Neįgaliųjų globa yra svarbi visuomenės dalis, siekiant užtikrinti orų ir visavertį gyvenimą žmonėms su negalia. Ši globa apima įvairias sritis, pradedant specialiuoju ugdymu ir baigiant socialine integracija. Straipsnyje aptarsime pagrindinius neįgaliųjų globos tikslus ir uždavinius Lietuvoje, taip pat specialaus ugdymo svarbą ir integracijos galimybes.
Specialusis Ugdymas: Neįgaliųjų Poreikių Tenkinimas
Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų.
Specialiojo Ugdymo Etapai:
- Darželis/parengiamoji mokykla: Užsiima vaiko užimtumu nuo 1 metų iki tol, kol jie pradeda lankyti mokyklą. Daugelyje Europos šalių yra įsteigti specialieji darželiai, žaidimų mokyklos.
- Grupinė integracija: Mažos vaikų grupės sudaromos sveikų vaikų darželyje/parengiamojoje mokykloje. Tai suteikia progą abiejų grupių vaikams bendrauti bei žaisti.
- Specialiosios mokyklos: Jų tikslas yra skatinti kiekvieną mokinį, kad jis įgytų pagal jo gebėjimus įmanomų įgūdžių ir žinių.
- Individuali integracija: Tai neįgalių vaikų integracija į įprastines klases. Siekmingai individualiai integracijai turi būti tinkamos sąlygos: teigiamas požiūris iš mokytojų ir klasės draugų.
- Specialios profesinės mokyklos: Skirtos žmonėms, turintiems protinę negalią. Čia jie mokosi įvarių profesinių dalykų. Šis mokymas nuo kitų skiriasi tuo, jog čia daugiau dėmesio skiriams praktiniam, o ne teoriniam mokymui.
- Dienos centrai: Užsiemama neįgaliųjų treniravimu, aktyvia veikla, bendravimu su kitais žmonėmis. Centras pirmiausia skirtas turintiems didžiausią negalią, o užsiemimai turėtų būti individualūs ir kuo įvairesni. Jiems turėtų vadovauti darbo terapeutai ir kiti specialistai.
Dieninių centrų veiklai ypač svarbus glaudus artimųjų ir specialiosios įstaigos personalo bendradarbiavimas. Šis centras gali egzistuoti kaip atskiras vienetas arba būti įrengtas prieglaudoje ar internate.
Socialinė Integracija: Pagalba ir Parama
Daugeliui tėvų yra reikalinga pastovi, nuolatinė informacija, patarimai, parama, kurią gali suteikti socialiniai darbuotojai ir psichologai. Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios. Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai. Atspirties taškas turėtų būti jau esami sugebėjimai.
Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, jo emocinę raidą, o reabilitacijos tikslas - siekti, kad vaikas taptų harmoningu ir saugiai besijaučiančiu, galinčiu tobulinti savo sugebėjimus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Svarbūs socialinės integracijos elementai:
- Kontaktinis asmuo: Tai ligoniui artimas asmuo, kuris palaiko su juo ryšius, lanko, duoda patarimų, gali atstovauti įvairiomis situacijomis.
- Asmeninis globėjas: Jo tikslas padėti vienam žmogui su negalia. Dažniausiai tai yra tokiais atvejai kai žmogui sunku bendrauti (autizmo, ryškaus protinio atsilikimo, baimės, nerimo, savidestrukcijos atveju). Specialistas neįgaliajam padeda išmokti gyventi su kitais.
JAV Patirtis: Integracija ir Bendruomenės Namai
JAV yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių globos ir socialinės srities atžvilgiu. Šioje šalyje toliausiai pažengta sutrikusio intelekto vaikų integruoto mokymo srityje (JAV tai vadinama mainstreaming - pagrindinis nukreipimas).
JAV pedagogai iki šiol nesutaria, kuris požiuris yra palankesnis atsilikusiems moksleiviams: ar tas, kuris siejamas su integruotu mokymu drauge su negalių neturinčiais bendraamžiais, ar tas, kuris siejamas su ugdymu tarp kitų protiškai atsilikusių vaikų.
