Nedarbo lygis yra pagrindinis šalies ekonomikos būklės rodiklis, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Šioje apžvalgoje sutelkiamas dėmesys į jaunimo iki 25 metų (kartais 15-24 metų) nedarbo situaciją Švedijoje, pateikiant naujausius duomenis ir kontekstą, lyginant su ES šalimis bei aptariant veiksnius, turinčius įtakos jaunimo užimtumui.
Švedijos darbo rinkos būklė ir jaunimo nedarbas
Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, sausio mėnesį bedarbių skaičius šalyje augo toliau ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius trejus su puse metų. Nekoreguotas nedarbo lygis padidėjo nuo 8 proc. gruodį iki 10,4 proc. sausį. Praėjusiais metais tą patį mėnesį bedarbių skaičius buvo 8,5 proc. Negana to, tai didžiausias bedarbių skaičius nuo 2021 m. birželio mėnesio. Sausį bedarbių skaičius išaugo iki 592 tūkst. žmonių (nuo 454 tūkst. gruodį).
Jaunimo nedarbo lygis, taikomas 15-24 metų amžiaus grupei, sausį sudarė 24,7 proc. Tuo tarpu užimtumo lygis sausį sumažėjo iki 67,1 proc. (nuo 68,1 proc. gruodį). Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis sausį sudarė 9,7 proc., palyginus su 8,6 proc.
Jaunimo nedarbo kontekstas Europoje
Statistika rodo, kad jaunimas yra labiausiai nedarbo paliesta socialinė grupė: darbo neturi daugiau nei ketvirtadalis - 5,6 milijonų - 15-24 metų europiečių. Jaunimo nedarbas taip pat sumažėjo. Jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 14,8 proc. birželio mėn. iki 14,4 proc. liepos mėn, t.y. 81 tūkst. asmenų. Tačiau šis rodiklis tebėra daugiau kaip du kartus didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinis modelis XXI a.
Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis - Graikijoje ir Ispanijoje (atitinkamai 57,3 proc. ir 56 proc.), žemiausias - Olandijoje ir Danijoje (atitinkamai 11,4 proc.).
Lyginamoji perspektyva: Švedija ir kitos ES šalys
Eurostatas, remdamasis preliminariais duomenimis, skelbia, jog visoje ES spalį darbo neturėjo beveik 20 mln. žmonių. Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,35 mln., o naujausi statistiniai duomenys patvirtina, kad darbo rinkai ir toliau teigiamą poveikį daro didelis paslaugų sektoriaus aktyvumas, atsigavimo po pandemijos pagreitis ir stipri darbo rinka - nepaisant aukštų palūkanų normų aplinkos.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2025 m. liepos mėn. nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo iki 5.9 proc. Tai reiškia, kad visoje euro zonoje buvo apie 10,8 mln. bedarbių, t. y. 170 tūkst. asmenų mažiau, palyginti su 2025 m. birželio mėn. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. - 0,2 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. - 0,1 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.
Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas per metus padidėjo 1,9 punkto, o per mėnesį - 0,1 punkto iki 15,5 proc., tuo tarpu šalyje bendras nedarbo lygis skirtingais laikotarpiais ir šaltiniais yra kintantis. Tokie palyginimai padeda įvertinti, kur Švedija stovi tarp ES šalių.
Veiksniai, lemiantys jaunimo užimtumą
Vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertintų veiksnių, palaikančių Europos darbo rinką, yra vidinė ES darbuotojų bei trečiųjų šalių darbuotojų migracija. Naujieji ECB tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus darbo jėga iš migrantų sudarė maždaug pusę euro zonos darbo jėgos augimo. Ši tendencija padėjo kompensuoti mažėjančio vietinių darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Nyderlandai ir Austrija. Darbuotojai migrantai užėmė svarbias pozicijas sveikatos priežiūros, logistikos, gamybos ir statybos sektoriuose, kuriuose kitu atveju labai trūktų darbo jėgos.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinės paramos modelis
Pasak K. (Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nario Klaaso Knoto), šis užsienio darbuotojų antplūdis buvo labai svarbus stabilizuojant darbo jėgos pasiūlą ekonominių sukrėtimų ir palūkanų normų kilimo sąlygomis.
Kitas rūpestis - technologiniai ir tarptautiniai veiksniai: Dirbtinio Intelekto (DI) kuriamas neapibrėžtumas bei JAV sukeltų tarifų pasekmės gali komplikuoti jaunimo galimybes įsidarbinti tam tikruose sektoriuose.
