Slauga yra viena iš jauniausių mokslų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir šis mokslas vystosi labai greitai.
Slaugos teorijos ir modelių reikšmė
Teorijos - tai racionalus reiškinio paaiškinimas, tai mintys, kurios tikslina, kaip, kodėl ir kas atsitinka. Neabejotinai įrodyta, kad laiko patikrintos teorijos tampa įstatymu. Žmonės turi susidaryti nuomonę apie priimamas teorijas, jos turi būti išmėgintos kur tiktai įmanoma bei būti paremtos faktais. Bėgant laikui, besivystant mokslui, teorijos gali keistis, tobulėti.
Egzistuoja du teorijų vystymo būdai. Pirmasis, deduktyviosios teorijos vystymo būdas, remiasi idėjomis, esančiomis kitose veiklos srityse. Tokiu būdu ieškoma metodų, kaip viena ar kita idėja gali būti pritaikyta slaugymo praktikoje. Antrasis vystymo būdas vadinamas induktyviąja teorija. Induktyvioji teorija nesiremia jau esančiomis teorijomis, bet praktikos tyrinėjimų pagalba generuoja naujas idėjas ir nustato naujas koncepcijas, pajungdama jas naujos teorijos kūrimui.
Pagrindiniai slaugos modeliai, svarbūs gerontopsichiatrijai
Slaugos modeliai reikalingi, nes jie atskleidžia požiūrį į žmogų ir jo poreikius. Biomedicininis slaugos modelis akcentuoja paciento ligą ir kovą su ja. Šiame modelyje dėmesys neskiriamas paciento psichologinei būklei ar socialiniams veiksniams. Biomedicininio slaugos modelio tikslas yra pašalinti ligos priežastį ir atkurti paciento fizinę sveikatą.
Biomedicininio slaugos modelio pritaikymas dažnas ligoninėse, kur pagrindinis dėmesys skiriamas ligos gydymui.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
N. N. Roper gyvenimo veiklos modelis yra vienas iš pagrindinių slaugos modelių. Nancy Roper, Winifried Logan ir Alison Tierney sukūrė gyvenimo veiklomis pagrįstą slaugos modelį. Šis modelis sudarytas indukciniu būdu - remiantis klinikine praktika. Tai konceptualusis slaugymo praktikos modelis.
Gyvenimo veiklos modelio pagrindiniai komponentai apima tris tarpusavyje glaudžiai susijusius veiklos tipus, tarp kurių yra tokie gyvybiniai poreikiai kaip: Saugi aplinka, Kvėpavimas, Valgymas ir gėrimas, Šalinimas, Asmens higiena ir apsirengimas, Kūno temperatūros palaikymas, Judėjimas, Darbas ir poilsis, Miegojimas, Bendravimas, Seksualumas, Mirtis.
Slaugos procesas gerontopsichiatrijoje
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus.
Etapai
- Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas.
- Diagnozė (Problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Nustatykite prioritetus: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
- Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
- Vertinimas (rezultatų įvertinimas): Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomenys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Taikymas gerontopsichiatrijoje
Pagyvenusio amžiaus žmonėms būdingi specifiniai geriatriniai sindromai, kurie apibrėžiami kaip ligos ar būklės, turinčios daug įvairių priežasčių, bloginančios funkcinę būklę. Sindromus sukelia įvairios ligos ir/ar įvairūs rizikos veiksniai. Geriatriniai sindromai ir būklės turi didelę įtaką pagyvenusio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei, nepriklausomumui bei bendrai sveikatos būklei.
Geriatrijos slaugytojų teisės ir pareigos plečiasi, todėl kokybiškas jų parengimas ir motyvavimas praktiniam darbui ypač svarbus. Nors daugelis slaugytojų dirba su pagyvenusiais žmonėmis, geriatrijos slaugytojo specializacijos kol kas nėra. Su pagyvenusiais pacientais dirba bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojai, kuriems reikia specifinių žinių, tobulinimo kursų, naujausių, mokslo įrodymais pagrįstų žinių.
Ambulatorinės slaugos namuose paslaugas pacientų namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo. Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda - dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.
