Siekiant, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, ypač tų kurie susiduria su įvairiais iššūkiais, augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Nuolatinio globotojo institutas, greta kitų laikinų globos formų, leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.
Šiuo metu Lietuvoje yra 42 nuolatiniai globotojai 25 savivaldybėse, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus.
Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą, sudarydamas tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru. Svarbu tai, kad globa (rūpyba) globos centre iki praeitų metų liepos 1 d. Nuolatiniu globotoju gali tapti tam tikras sąlygas atitinkantis žmogus.
Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 4. Už kiekvieno vaiko globą nuolatiniam globotojui mokamas atlygis. Jeigu vaikas perduotas prižiūrėti nuolatiniam globotojui, mokamo atlygio dydis nuolatiniam globotojui yra ne mažesnis kaip 2 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2025 m. balandžio mėnesį atliko nuolatinio globotojo instituto stebėseną Lietuvoje. 51 savivaldybė skiria pagalbos pinigus nuolatiniams globotojams. 6 savivaldybėse (Jonavos r., Klaipėdos r., Tauragės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r.) mokamas atlygis nuolatiniam globotojui viršija Socialinių paslaugų įstatyme numatytą 2 MMA ribą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
SADM duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 530 tūkst. vaikų. Tuo pačiu vis dar turime beveik 1000 vaikų, augančių institucijose, todėl dar reikia nueiti nelengvą kelią. Kviečiu savivaldybes kuo aktyviau prisidėti prie bendro visos Lietuvos tikslo, kad kiekvienas vaikas augtų mylinčioje ir saugioje šeimos aplinkoje.
Skyrybos - skausmingas procesas. Ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir danžniausiai globa būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės.
Tėvų skyrybos ir vaiko interesai
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų.
„Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu.
„Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu.
„Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R.
Anot psichologo, tai iš dalies paaiškinama: įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M.
R. Cibulskienės teigimu, nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas.
R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Psichologas antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
„Taip pat abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir tikdomas jos vystymąsis“, - mintimis dalinasi M.
Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose.
M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti.
„Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Poros skiriasi pragyvenusios nuo santuokos pradžios apie 12-13 metų. Vyriausiam vaikui dažniausiai būna apie 11 metų. Tai yra paauglystės pradžia. Šiame laikotarpyje vaikas jau yra susidaręs savo nuomonę apie pasaulį - t.y. koks jis turi būti, apie tėvus ir tėvų elgesį su vaikais. Beveik visada vaiko lūkesčiai apie elgesį skiriasi nuo to, kaip tėvai iš tiesų elgiasi su vaikais. Dėl to vaikai pradeda spyriotis, neklausyti, maištauti, kovoti“, - paaiškina M.
Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės.
„Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - situaciją komentuoja teisininkė R. Anot jos, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.
Štai keletas pagrindinių aspektų, susijusių su vaiko globa Lietuvoje:
| Globos forma | Aprašymas |
|---|---|
| Nuolatinė globa | Užtikrina geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams, suteikiant jiems šeimos aplinką. |
| Laikinoji globa | Viena iš globos formų, suteikianti vaikui laikiną šeimos aplinką. |
| 50/50 principas | Tolygus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. |