Internetas tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, atverdamas naujas galimybes komunikacijai, prekybai, edukacijai ir pramogoms. Kartu su šia plėtra kyla ir nauji teisiniai iššūkiai, susiję su internetinių technologijų naudojimu, įskaitant informacijos rinkimą iš socialinių tinklų ir jo potencialų panaudojimą nusikalstamoms veikoms.
Asmens Duomenų Apsauga ir Privatumas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius dr. Stasys Drazdauskas teigia: „Pėdsakų apie savo asmeninius duomenis mes paliekame beveik visur. Padaryti, kad mūsų niekas neužfiksuotų, niekur nepamatytų, būtų labai sudėtinga, nes važiuojant automobiliu mus fiksuoja kameros, atsiskaitant parduotuvėje irgi įsirašomi duomenys, ką pirkome, prie kokios kasos. Norint nepalikti jokių duomenų apie save, matyt, reikėtų išsijungti visus įrenginius, apeiti visas kameras. Tačiau naršant internete yra priemonių, kaip apriboti mūsų atliekamų veiksmų fiksavimą“.
Pasak teisininko, asmeniniais duomenimis laikoma bet kokia informacija, kuri gali padėti mus tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti. Kontroliuoti savo asmens duomenis socialiniuose tinkluose galime nustatymuose pasirinkę, kas gali matyti mūsų įrašus, kokio viešumo yra mūsų paskyra.
„Norint apriboti priėjimą prie savo asmens duomenų internete, galima įsijungti anoniminį režimą naršyklėje ir mūsų veiksmai internete bus fiksuojami mažesne apimtimi, bet jeigu norėsime prisijungti prie kokios nors turinio platformos ar nusipirkti ką nors elektroninėje parduotuvėje, tai, žinoma, nepavyks išvengti pagrindinių duomenų pateikimo atliekant registraciją“, - sako S. Drazdauskas.
Asmens privatumo apsauga yra esminė žmogaus teisė, kuriai internete kelia grėsmę duomenų rinkimo ir stebėjimo praktika. Asmens duomenų apsaugos įstatymai reglamentuoja asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir atskleidimo tvarką, siekiant apsaugoti individų privatumą. Asmens duomenų rinkimo tikslas turi būti aiškus ir teisėtas, o duomenys turi būti naudojami tik pagal paskirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Duomenų apsauga apima priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto prieigos, naudojimo, atskleidimo, pakeitimo ar sunaikinimo. Interneto kontekste duomenų apsauga tampa itin svarbi dėl didėjančio kibernetinių grėsmių skaičiaus.
Saugi Duomenų Saugojimo Praktika:
- Duomenys turi būti saugomi šifruotais būdais ir saugiuose serveriuose.
- Prieigos kontrolės mechanizmai: prieigą prie asmens duomenų turi turėti tik įgalioti asmenys.
- Incidentų reagavimo planai: įmonės turi turėti planus, kaip reaguoti į duomenų saugumo incidentus, tokius kaip duomenų nutekėjimas ar kibernetinė ataka.
Informacijos Rinkimas Reklamos Tikslais ir Potenciali Diskriminacija
S. Drazdauskas tvirtina, kad vienas dažniausių mūsų duomenų panaudojimo atvejų ir yra susijęs būtent su reklama: duomenys renkami tam, kad tiekėjas mums galėtų pasiūlyti tam tikrus gaminius, renginius ar paslaugas. Užtenka perkant prekes el. parduotuvėje įvesti savo el. pašto adresą ir mus (jei su tuo sutikome) užplūs tiesioginės ir netiesioginės reklamos, naujienlaiškiai, kvietimai, apklausos ir t.
„Dažnai atsitinka taip, kad reklamos siuntėjai į savo siunčiamas žinutes įdeda įvairius nedidelius informacijos rinkinius, pavyzdžiui, paveiksliuką, kurio dydis yra tik vienas taškas, o elektroninio pašto sistemos paprastai veikia taip, kad jeigu atsidarome elektroninį laišką, tai sistema atvaizduoja viską, kas tame laiške yra pateikta. Tai reiškia, kad tas vieno taško paveiksliukas aktyvuojasi per nuorodą ir ta mini informacija įrašoma mūsų įrenginiuose.
„Dažni reklaminiai atvejai gali būti susiję su asmenų diskriminacija, pavyzdžiui, mėginant nustatyti, kas žmonėms yra įdomu, ką jie galėtų norėti įsigyti. Tam reklamos rengėjai gali pasirinkti įvairius kriterijus, pagal kuriuos jie nustato savo tikslines reklamos grupes, ir tie požymiai kartais gali būti susiję su jautriais asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, etnine kilme, amžiumi, lytimi ir pan. Ir čia jau mes galime kalbėti apie tam tikrą diskriminaciją: kodėl vieni pasiūlymai skiriami vieniems žmonėms, o kiti - kitiems“, - paaiškina S. Drazdauskas.
Pasak teisininko, šis konkretaus socialinio tinklo sprendimas buvo priimtas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą vienoje iš bylų, susijusių su duomenų apsauga. Todėl ši platforma mėgina rasti būdų, kaip toliau būtų galima teisėtai rinkti jos vartotojų duomenis. O toks sprendimas, kai yra leidžiama pasirinkti arba mokėti tam tikrą kainą nepretenduojant į asmens duomenis, arba sutikti su duomenų naudojimu reklamos tikslais, pagal esamą reguliavimą tikrai nėra neteisėtas sprendimas. Bet, kita vertus, tai yra ir nepatikrinta teismų praktikoje.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
„Kiek aš asmeniškai susiduriu, tai dažniausiai man pasiūlo prekę jau tada, kai aš ją nusiperku ir man antros tokios nebereikia. Aišku, jeigu imame domėtis kokiu nors daiktu ir atliekame infomacijos apie jį paiešką internete, pradedame matyti su tuo pirkiniu susijusias reklamas.