Siūlomos išbandyti įvairios mokymo technikos, pvz: mokytojas, taikydamas tam tikrą metodą, analizuoja konkrečią užduotį, bei nustato, kokiems moksleivio gebėjimams reiktų skirti ypatingą dėmesį, siekiant išmokyti jį šių įgūdžių iki galo.
Taikytini yra: modeliavimas, pakopis mokymas, bendraamžių tarpininkavimo, meistriškumo mokymo, mokymosi bendradarbiauti būdai.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Yra tam tikros JAV organizacijos, besirūpinančios neįgaliųjų ugdymu bei globa: Mental Retardation Association of America; Mental Retardation Division of the Council for Exceptional Children; National Association for Down Syndrome. Visos šios organizacijos siekia vienų tikslų: atstatyti pačių protiškai atsilikusių žmonių gebėjimą rūpintis savimi bei integruotis į visuomenę, padėti tokių asmenų artimiesiems psichiškai bei morališkai, išmokyti bei ugdyti tokius asmenys, stengtis sudaryti šių vaikų kuo palankesnes gyvenimo sąlygas.
Klausos Sutrikimai: Ugdymas ir Integracija
Klausos sutrikimas - tai yra bendras terminas, apibrėžiantis klausos sutrikimą (tai gali būti labai įvairaus laipsnio - ir lengvas, ir labai sunkus). Diskusijos, kas geriau - sakytinė ar manualinė kalba virė metų metus JAV bei kitose šalyse.
Moksleiviai su klausos sutrikimais ugdomi įvairioje aplinkoje - pradedant bendrojo ugdymo klasėms ir baigiant mokyklomis-internatais. Tiems vaikams yra taikytinos specialiosios programos. Ugdymo programuose, skirtose įvairaus amžiaus bei gebėjimų moksleiviams, yra numatyti kūrybingumą ugdantys užsiemimai.
Sutrikusios klausos mokiniams padeda įvairūs technikos pasiekimai. Jie susiję su klausos aparatų, televizijos, telefonų, kompiuterizuoto mokymo tobulinimu.
Lietuvos Spec. Ugdymo Sistema: Iššūkiai ir Perspektyvos
Akivaizdu, kad pastaruoju dešimtmečiu Lietuvos spec. ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Viena vertus, dar tarybiniais laikais susiformavusi sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sistema argumentavo segregacinį (atskyrimo) ugdymo modelį.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Antra vertus, daugelio specialistų, susižavėjusių integracijos ir dalyvavimo idėjomis, ateinančiomis iš Vakarų šalių, jau nebetenkino tai, jog specialiojo ugdymo sistema, sutelkdama dėmesį į sutrikimo pedagoginę korekciją, paliko nuošalyje vaikų įsiliejimą į socialinės veiklos struktūras, nepajėgė jų parengti savarankiškam gyvenimui.
Šiuo metu, kai dauguma internatinio pobūdžio įstaigų perduodamos apskričių administravimui, visgi realiausiai neįgaliųjų reikmėmis ir ugdymu rūpinasi: mažo tipo organizacijos, NVO ir invalidų draugijos.
Deinstitucionalizacija: Pereinamasis Laikotarpis
Nors perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas patvirtintas dar 2014-ųjų vasarį, specialistų teigimu, pertvarkos procesas vyksta pernelyg vangiai.
Nors pertvarka vyksta jau trečius metus, specialistų teigimu, realių pokyčių kol kas nematyti. Šiuo metu Lietuvoje dar tebeveikia apie 40 globos namų suaugusiesiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Juose gyvena daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių.
Specialistų teigimu, institucijų darbuotojai dar ne visada geba įvertinti realias neįgaliųjų galimybes, dažnai elgiasi pernelyg globėjiškai.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sutinka, kad deinstitucionalizacijos procesas vyksta ne taip greitai kaip norėtųsi. Jos teigimu, visi dabar vykdomi procesai reikalauja atidumo, kruopštumo, įsiklausymo į kiekvieną žmogų.
