Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Ji apima įvairias paslaugas, skirtas padėti asmenims spręsti socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką.
Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst. asmenų.
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas.
Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Darbe analizuojama senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo specifika, kuri susijusi su šios įstaigos teikiamų paslaugų paskirtimi ir tikslais.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui. Siekiama išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes.
Svarbu apibūdinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus. Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai.
Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šios paslaugos valdymas. Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleis socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims veiklos esamą situaciją ir galimybes tobulinant jos veiklos organizavimo kokybę.
Senyvo amžiaus asmuo - sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Ši trumpalaikė/ilgalaikė socialinė globa vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje (Socialinių paslaugų katalogas, 2006, 20.1 p.).
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Šiai didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80m. ir daugiau) žmonės. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991) . Šioje pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
2002 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant, kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr. Europos Sąjungos Regionų komiteto nuomone (2008) konkretiems asmenims pritaikytos būtinos paramos priemonės būtų suplanuotos laiku ir užtikrintos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms yra būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šis ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Šios asmens gyvenimo sąlygos, būtų racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos socialinių paslaugų teikimui finansuoti. Šios, gerinant gyvenimo sąlygas bei teikiamų paslaugų kokybę. Šios užtikrinti vyresnio amžiaus asmens, kurių daugės, gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas.
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos.
Lietuva Europos Sąjungoje
Socialinės paslaugos ir jų rūšys
Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį nagrinėja įvairūs autoriai. L. Žalimienė (2003) pateikia socialinių paslaugų organizavimo formos gerovės valstybėje ypatybes, pateikia socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo veiklos modelius, principus, procedūras, M. Ižoraitė (2007) atskleidžia, kaip funkcionuoja socialinių paslaugų rinka, kokia jos specifika, kokiais įstatymais ir prioritetais vadovaujamasi administruojant socialines paslaugas, L. Žalimienė (2005) aptaria socialinės globos pagyvenusiems asmenims kokybę, Langvinienė, B. Vengrienė (2005) atskleidžia bendrąsias paslaugų veiklos ypatybes.
Teisinę bazę, kurios tikslas užtikrinti socialinės globos organizavimą rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo autorei nepavyko rasti išsamios literatūros apie senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimą, todėl šis darbas yra naujas ir aktualus.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Kaip matome specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šios neturint galimybių prižiūrėti asmenį (ligos, komandiruotės, atostogos arba šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) .
Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinių paslaugų katalogas, 2006).
Dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis. Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims teikiama senų žmonių globos įstaigose. Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinių paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Šias sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanomai kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.
Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarių globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatos, 1998).
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose. Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato.
Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Europos Sąjungos politika ir Lietuvos socialinė politika
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose akcentuojama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia naujo požiūrio į senėjimą būtinybę, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę ir suvokiant jų globą kaip bendrą visuomenės uždavinį. Europos Sąjungos Regionų komitetas akcentuoja, kad konkretiems asmenims pritaikytos paramos priemonės turi būti suplanuotos laiku ir užtikrintos, o vietos ir regionų valdžios institucijoms būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese, skatinantį nuolatinį socialinės politikos tobulinimą. Valstybinės institucijos kuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir standartus, o socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai, kuriuose siūloma tęsti decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų įprastoje bendruomenėje. Taip pat pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose turėtų būti apgyvendinami tik tie asmenys, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeniniame tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios.
Socialinių paslaugų teikimo koncepcija nustato socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetus, siekiant užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, gerinti gyvenimo sąlygas ir teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą.
Administravimo reikalavimai
Pavyzdžiui, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų bendrųjų reikalų padalinio vadovo pareigybės aprašymas nustato šiuos reikalavimus:
- Turėti aukštąjį universitetinį verslo ir viešosios vadybos mokslų studijų srities išsilavinimą, viešojo administravimo arba ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį.
- Gerai mokėti valstybinę lietuvių ir bent vieną užsienio kalbą.
- Žinoti galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius viešojo pirkimo procedūrų vykdymą, dokumentų rengimą, tvarkymą ir saugojimą, investicinių projektų rengimą.
- Žinoti vadybos, viešųjų pirkimų, dokumentų valdymo, komandinio darbo organizavimo, personalo valdymo principus.
- Mokėti dirbti Microsoft Office bei Open Office programiniais paketais, Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema (toliau - CVP IS), Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau - CPO) elektroniniu katalogu, Sąskaitų administravimo bendrąja informacine sistema (toliau - SABIS), dokumentų valdymo bendrąja informacine sistema (DBSIS).
- Mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, gebėti savarankiškai planuoti užduočių laiką, dirbti komandoje, laikytis tarnybinės etikos pagrindų.
- Turėti galiojantį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Padalinio vadovo funkcijos apima:
- Planuoti ir organizuoti padalinio darbą, paskirstyti užduotis padalinio darbuotojams ir kontroliuoti jų vykdymą.
- Padėti globos namų direktoriui formuoti ir įgyvendinti globos namų personalo valdymo politiką.
- Koordinuoti globos namų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
- Rengti projektų paraiškas bei koordinuoti ir kontroliuoti globos namų vykdomų projektų ir programų atlikimą bei eigą.
- Kontroliuoti globos namų interneto svetainės administravimą, koordinuoti viešųjų ryšių procesus.
- Koordinuoti globos namų vidaus kontrolės politikos įgyvendinimą.
- Vykdyti padalinio darbuotojų veiklos stebėseną, vertinimą ir teikti siūlymus jų skatinimui ar veiklos gerinimui.
- Kontroliuoti globos namų dokumentų rengimą, saugojimą bei apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus.
- Rengti globos namų teisės aktų projektus bei kitus dokumentus savo kompetencijos ribose bei kontroliuoti jų vykdymą.
- Koordinuoti globos namų viešųjų pirkimų sistemos procesus, prekių, paslaugų ir darbų pirkimų planavimą, vykdymą ir sutarčių sudarymą.
- Analizuoti globos namų, personalo, dokumentacijos bei informacijos srautų valdymo procesus bei inicijuoti jų tobulinimą bei tinkamą reglamentavimą.
- Rengti padalinio metines veiklos ataskaitas, analizuoja padalinio veiklos rezultatus ir teikia pasiūlymus veiklos gerinimui.
- Reguliariai kelti kvalifikaciją ir organizuoti pavaldžių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
- Organizuoti ir užtikrinti padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymąsi bei priemonių įgyvendinimą globos namuose.
- Formuoti teigiamą globos namų įvaizdį.
- Rengti globos namų civilinio mobilizacinio personalo rezervo sąrašą, jo pakeitimus, tvarko jame esančius duomenis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos sritys
Socialinės globos rūšys pagal trukmę
Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į:
- Dienos socialinė globa: Kompleksinė pagalba dienos metu.
- Trumpalaikė socialinė globa: "Atokvėpio" paslaugos, kai šeimos nariai negali prižiūrėti.
- Ilgalaikė socialinė globa: Nuolatinė priežiūra visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir tik stacionariose socialinės globos įstaigose.
| Socialinės globos rūšis | Apibūdinimas | Teikimo trukmė |
|---|---|---|
| Dienos socialinė globa | Kompleksinė pagalba dienos metu | Dienos metu |
| Trumpalaikė socialinė globa | "Atokvėpio" paslaugos, kai šeimos nariai negali prižiūrėti | Laikinas laikotarpis |
| Ilgalaikė socialinė globa | Nuolatinė priežiūra visiškai nesavarankiškiems asmenims | Neterminuotai |
tags: #globos #istaigos #valdymas #ir #administravimas