Lietuvos pensijų sistema per pastaruosius du dešimtmečius patyrė nemažai reikšmingų pokyčių, siekiant užtikrinti gyventojų orų senatvę. Šiame straipsnyje apžvelgiama pensijų sistemos raida, reformos ir dabartinė situacija.
Antros Pakopos Pensijų Kaupimo Sistema
2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis pastebi, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai.
„Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito“, - teigė jis.
Prieš penkerius metus, 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
„Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė“, - pastebėjo A. Prapiestis.
Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą. „Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės“, - pastebėjo pašnekovas.
Kita naujovė, kurios pasiekta keičiant papildomo kaupimo tvarką, - kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc. (0,65 proc. pasirinkus konservatyvaus investavimo fondus), tačiau nuo šių metų jie pradeda mažėti ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc.
„Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“, - komentavo pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Tai Lietuvos banko atstovas taip pat vertina teigiamai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus.
Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
„Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs, - aiškino A. Prapiestis. - Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo. Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas - kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos“.
Be to, tie gyventojai, kurie pasirinks antroje pakopoje kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, galės pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata, o prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir asmens darbdavys. Pastarasis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
„Lietuvos bankas palaiko ir pokytį, leisiantį laikinai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ir padaryti iki 12 mėnesių siekiančią pertrauką per visą kaupimo laikotarpį“, - pridėjo jis.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Kodėl Teko Keisti?
A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje.
„Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.
Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėsiančią pakeitimo normą. Taip atsitiktų dėl mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų, kurių nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Savo ruožtu tai rodo senatvės pensijų sistemos tvarumo problemą ir poreikį ją reformuoti.
Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje, nei yra šiuo metu“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.
Kaip sekėsi uždirbti? Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus.
Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Būtent pagal pensijų fondų rezultatuose matyti reikšmingiausi įvykiai per pusantro dešimtmečio: pasaulinė finansų krizė, Europos skolų krizė, pernai metų pabaigos svyravimai rinkose.
Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
Ši lentelė apibendrina pensijų fondų grąžą skirtingais metais:
| Metai | Metinė Grąža (%) |
|---|---|
| 2004 | 11.6 |
| 2008 | -19.7 |
| 2011 | -2.9 |
| 2012 | 11.2 |
| 2018 | -3.9 |
Pensijų Sistemos Pokyčiai 2013 Metais
Naujajai kaupimo sistemai pritarta kelios savaitės iki Naujųjų metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas.
Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis - į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc.
„Sodros“ atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus praėjusius metus siekė 1,5 proc. Nuo šių metų jie didėja iki 2,5, nuo 2014 m. - 2, o nuo 2020 m. Tokią trinarę sistemą šiais metais galės pasirinkti ir jau dabar kaupimo sistemoje dalyvaujantieji. Jiems balandžio-rugpjūčio mėnesiais tereikės parašyti prašymą tam fondui, kuriame kaupiama dalis jo pensijos, ir į jį žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc.
Panašią trinarę sistemą naudoja kita Baltijos šalis Estija. Jos piliečiams valstybė nuo praėjusių metų skiria 4, o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Latvija nuo šių metų padidino įmokas ir dabar į pensijų kaupimo sąskaitas perveda 4 proc. nuo kaupiančiojo gaunamų pajamų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas. Pagal ministerijos prognozes, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. Tie, kurie nusprendė visgi savo senatvę patikėti valstybei, 2013 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais galės sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje.
Kitas svarbus pokytis - tai, kad numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis.
Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis - į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc.
„Turime pripažinti, kad naujoji sistema, nors ir turi tam tikrų ydų, yra neabejotinai geresnė nei veikusi iki šiol, nes sudaro geresnes galimybes kaupti senatvei tiems, kurie rūpinasi savo pensija.
III Pakopos Pensijų Fondai
Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus.
Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių. Pagrindinis jų - negalima dabartinio atlyginimo susimažinti ir dalį skirti III pakopos fondams.
Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių ! Kas tada ? Remiantis autoritetingų šioje srityje asmenų nuomone (žr. Nes šiuo atveju, nepasinaudojus 300 eurų GPM lengvata, reikėjo sumokėti GPM tik nuo kapitalo prieaugio, t.y.
Bet ne bėda, permoka atgausite pateikę GPM deklaraciją. Niekaip. Lygiai kaip su II pakopos fondais, III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
Šveicarijos Pensijų Sistema
Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais - Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai.
LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.
„Lietuvos padėtis yra gerokai atsiliekanti nuo Europos Sąjungos. Atrodo, kad Šveicarijoje ir tos pačios pakopos, ir žmonių supratimas, kad reikia rūpintis senatve, panašus, bet jeigu reiktų kalbėti apie valstybės skatinimą - ten yra sąlygos yra palankesnės. Lietuvoje pensijoms skiriama apie 7 proc. nuo BVP, o Šveicarijoje - net 12 proc. nuo BVP. Lietuvoje pastoviai keičiasi požiūriai į pensijų kaupimo sistemas“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bakšinskas.
Pasak asociacijos, jau po 20 metų „Sodros“ pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.
Asociacijos teigimu, Šveicarija yra aukšto pragyvenimo lygio sinonimas, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Šveicarų senatvės išmokos siekia 1000-2000 eurų per mėnesį, tačiau tai nėra dideli pinigai, jų sunkiai užtektų pragyvenimui. Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis Julius Česnakauskas teigia, kad šalies pensijų sistema yra panaši, bet senjorai gyvena oriai, nes kaupia pensijai savarankiškai.
„Šveicarijoje sistema yra gana panaši kaip ir Lietuvoje - trys pakopos. Pirmoji yra panaši į „Sodrą“, antroji privaloma, o trečia yra savanoriška. Principai tokie patys. (...) Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys“, - sakė nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavęs J. Česnakauskas.
Jau 5 metus Šveicarijoje gyvenantis 32 metų vyras yra IT specialistas, jo atlyginimas siekia 7500-10 000 eurų per mėnesį. Jis į pensiją turėtų išeiti būdamas 64 metų - metais anksčiau nei Lietuvoje - ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją - tai sudarytų apie 8000 eurų. Jo pensija susidarys iš trijų dalių: iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, J. Česnakauskas gali tikėtis apie 1500 eurų, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja. Iš II pensijų pakopos jis gali tikėtis bent 1900 eurų, tuo metu III pakopos pensijų fonduose jis kol kas nekaupia, bet ketina tai daryti.
Pasak A. Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4 proc. gyventojo įmoka + 3 proc. valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2 proc.Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.