Teisė Būti Pamirštam ir Informacijos Šalinimas
Pasak teisininko, reikalauti ištrinti asmens duomenis iš internetinių tinklalapių turime teisę tik tada, kai duomenis atidavėme sutikimo pagrindu ir kai tie duomenys nėra reikalingi sutarčiai vykdyti. Tačiau elektroninėje parduotuvėje apsipirkimo metu pateiktų duomenų iš jos bazės prašyti ištrinti negalime, nes jie yra reikalingi pirkimo-pardavimo sutarčiai vykdyti ir apskaitai. Pardavėjui reikia žinoti, kam kokią prekę ir kada pardavė.
Dėl teisės būti pamirštam dažniausiai problemų kyla viešoje erdvėje, kai asmenys nori pašalinti tam tikras publikacijas apie save. Kaip pasakoja S. Drazdauskas, tipiniai atvejai, apie kuriuos būna daug diskusijų ir yra nemažai teisminės praktikos - kai asmenys prašo pašalinti viešas publikacijas, kuriose aprašoma jų nusikalstama veika, už kurią jie buvo nuteisti: „Po tam tikro laikotarpio tie asmenys gali norėti, kad informacija apie juos būtų pašalinta.
Kibernetinis Nusikalstamumas ir Teisiniai Iššūkiai
Kibernetinis nusikalstamumas apima nusikaltimus, kurie įvykdomi naudojant kompiuterius ir internetą. Tokie nusikaltimai gali būti susiję su duomenų vagystėmis, sukčiavimu, tapatybės vagystėmis, išpirkos reikalavimais ir kibernetinėmis atakomis.
Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Apsauga misijose
- Sukčiavimas: kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti fiktyvias svetaines ar elektronines parduotuves, kad apgautų vartotojus ir iš jų išvilioti pinigus.
- Tapatybės vagystė: kibernetiniai nusikaltėliai gali pavogti asmeninę informaciją ir ją panaudoti kito asmens tapatybei pasisavinti.
Sparčiai plėtojantis IT technologijoms, teisės sistema turi nuolat prisitaikyti ir reaguoti į naujus iššūkius. Teisinio tikrumo stoka: technologijos greitai kinta, o teisės aktai gali neatspindėti šių pokyčių.
Tarptautinis bendradarbiavimas tarp vyriausybių, teisėsaugos institucijų ir privačiojo sektoriaus yra būtinas siekiant veiksmingai kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu.
Kaip teigia teisininkas Saulius Narbutas, internetinės technologijos suteikia didžiules galimybes ekonomikai, visuomenei ir individams. Tačiau kartu jos kelia ir naujus teisinius iššūkius. Teisės sistema turi nuolat vytis technologijų plėtrą ir kurti naujus teisinius reglamentavimus, siekiant užtikrinti teisingą tvarką interneto erdvėje. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka ne tik valstybėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms bei privačiam sektoriui.
Socialiniai Tinklai ir Nusikaltimų Tyrimas
Surasti reikiamą informaciją socialiniuose tinkluose aktyviems jų vartotojams pakanka vos kelių minučių, o toks įgūdis labai praverstų ir dirbant tyrėjo darbą teisėsaugoje. Informacijos rinkimas apie asmenis ar įmones daugeliui mūsų jau yra tapęs kasdienybe. Merginos ir vaikinai tikrina informaciją prieš pirmus pasimatymus, darbdaviai - prieš samdydami naują darbuotoją, verslo atstovai - prieš pradėdami bendradarbiauti.
Lietuvos policija kviečia pasitelkti šiuos įgūdžius ir išnarplioti dingusios merginos istoriją. „Tyrėjai yra specialistai, kurie tiria nusikaltimų faktus ir aplinkybes, nustato įtariamuosius, renka informaciją apie asmenis, įstaigas ir panašiai. Jiems reikalingi įgūdžiai yra atidumas, pastabumas detalėms, gebėjimas susieti ir analizuoti surinktus faktus. Dažnas mūsų kasdien net nesusimąstydamas tai daro naršydamas socialiniuose tinkluose.
Detektyvo tikslas yra surasti Aureliją - dingusią merginą, paskutinį kartą pastebėtą bare, kuriame lankėsi su draugėmis. Norint išsiaiškinti, kas jai nutiko, reikia nagrinėti specialiai šiam projektui sukurtas „Instagram“ paskyras ir jose besislepiančias detales. Jas pastebėti padės įrašų komentaruose paliktos užuominos.
„Virtualaus detektyvo“ istorija ir veikėjai yra išgalvoti, veikėjų nuotraukos yra sukurtos pasitelkiant dirbtinį intelektą, todėl jokie sutapimai su realiais įvykiais ar asmenimis nėra tikri, teisės į asmenų privatumą nėra pažeidžiamos.
„Sukūrėme šį žaidimą, kad paskatintume jaunus žmones išbandyti savo jėgas narpliojant nusikaltimą. Labai panašų darbą į šį kasdien atlieka policijos tyrėjai, tad išbandžius savo įgū-džius socialiniuose tinkluose, kviečiame juos panaudoti realiame pareigūno darbe. Net jei ir kils sunkumų narpliojant šią virtualią istoriją, kviečiame pasidomėti galimybėmis prisijungti prie Lietuvos policijos pajėgų, nes nuolat ieškome pilietiškų žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti visuomenės labui“, - kviečia R. Matonis.
tags: #informacijos #rinkimas #is #socialiniu #tinklu #nusikalstamumas