Politikos priemonės ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Tik keletui Europos valstybių pavyksta išlaikyti nepriekaištingą nedarbo lygį, neviršijantį 5 proc. Apžvalgininkas Adamas Cohenas pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin gerai suveikė Olandijoje, taip pat ir Austrijoje bei Vokietijoje įgyvendintos trumpalaikio darbo programos. Dėl jų Olandijoje nedarbo lygis neišaugo net tuomet, kai šalyje smarkiai, beveik perpus, smuko, tarkime, sunkvežimių gamyba - viena svarbiausių jos pramonės šakų.
“Hire and Fire” (pasamdyk ir atleisk) - taip vadinasi trumpalaikiai darbo kontraktai, kuriuos krizių laikotarpiu subsidijuoja Olandijos vyriausybė, leisdama darbdaviams, kurių pajamos smunka bent 30 proc. Svarbu paminėti, kad šiai valstybei tokie maži nedarbo rodikliai atsiėjo nepigiai. Skaičiuojama, kad Olandijos biudžetui trumpalaikio darbo programos vien per pastaruosius kelerius metus kainavo apie 2 mlrd. eurų.
Briuselyje vykusioje konferencijoje „Piliečių agora jaunimo nedarbo klausimais" dalyvavo 56 jaunieji europiečiai iš visų Europos Sąjungos valstybių - po du 18-30 metų jaunuolius iš kiekvienos šalies. Agoros dalyviai tris dienas diskutavo apie pagrindines kliūtis ieškantis darbo ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz) įteikė savo siūlymus, kaip didinti jaunimo užimtumą ES.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie Švedijos virtualias pensijas
Jaunimo užimtumas ir prieiga prie pramonės: tyrimas | Jemma Redden | TEDxDeMontfortUWomen
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinka susidurs ir su galimybėmis, ir su sunkumais. Teigiamas dalykas - tikėtina, kad darbo jėgos aktyvumas išliks didelis, jei migracijos srautai ir toliau didės, gerės darbo jėgos judumas, o kvalifikacijos kėlimo programos padės darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių pramonės poreikių, ypač skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sektoriuose.
Kartu stiprėja demografinis spaudimas. Eurostatas prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažės. Jei nebus sparčiai didinamas našumas arba tęsiama migracija, darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaikiu ekonomikos augimo suvaržymu. Struktūrinės reformos, susijusios su perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, bus labai svarbios siekiant išnaudoti jaunimo potencialą.
Švedijos specifiniai iššūkiai jaunimo užimtumui
- Nuoseklus bedarbių skaičiaus augimas tam tikrais mėnesiais ir aukštas jaunimo nedarbo lygis (pvz., 24,7 % sausį) rodo sezoniškumo ir struktūrinių problemų derinį.
- Užimtumo lygio mažėjimas iki 67,1 % sausį atskleidžia, kad darbo rinkoje sumažėjo įdarbinimas arba padidėjo pasyvumas tarp darbingo amžiaus gyventojų.
- Technologiniai pokyčiai, tarptautinės prekybos pokyčiai ir migracijos dinamika veikia tiek paklausą darbo rinkoje, tiek jaunimo gebėjimą įsidarbinti.
Rekomenduotinos kryptys politinei veiklai
- Investicijos į mokymus ir perkvalifikavimą, orientuotą į skaitmeninius ir žaliuosius sektorius.
- Skatinimas trumpalaikių darbo programų, kurios suteikia laikiną paskatą darbdaviams išlaikyti darbuotojus krizės metu.
- Tikslinės jaunimo užimtumo priemonės: stažavimosi programos, pereinamieji sprendimai tarp mokymo ir darbo rinkos, subsidijos pirmiesiems darbams.
- Migracijos politikos suderinimas su darbo rinkos poreikiais, siekiant subalansuoti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.
Trumpa statistinė apžvalga lentelės forma
| Rodiklis | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Nekoreguotas nedarbo lygis (Švedija, sausis) | 10,4 % |
| Sezoniškai pakoreguotas nedarbo lygis (Švedija, sausis) | 9,7 % |
| Jaunimo nedarbas (Švedija, 15-24 m., sausis) | 24,7 % |
| Užimtumo lygis (Švedija, sausis) | 67,1 % |
| ES jaunimo nedarbo lygis (liepa) | 14,4 % |
Šie duomenys pabrėžia, kad nors ES vidurkis jaunimo nedarbo rodikliuose yra gerokai mažesnis už Švedijos atvejį, kiekviena šalis susiduria su savitais iššūkiais ir randa specifinius sprendimus. Švedijos atveju svarbu derinti trumpalaikes aktyvias darbo rinkos priemones su ilgalaikėmis struktūrinėmis reformomis.
tags: #svedijos #jaunimo #darbingumo #lygis