Lietuvos darbo rinka nuolat kinta, o atlyginimų klausimas išlieka aktualus daugeliui dirbančiųjų. "Sodros" duomenys atspindi realią situaciją, kurioje vieniems algos leidžia gyventi vis geriau, o kitiems - vos padengti būtiniausias išlaidas. Ir, panašu, 2026 metais ši situacija iš esmės nesikeis.
Jobs and Occupations / Learn English vocabulary about professions
Mažiausiai apmokami darbai Lietuvoje
Pagal „Sodros“ duomenis, mažiausiai Lietuvoje uždirba darbai, kuriems nereikia aukštos kvalifikacijos ir kurie dažniausiai atliekami rankomis. Kaip žinoma, MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, už kitokius darbus atlyginis turi būti didesnis. Tarp prasčiausiai apmokamų profesijų - pagalbiniai darbininkai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai.
Mažiausios darbo pajamos „ant popieriaus“ ir „į rankas“ fiksuojamos šių profesijų atstovai:
- Valytojai ir pagalbininkai - apie 1078 eurus „ant popieriaus“ arba 798 eurai „į rankas“;
- Maisto ruošimo padėjėjai - apie 1195 eurus „ant popieriaus“ arba 857 eurai „į rankas“;
- Buitinių atliekų surinkėjai ir kiti pagalbiniai darbininkai - apie 1256 eurus „ant popieriaus“ arba 888 eurai „į rankas“;
- Pagalbiniai žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkai - apie 1313 eurus „ant popieriaus“ arba 917 eurai „į rankas“.
Tai reiškia, kad didelė dalis šių darbuotojų gauna pajamas, kurios labai arti MMA arba ją tik šiek tiek viršija.
Atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių
Nors „Sodra“ fiksuoja, kad atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių pajamų po truputį mažėja, skirtumai vis dar išlieka labai ryškūs. Trečiąjį 2025 metų ketvirtį penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų prieš mokesčius gavo vidutiniškai 5026 eurus, o penktadalis mažiausiai uždirbančiųjų - vos 854 eurus. Tai reiškia, kad geriausiai apmokami darbuotojai uždirbo beveik 6 kartus daugiau nei prasčiausiai apmokami. Net ir po mokesčių šis skirtumas išliko toks pats kaip ir anksčiau - 4,6 karto. Beveik 9 proc. dirbančiųjų Lietuvoje uždirbo mažiau nei 999 eurus „ant popieriaus“, o daugiau nei 4 tūkst. eurų - kas aštuntas darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
MMA didinimas labiausiai paliečia būtent mažiausias pajamas gaunančius žmones, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien jos augimo nepakanka. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, MMA pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus. Todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių sumažėjo. Vis dėlto reali situacija yra tokia, kad net ir didėjant MMA, šių profesijų darbuotojų atlyginimai dažnai neauga sparčiau nei kainos, todėl finansinis saugumas išlieka trapus.
Žemiausi atlyginimai pagal sritis
Darbdavių siūlomų atlyginimų analizė rodo, kad mažiausi atlyginimai dažniausiai siūlomi šiose srityse:
- Prekybos;
- Klientų aptarnavimo;
- Maisto gamybos;
- Apsaugos;
- Sandėliavimo.
Tai darbai, kuriuose didelė darbuotojų kaita, dažnai siūlomi pamaininiai grafikai, o galimybės greitai kilti karjeros laiptais - ribotos.
Atlygio atotrūkis tarp skirtingų profesijų
CVbankas.lt portalo vadovė Živilė Koncevičienė atvirai sako, kad atlygio atotrūkis tarp skirtingų profesijų niekur nedingo. „Kalbant apie atlygio atotrūkį - taip, jis vis dar išlieka. IT, vadovai, finansų srities ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai ilgą laiką laikosi geriausiai apmokamų darbuotojų tope“, - sako ji.
Pasak darbdavių, pagrindinė priežastis - šių darbų pobūdis. Daugeliui jų nereikia ilgo pasirengimo ar aukštos kvalifikacijos, todėl darbuotojus lengviau pakeisti. „Tačiau turime ir situaciją, kuomet darbdaviams yra sunku surasti darbuotojus techniniam, didelių žmogiškųjų išteklių reikalaujančiam darbui. Tad daro spaudimą šių sričių specialistams darbo užmokestį kelti greičiau“, - pažymi Ž. Koncevičienė. Tai reiškia, kad net ir žemai apmokamose srityse atlyginimai gali kilti, tačiau dažniausiai - tik tiek, kiek būtina, kad darbdaviai apskritai rastų darbuotojų.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Ko tikėtis 2026 metais?
Nors „Sodra“ neprognozuoja darbo rinkos ateities, dabartinės tendencijos rodo, kad mažiausiai uždirbančios profesijos ir 2026 metais išliks tos pačios. Didžiausia rizika likti atlyginimų apačioje tenka tiems, kurie dirba nekvalifikuotus, lengvai pakeičiamus darbus ir neturi galimybių kelti kvalifikacijos. Paprasčiau tariant - jei darbas nereikalauja specifinių įgūdžių, tikėtis didelio atlyginimo šuolio neverta.
Savarankiškai dirbančių asmenų pajamų deklaravimas
„Sodra“ bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) tikrina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenis. Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų iš daugiau kaip 359 tūkst. Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų bazė visada turi atitikti gyventojo VMI deklaruojamas apmokestinamąsias pajamas.
Gyventojai, kurie dirba savarankiškai: vykdo individualią veiklą su pažyma, yra mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, šeimynų dalyviai ar vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir jų EDV dydis didesnis nei 4, turi deklaruoti pajamas VMI ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą arba žemės ūkio veiklą ir 50 proc. Nuo 2023 m. Šių metų birželį yra apie 4,6 tūkst. Tai žmonės dirbantys su individualios veiklos pažyma, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrųjų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, šeimynų dalyviai, taip pat žmonės vykdantys individualią žemės ūkio veiklą. Su visais šiais draudėjais „Sodra“ dirba individualiai.
Savarankišką veiklą vykdantis žmogus „Sodrai“ privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo savo uždirbamų pajamų. Mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, šeimynų dalyviai VSD įmokas, apskaičiuotas nuo asmens per kalendorinį mėnesį išsiimtos asmeniniams poreikiams lėšų sumos arba žmonės, vykdantys individualią veiklą ar individualią žemės ūkio veiklą, VSD įmokas mokantys avansu, socialinio draudimo įmokas moka einamaisiais metais (ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) bei teikia SAV pranešimą.
Kad būtų laikomi apdraustaisiais ir galėtų naudotis socialinėmis garantijomis, savarankiškai dirbantiems žmonėms rekomenduojama mokėti įmokas kas mėnesį (avansu). Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas kas mėnesį (avansinis) nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Darbo ginčų sprendimas
2017 m. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, numatantiems, kad darbo ginčus (su tam tikromis išimtimis) sprendžia Komisijos, pastaraisiais metais teismus pasiekia mažesni darbo bylų kiekiai: jei 2016 m. Lietuvos teismai pirmąja instancija išnagrinėjo 1076 darbo teisinių santykių bylas, tai praeitais metais jų buvo gerokai mažiau - 812 (plg. 2019 m. - 749, 2018 m. - 755, 2017 m.
„Į teismą kreiptis galima tik nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu, - paaiškina M. Bartninkas. - Tiesiai į teismą kreiptis galima gana retais streiko arba lokauto teisėtumo, tam tikrais dalies ginčų tarp įmonės ir jos vadovo atvejais, taip pat ir tada, kai darbdaviui keliami piniginiai reikalavimai, tačiau jam iškeliama bankroto byla.“
Teisėjas patikina, kad visais kitais atvejais teismas tiesiog atsisako priimti pareiškimus ir pasiūlo kreiptis į Darbo ginčų komisijas. „Šių komisijų sprendimai turi tokią pačią galią kaip ir teismų sprendimai ir įsiteisėja per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos. Žinoma, jei nei darbdavys, nei darbuotojas per minėtą terminą nepateikia ieškinio teismui, t. y.
„Į teismus dažniausiai patenka sudėtingi ginčai, juose reiškiama po kelis reikalavimus, - patirtimi dalijasi M. Bartninkas.
„Darbo santykiuose, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, kaip ir pradedant bet kokią veiklą, reikia apgalvoti savo veiksmus ateityje galimai pasitaikysiančiose įvairiausiose situacijose ir kokių priemonių galima imtis jau šiandien, kad vėliau nereikėtų ieškoti išeičių iš, atrodytų, beviltiškų padėčių,“ - baigdamas pokalbį esminį patarimą primena M.