Seimo narys Justas Džiugelis pritaria, kad dar ne visos savivaldybės supranta vykdomos pertvarkos svarbą. Jis mano, kad su savivaldybių atstovais daugiau turėtų dirbti Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojai.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova taip pat įsitikinusi, kad derėtų dažniau vykti į savivaldybes ir kalbėti su žmonėmis tiesiogiai, derinti veiksmus.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės teigimu, labai svarbu numatyti ilgalaikius pertvarkos tikslus, žinoti, kur dabar esame ir kur einame. Jos teigimu, būtina Europos Sąjungos lėšas panaudoti ne institucijoms stiprinti, o bendruomenėms paslaugoms kurti.
Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, įgyvendinant deinsitucionalizacijos procesus būtina sutvarkyti įstatyminę bazę, numatyti finansavimą iš valstybės biudžeto paslaugoms sukurti bendruomenėse.
Lietuvos Neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė pritaria, kad be finansinių resursų situacija nesikeis. Jos teigimu, šiuo metu svarbiausias tikslas - siekti, kad į globos įstaigas nepatektų naujų žmonių.
Seimo narės Monikos Navickienės teigimu, didesnį dėmesį derėtų skirti šeimoms, kuriose yra psichikos ar proto negalią turinčių asmenų. Svarbu, kad neįgaliaisiais būtų rūpinamasi jų namų aplinkoje.
D. Migaliova sako, jog atėjo metas pasakyti „ne“ globos įstaigoms. Ji mano, kad atėjo metas paskelbti moratoriumą žmonių siuntimui į globos įstaigas.
D. Juodkaitė įsitikinusi, kad vykdant deinstitucionalizaciją ypač svarbus visų pertvarka suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas.
Dienos Socialinė Globa Institucijoje: Naujas Požiūris
Dar 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą.
Radviliškio socialinių paslaugų centrui tai nauja paslauga, nors rajono gyventojai ją galėjo naudotis ir seniau kitos įstaigos veiklos rėmuose.
Dienos socialinė globa institucijoje - tai kompleksinė socialinė paslauga, skirta asmenims su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra dienos metu. Paslaugos teikimo tikslas - kryptingai planuojant ir organizuojant Dienos socialinės globos centro veiklą, teikti visumą paslaugų, kurios pilnai patenkintų paslaugų gavėjų poreikius bei gerintų jų gyvenimo kokybę.
Dienos socialinės globos centro patalpos specialiai įrengtos, saugios, ir pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Kvalifikuoti specialistai pasirūpina paslaugų gavėjų dienotvarke, užimtumu, asmens higienos priežiūra, emocine savijauta bei individualiais poreikiais. Teikiant paslaugą orientuojamasi į paslaugų gavėjų stiprybes ir gebėjimus.
Radviliškio socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos centro specialistai, teikdami paslaugas vadovaujasi tokia formule: NEgalia + ĮGALINIMAS = neGALIA. Norime, kad Dienos socialinės globos centro lankytojai ir jų šeimos daugiau dėmesio skirtų ir išmoktų savo artimąjį vertinti per jo gebėjimus ir turimas stipriąsias puses.
Negalia ne tik ją turinčiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems atsiranda iš aplinkos ir visuomenės egzistuojančių fizinių, informacinių, komunikacinio požiūrio ir kitų socialinių kliūčių. Dienos socialinė globa - tai ne tik parama asmeniui su negalia, bet ir gyvybiškai reikšminga atokvėpio galimybė jų artimiesiems.
Svarbu, kad visuomenė priimtų negalią kaip įvairovę, su kuria būtina bendrauti ir gyventi.
Dienos socialinės globos centras yra ne tik pagalba pavieniams asmenims ar jų šeimoms. Tai investicija į bendruomenės gerovę. Mūsų paslaugų sėkmė remiasi viena svarbiausia ašimi - profesionalia, jautria ir atsakinga komanda.
Ši paslauga yra apie mus visus.
tags: #neigaliuju #globa #ir #tikslas