saldumynų gaminimo diena“
Tikėtasi, kad paslaugų gavėjai gėrėsis gėlėmis, uostys jas, džiaugsis estetišku pateikimu. Tačiau realybė buvo visai kitokia - gėlės greitai buvo sulamdytos, sulaužytos, paragautos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad veikla „nepavyko“. Bet įsiklausius į paslaugų gavėjų reakcijas tapo aišku - jie domėjosi, tyrinėjo, reagavo taip, kaip jiems buvo priimtina ir įdomu.
Analogiškai „Sveikų saldumynų gaminimo diena“ iš pradžių buvo sumanyta kaip kulinarinė veikla su aiškiu rezultatu - pagaminti sveikus saldumynus, o vėliau juos kartu paskanauti. Tačiau realybėje, kol gaminimo procesas vyko, daugelis paslaugų gavėjų saldumynus tiesiog suvalgė. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip nesėkmė - nieko neliko šventei. Bet pažvelgus giliau, tapo aišku, kad svarbiausia buvo ne pats galutinis rezultatas, o dalyvavimo patirtis: maišymas, ragavimas, buvimas kartu.
Savarankiškumo skatinimas per kasdienes veiklas
Taikomi metodai slaugos padalinyje yra grindžiami orumo principu - padėti tiek, kiek reikia, bet kiek įmanoma skatinti savarankiškumą. Toks požiūris atveria vis naujas galimybes. Net jei tam reikia daugiau laiko, daugiau pastangų - darbuotojai mokosi išlaukti, neperimti veiksmų per greitai. Savarankiškumas skatinamas per kasdienes veiklas. Pavyzdžiui, asmuo, galintis valdyti tik vieną ranką padeda tvarkyti indus - tokiu būdu prisideda prie bendros tvarkos ir jaučiasi svarbus. Kiemo aplinka tvarkoma kartu su paslaugų gavėjais, tai reiškia jei kiemą šluoja darbuotojas, šluotą turi ir paslaugų gavėjas ir mūsų nuostabai po pusvalandžio jis pabando atkartoti darbuotojo judesius pats, savo laiku ir savo tempu.
Kaip renginiai stiprina slaugos bendruomenę
Konferencijų metu dalijamasi žiniomis, skatinamas domėjimasis naujovėmis, aptariami praktiniai sprendimai ir vertybiniai iššūkiai. Renginiai leidžia susiburti: į konferencijas susirinko ne tik visų specialybių slaugos specialistai, išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai, bet ir šalies sveikatos politikos formuotojai, akademinės bendruomenės atstovai, gydymo įstaigų vadovai. Renginiuose buvo išreikštas Universiteto siekis rengti kompetentingus, savarankiškus ir į komandą integruotus specialistus.
Konferencijų metu akcentuojami aspektai - investicijos į slaugą, darbo sąlygų gerinimas, slaugytojų gerovė, tarpprofesinis bendradarbiavimas, išplėstinės praktikos plėtra - prisideda prie to, kad slauga taptų tvaresnė, oriau vertinama ir efektyvesnė pacientų priežiūroje.
Informacija dalyviams: registracija, pažymėjimai ir praktiniai patarimai
Norint dalyvauti konferencijose, būtina iš anksto registruotis. Registracijos metu reikia pateikti tikslų elektroninio pašto adresą, nes prisijungimo nuoroda į nuotolinę transliaciją bus išsiųsta būtent šiuo adresu. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimų išdavimo tvarkai, norint gauti pažymėjimą už dalyvavimą konferencijoje, registracijos formoje būtina pateikti dalyvio asmens kodą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėjimai bus išduodami per 15 d. d.
Konferencijos dalyviai, išklausę visą programos kursą, gaus 7 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, galiojančius visiems sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams: visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams, slaugytojo padėjėjams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams ir kt.
Santrauka
Konferencijos, tokios kaip „Kitoks požiūris į slaugą“, kartu su praktinėmis deinstitucionalizacijos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Socialinės globos centro „Vija“ pokyčiais, rodo, kad slauga Lietuvoje transformuojasi iš institucinio modelio į žmogų centrinius, orumą ir savarankiškumą skatinančius sprendimus. Tiek nacionalinės konferencijos, tiek vietinės iniciatyvos pabrėžia komandinio darbo, empatijos, lankstumo ir nuolatinio mokymosi reikšmę - tai kertinės sąlygos kuriant slaugos paslaugas, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir žmogiškos.
Kokie specialistai teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose II manoslauga.lt
tags: #kitoks #poziuris #i #slauga #konferencija