Iki šiol buvo įprasta, kad kiekvienas gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos skyrimo turi kreiptis į „Sodrą“. To nepadarius per 12 mėn. gyventojai praranda pinigus. Visgi tokią tvarką siūloma keisti. Įstatymo pataisose siūloma, kad pavėlavus kreiptis pensijos skyrimas būtų automatiškai atidėtas. Nesikreipę dėl pensijos praranda pinigus Lietuvoje dar vis atsiranda gyventojų, kurie nežino, kad norėdami gauti pensiją sulaukę pensinio amžiaus turi „Sodrai“ pateikti prašymą.
Kodėl reikalingas pokytis?
Nemažai žmonių prašymo nepateikia laiku ir todėl praranda pinigų. Pagal dabar galiojančią tvarką, dėl pensijos skyrimo galima kreiptis 3 mėn. iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Svarbiausia prašymą pateikti per metus nuo pensinio amžiaus sukakties. Taip yra todėl, nes Lietuvoje pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
„Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2025 m. sausį, bet pateikė prašymą dėl pensijos 2025 m. rugpjūtį, pensija jam bus išmokėta už visus 8 mėn. atgal. Vis dėlto, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2024 m. birželį, o kreipėsi dėl pensijos tik 2025 m. rugpjūtį, pensija bus išmokėta už 12 mėn. atgal. Taip paaiškino Sodros patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Nauja tvarka ir jos pagrindai
Pakeitus tvarką pensijos padidėtų 8 proc. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete patvirtintame įstatymų projekte siūloma, kad pavėlavus pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo būtų laikoma, kad žmogus paprašė atidėti jos mokėjimą. Atidėti pensijos mokėjimą buvo galima ir dabar, tačiau norintys tai padaryti turėjo susisiekti su „Sodra“ ir paprašyti atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Dabar siūloma suteikti automatinį atidėjimą tiek tiems, kurie nori atidėti mokėjimą, tiek tiems, kurie tiesiog nepajėgia kreiptis laiku.
Tai reiškia, kad gyventojai neprarastų pinigų, o jų senatvės pensijos dydis būtų didinamas automatiškai už kiekvieną paeiliui atidėtą metus, bet ne daugiau kaip 40 proc. Maksimalus atidėjimo laikotarpis - 60 mėnesių. Taigi pensijos būtų išmokamos tiksliau už laikotarpį nuo pensijos teisės atsiradimo iki kreipimosi, o atidėjimo metu senatvės pensijos dydis didėja 8 proc. už kiekvienus paeiliui atidėtus metus.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Kokios dalys keičiasi ir kaip skaičiuojama?
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu yra 803,4 euro/mėn., o be jo - 471,5 euro/mėn. 8 proc. padidėjimas atitinka atitinkamai 64 eurus/mėn. arba apie 38 eurus/mėn. atitinkamai. Sodra pabrėžia, kad atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams (neilgiau kaip 5 metams), o naujoji tvarka būtų taikoma ir įstatymų pataisų priėmimo atveju.
Be to, siūloma papildomai ugdyti kompensavimo mechanizmą paveldėtojams: paveldėtojams bus grąžinta visa apskaičiuota kompensacijos suma, o senatvės pensijos bei valstybinių pensijų kompensuojamoji suma paveldėtojams būtų išmokama, tačiau prašymai dėl to turi būti pateikti iki 2017 m. sausio pabaigos. Sodra skaičiuoja, kad 2025 m. senatvės pensijoms buvo atidėta apie 740 žmonių, o skaičius kasmet mažėja.
Krizės metu kompensuojamos pensijos
Ekonominės krizės metu Lietuvos pensijų kompensavimo procesas vyko keliais etapais. Pirmasis etapas apėmė nedirbančius pensininkus, o antrasis - dirbusiems pensininkams. Iš viso pirmojo etapo kompensacijoms skirta daugiau nei 160 mln. eurų. Antrajam etapui skirta apie 130 mln. eurų, o planuojama išmokėti per trejus metus: 2016 metais - 42,6 mln. eurų (33%), 2017 metais - 33%, 2018 metais - 34%. Taip pat numatyta kompensuoti ir paveldėtojams, ir valstybinių pensijų gavėjams, kuriems mažinti pensijų dalys buvo dėl draudžiamųjų pajamų.
Paveldėtojai ir laikinosios nuostatos
Paveldėtojams, kurių mirusio asmens turtas pereina paveldėjimo tvarka, senatvės pensijų kompensuojamoji suma išmokama 2018 metų ketvirto ketvirčio pabaigoje. Taip pat numatyta išmokėti kompensuojamąsias sumas asmenims, kurių paveldėjimo teisės pereina iki 2017 m. metų pabaigos, o likusieji prašymai gali būti teikiami iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kaip teigė Seimo nariai, tam tikros išmokos transportuojamos į ateitį, tačiau laikui bėgant kompensacijos visiems gavėjams bus išmokamos.
Kompensavimų apimtis ir finansavimas
Seimas svarsto galimybę per ketverius metus grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų bei valstybines pensijas. Tiksli suma per ketverius metus gali siekti apie 131 mln. eurų, o dirbusiems pensininkams - 120,6 mln. eurų. Šiam projektui papildomai reikėtų apie 41,6 mln. eurų 2017 metais. Finansavimas siūlomas tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš skolintų lėšų, priklausomai nuo ekonominių sąlygų.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Santrauka ir praktiniai įsipareigojimai gyventojams
Jei įstatymo projektas bus priimtas, įsigaliojus naujai tvarkai, žmonėms, kurie per 12 mėnesių nesikreipė dėl pensijos skyrimo, bus automatiškai atidėtas mokėjimas ir 8 proc. padidinimas už kiekvienus paeiliui atidėtus metus ne daugiau kaip 40 proc. Taip pat bus siekiama išmokėti kompensacijas anksčiau paveldėtojams ir gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų.
Kas yra nustatytų įmokų ir nustatytų išmokų pensijų planai?
Šaltiniai: vz.lt, LRT, Seimo pranešimai ir Sodros duomenys rodo, kad krizės metu kompensacijos buvo svarbus socialinis įrankis, o naujoji tvarka siekia išvengti piniginių praradimų ir paskatinti laiku kreiptis dėl pensijos skyrimo bei teikti pagalbą paveldėtojams.
| Metai | Išmokos dalis | Pastaba |
|---|---|---|
| 2016 | 33% | Kompensacijų pradžia |
| 2017 | 33% | Vidutinė dalis |
| 2018 | 34% | Galutinė dalis |
Šiame straipsnyje aptariamas pensijų kompensavimo mechanizmas po krizės, naujosios pataisos ir galimos įtakos gyventojams laikotarpis. Taip pat svarbu suprasti, kad kompensacijos ne tik grąžina patirtas sumas, bet ir skatina ateityje labiau planuoti savo senatvę bei užtikrinti finansinį stabilumą vyresniame amžiuje.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje