Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, tačiau svarbu suprasti, kaip ir kokia informacija juose renkami duomenys apie vartotojus. Internetas niekada nebus 100 % saugus, todėl reikalingas nuolatinis dėmesys savo privatumo apsaugai socialinėse platformose.
Socialinių tinklų privatumo nustatymai ir duomenų pasiekiamumo leidimai
Vienas svarbiausių žingsnių saugant savo informaciją - reguliariai peržiūrėti socialinių tinklų nustatymus, ypač privatumo skyrių. Tai leidžia suprasti, kas gali matyti jūsų asmeninius duomenis: gimtadienį, gyvenamą miestą, nuotraukas ir kt. Ar šie duomenys prieinami tik draugams, ar visiems?
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į leidimus, kuriuos suteikiate socialinių tinklų platformoms. Pavyzdžiui, ar norite, kad jos naudotų veido atpažinimo technologiją pagal jūsų nuotraukas? Tokių leidimų peržiūra padeda kontroliuoti, kaip platformos traktuoja jūsų duomenis.
Kaip socialinės medijos naudoja rinktą informaciją?
Socialinės medijos renka asmeninius duomenis, kad galėtų personalizuoti turinį ir pateikti aktualias reklamas. Linija tarp to, kiek informacijos jie saugo, ir kiek dalijasi su kitomis šalimis, yra labai plona. Pavyzdžiui, jei jūsų nuotraukoje yra prekės ženklas, kaip „McDonald’s“, kitąkart prisijungę galite sulaukti tikslinės reklamos susijusios su šia įmone.
Daug informacijos apima pašto adresus, vietovės duomenis ir net įpročius internete. Todėl svarbu žinoti, kaip duomenys gali būti naudojami ir kaip juos apsaugoti.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai renkant informaciją iš socialinių tinklų
BDAR - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), įsigaliojęs 2018 metais, yra svarbus Europos Sąjungos nutarimas, kuris suteikia interneto vartotojams daugiau kontrolės savo duomenims. Jis įpareigoja tinklalapius labai aiškiai išdėstyti, kokią informaciją renka apie vartotojus ir kaip ji bus naudojama.
Nepažeidus šių taisyklių, įmonės gali sulaukti didžiulių baudų. Pavyzdžiui, „Google“ buvo nubausta 50 milijonų eurų bauda už duomenų panaudojimą personalizuotai reklamai be vartotojo sutikimo.
Viešojo Wi-Fi tinklai ir jų rizikos
Prisijungus prie viešo Wi-Fi tinklo, vartotojas tampa pažeidžiamas, nes informacija, kurią siunčiame ar priimame (pvz., lankomi tinklalapiai, slaptažodžiai), gali būti peržiūrima trečiųjų asmenų, jungiančiųsi prie to paties tinklo. Todėl rekomenduojama vengti jautrios informacijos tikrinimo viešuose tinkluose.
Po apsilankymų bei prisijungimų svarbu atsijungti nuo svetainių ir lankytis tik tuose tinklalapiuose, kurie naudoja šifravimą, pažymėtą „https“. Taip pat verta pasirūpinti, jog jūsų asmeninių prieigos taškų vardai (hotspot) būtų anonimiški, kad mažėtų galimybė būti aptiktiems.
Vietovės duomenų svarba ir valdymas
Nuolatinis buvimo vietos sekimas per telefonus gali būti naudingas - pavyzdžiui, naudojantis žemėlapiais ar gaunant vietines rekomendacijas. Visgi vietovės duomenys atskleidžia daug apie jūsų gyvenimą ir suasmenintą informaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Norėdami patikrinti, kurios programėlės turi prieigą prie jūsų vietovės duomenų, patikrinkite telefono privatumo nustatymus ir leidimų skyrių. Nors pavieniai duomenys gali atrodyti nesvarbūs, sujungti ir pateikti kontekste jie atskleidžia daug plačiau.
Duomenų rinkimo pavyzdžiai ir paviešinimas
Yra daug pavyzdžių, kaip duomenys yra renkami ir paviešinami be vartotojų pilno sutikimo. Pavyzdžiui, žinoma sporto programėlė „Fitbit“ rinko vartotojų sporto duomenis ir perduodavo juos trečiosioms šalims.
Kita žinoma programėlė „Strava“ 2017 metais paviešino daugiau nei 3 milijardų vartotojų aktyvumo žemėlapį, kuris atvėrė galimybes pavienių asmenų judėjimo sekimui.
Informacijos patikrinimo ir apsaugos priemonės
Norint užtikrinti, kad jūsų asmeninė informacija nėra plačiai paskleista, verta atlikti kelis žingsnius:
- Atlikti „Google“ paiešką, įrašant savo vardą kabutėse (pvz., „Eleonora Ela“), kad sužinotumėte, su kuo asocijuojamas jūsų vardas.
- Atlikti nuotraukų paiešką - įkelti savo nuotrauką ir patikrinti, ar ji nėra naudojama kitur be jūsų žinios. Jei taip, galite pasinaudoti teise ištrinti šiuos rezultatus iš „Google“.
Duomenų vagystė (Phishing) ir kaip ji veikia
Dažnai sukčiams nereikia įsilaužti į jūsų įrenginius - jie atakuoja per žmogaus klaidas. Žmonės kartais patys atskleidžia slaptažodžius ar bankininkystės duomenis, patikėję apgavikais. Tai vadinama duomenų vagyste (phishing).
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Sukčiai apsimeta patikimais asmenimis, pavyzdžiui, banko atstovais ar draugais, dažnai imituodami oficialių el. pašto adresus. Jie naudoja emocines manipuliacijas, kurdami didelės skubos situacijas, kad vartotojai imtų veikti impulsyviai, nepersvarstydami.
Pavyzdys - laiškas, tariamai atsiųstas iš „Instagramo“, informuojantis apie paskyros nulaužimą ir raginantis nedelsiant pakeisti slaptažodį per pateiktą nuorodą, kuri iš tiesų yra netikra.
Stiprūs slaptažodžiai ir dviejų faktorių autentifikacija (2FA)
Norint apsisaugoti nuo neteisėto prisijungimo, labai svarbu kurti stiprius slaptažodžius:
- Kuo daugiau simbolių, tuo slaptažodis saugesnis.
- Naudokite įvairias didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius bei specialiuosius simbolius.
- Nenaudokite to paties slaptažodžio keliose paskyrose, kad būtų sumažinta rizika.
Be slaptažodžių, vertėtų įjungti dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), kuri reikalauja ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo kodo, gaunamo telefonu. Tai ženkliai sumažina galimybes, kad kiti prisijungs prie jūsų paskyrų.
Apibendrinimas
Socialiniuose tinkluose renkamų duomenų kontrolė yra kiekvieno mūsų rankose. Nuolatinė privatumo nustatymų priežiūra, atsargus informacijos dalijimasis ir saugumo metodų naudojimas leidžia apsaugoti savo asmeninę erdvę internete ir išvengti galimų saugumo grėsmių.
tags: #informacijos #rinkimas #is #socialiniu #tinklu