Slaugos paslaugos yra teikiamos pacientams, kurių sveikatos būklė reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto - slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo - pagalbos. Tai nustatoma pagal specialų klausimyną vertinant tokių paslaugų poreikį konkrečiu atveju. Slaugą gali gauti bet kokio amžiaus asmuo, kuriam nustatytas toks poreikis.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kuriems nustatyta diagnozė nereikalauja aktyvaus gydymo, nebereikia atlikti papildomų tyrimų. Paliatyvioji pagalba - tai slaugos paslaugos pacientams, kamuojamiems nepagydomų progresuojančių ligų. Jos yra skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, fizinėms ir psichologinėms kančioms palengvinti, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, stacionare arba dienos stacionare.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Slaugytojo vaidmuo ir etika gerontopsichiatrijoje
Slaugytojo vaidmuo biomedicininiame slaugos modelyje svarbus, tačiau pagrindinis gydymo kuratorius yra gydytojas. Paciento dvasinė, emocinė, psichologinė būklė nėra vertinama rimtai (priskiriama kaip galimas ligos katalizatorius) pagal biomedicininius požiūrius, todėl gerontopsichiatrijoje būtina integruoti holistinį požiūrį.
Slaugytojai turi laikytis etikos principų, tokių kaip pagarba paciento autonomijai, konfidencialumas ir teisingumas. Svarbu užtikrinti, kad pacientai gautų tinkamą priežiūrą ir būtų gerbiami jų teisės.
Slaugos plano reikšmė gerontopsichiatrijoje
Slaugos planas yra individualus dokumentas, kuriame aprašomi paciento poreikiai, slaugos tikslai ir veiksmai. Anoreksija sergančiojo psichikos sveikatos sutrikimų slaugos planas apima bendrus duomenis, subjektyvius duomenis (nusiskundimus), psichikos sveikatos sutrikimo anamnezę, šeimos anamnezę, paciento gyvenimo anamnezę, asmenybę ir objektyvius duomenis.
Praktinėje slaugoje svarbu mokėti įvertinti gyvybines veiklas ir nustatyti slaugos problemas. Pavyzdžiui, griuvimo rizika, dusulys ar širdies plakimas gali būti reikšmingos slaugos problemos, reikalaujančios tinkamo įvertinimo ir intervencijos.
Istorinės įžvalgos ir teoretikai, turintys įtakos
Faye Abdellah 1960 m. išleido vadovėlį, kuriame aprašyta slauga, daugiausia dėmesio skiriama pacientui ir jo problemoms, slaugos planavimui. Lydia Holl 1964 m. apibūdino slaugos praktiką terminais - „šerdis“, „priežiūra“ ir „gydymas“. Virginia Henderson 1966 m. apibrėžė slaugą, kurioje teigiama, kad slauga padeda sveikiems ar sergantiems žmonėms atgauti savarankiškumą. Ji išvardino keturiolika bazinės veiklos komponentų. Henderson aiškiai atskyrė slaugą nuo medicinos. Ji viena pirmųjų pabrėžė, kad slauga nėra tik gydytojų nurodymų vykdymas.
Hildegard E. Peplau knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Ida Jean Orlando 1961 aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. Callista Roy 1974 paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper, Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (Slaugos elementai / The Elements of Nursing 1980).
Praktiniai rekomendacijos gerontopsichiatrijos slaugytojams
- Taikyti holistinį požiūrį: vertinti fizinę, psichologinę ir socialinę paciento būklę.
- Naudoti slaugos procesą kaip sisteminį darbo pagrindą: nuoseklus vertinimas, diagnozė, planavimas, intervencijos ir vertinimas.
- Integruoti biomedicininį ir gyvenimo veiklos bei tarpasmeninius modelius, siekiant geresnės paciento funkcijos ir gyvenimo kokybės.
- Dirbti tarpdisciplininėse komandose: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichikos sveikatos specialistai.
- Stebėti geriatrinius sindromus ir taikyti mokslo įrodymais pagrįstus metodus, įskaitant mitybos, grietinimo ir reabilitacijos priemones.
Lentelė: Pagrindiniai modeliai ir jų fokusas
| Modelis | Fokusas |
|---|---|
| Biomedicininis | Ligos priežastis, medicininis gydymas, fizinės funkcijos |
| Gyvenimo veiklos (Roper) | Kasdienės veiklos, individualūs poreikiai, funkcionalumas |
| Tarpasmeniniai ryšiai (Peplau) | Slaugytojo ir paciento santykis, komunikacija, emocinė parama |
| Prisitaikymo modelis (Roy) | Paciento prisitaikymas prie ligos ar pokyčių, adaptacija |
Slauga yra gyvybiškai svarbi sveikatos priežiūros dalis, apimanti platų spektrą veiksmų ir teorijų. Šiame straipsnyje aptarėme slaugos istoriją, pagrindines sąvokas, slaugos modelius ir procesus, taip pat etinius bei praktinius aspektus.
tags: #slaugos #modeliai #gerontopsichiatrijoje