Naršant socialiniuose tinkluose, neretai pasitaiko trumpinių, kurie gali sukelti sumaištį. Tokie trumpiniai jau tapo kasdienybe įvairiose platformose, ypač populiariose tarp jaunimo. Jei naršydami socialiniuose tinkluose pastebėjote santrumpą „GRWM“ ir sutrikote, nesate vieni. Reto socialinio tinklo vartotojo neištinka sumaištis, susidūrus su nauju interneto žargono posakiu.
Interneto žargonas nuolat keičiasi. Nuolat atsiranda vis naujų terminų, kuriuos kuria tiek pavienės bendruomenės, tiek platesnės auditorijos. Vos pripratote prie vieno, pasirodo kitas. Taigi, mūsų laukia smagus iššūkis, kai žaidžiant, diskutuojant grupėse tapsime gyvo, viešo, visiems prieinamo e. žodyno kūrėjais ir prisidėsime prie lietuvių kalbos gyvybingumo.
Ką reiškia GRWM?
Santrumpa GRWM žymi frazę „Get Ready With Me“, kuri lietuviškai reiškia „Pasiruošk kartu su manimi“. Ši žymė naudojama vaizdo įrašuose ar įrašuose, kuriuose žmonės demonstruoja savo ruošimosi procesą - ryte ruošiantis į darbą ar vakarui, viską pasakojant ar rodant eigoje. Toks turinys dažniausiai reiškia, kad kūrėjas kviečia žiūrovus kartu ruoštis, pasidalindamas savo makiažo, drabužių pasirinkimo ar kasdienio pasiruošimo ritualais.
Nors tikslus terminas, kada atsirado santrumpa GRWM, nėra žinomas, panašu, kad ji išpopuliarėjo organiškai - norint trumpai ir aiškiai pavadinti turinio žanrą ar žymėti grotažymes.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Kiti socialinių tinklų trumpiniai
Socialinių tinklų kalboje netrūksta ir kitų akronimų bei sutrumpinimų, kuriuos verta atpažinti: visai nesvarbu, ar jie naudojami populiarių tendencijų, ar skaitmeninių subkultūrų kontekste. Skirtumas tarp akronimų ir trumpinių gana paprastas. Akronimas sudaromas iš pirmųjų kelių žodžių raidžių, kaip pavyzdžiui, jau minėtas GRWM arba BOGO („Buy One, Get One“). Sutrumpinimas - tai trumpesnė įprasto žodžio versija, pavyzdžiui, Ave. (Avenue), St.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Štai keletas pavyzdžių:
- Bro - Kreipinys: broli, brol.
- CJ - Turbūt. Kreipinys.
- Yap - Daug kalbėti.
- Pušinti - Pulti, spausti [iš angl. push].
- SVS - Sveikas!
- WDYM - Kas mintyje?
Interneto žaidimuose: asmuo, susikuriantis papildomas naujas paskyras, kad galėtų žaisti žemesniuose lygiuose (pvz., norėdamas pasimėgauti turimais įgūdžiais laimint prieš mažiau patyrusius žaidėjus arba siekdamas padėti žemesniame lygyje žaidžiantiems savo draugams).
Vis didesnė mūsų ir jaunimo gyvenimo dalis prabėga skaitmeninėje erdvėje, kuri diktuoja madas ir lemia pokyčius mūsų kalboje.
Jau spėjome ir susibarti dėl šio fakto, tik nė vienas neskubame pastebėti, kad (ypač jaunimo tarpe) mūsų gražioji, turtinga lietuvių kalba pamažu miršta. Ji lėtai, bet pastebimai užleidžia vietą anglų kalbai, tiksliau pasakius socialinių tinklų kalbėsenai, sudarytai vien iš svetimybių ir trumpinių.
Šią mintį ir širdperšą nešiojuosi jau seniai, nuo tada kai pradėjau pastebėti nesuprantanti apie ką tarpusavyje kalbasi mano anūkai. Teko prašyti jaunosios kartos, kad išverstų. Nors tie „vertimo“ seansai buvo tapę mūsų susiėjimuose gana mėgstama pramoga ir sukeldavo daug linksmumo, pradėjau pastebėti, kad anūkų žodynai vis gi skursta ir tų keistų, bereikalingų svetimybių juose vis daugiau ir daugiau. Žodžiai - parazitai išsikerojo, dauginasi nesuvokiamu greičiu, užima vis didesnę kalbos dalį.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Nesuprantu, ar vaikai taip neapsakomai aptingę, ar tiesiog neapsakomai skuba, bet pusė žodžių kažkur išmėtė raides. Lieka tik dvi trys raidės ir visi puikiausiai vieni kitus supranta, puikiausiai susišneka! O iš kur kilo keistas įprotis rašyti nenaudojant lietuviško raidyno? Anūkai patikino, kad šitaip „taipinti“ (suprask, spausdinti...) yra kur kas greičiau ir patogiau, manęs nepavyko tuo suvilioti.
Taigi, šeimos taryboje, nusprendėme imtis priemonių ir dabar stengiamės pamažu gražinti į mūsų vaikų kalbą visus pamestus, sutrumpintus žodžius ir išginti iš anglų kalbos kilusius naujadarus. Jei anūkai man parašo žinutę, ar bando su manimi kalbėti „savo“ kalba, yra mandagiai prašomi atrasti ir vartoti tai ką jau yra pamiršę. Žinote, mano nuostabai jie įsitraukė į šį žaidimą su didžiausiu malonumu! Vyresnysis net paprašė padovanoti jam lietuvių kalbos žodyną, kad galėtų „palepinti“ močiutę sinonimais ir didžiuojasi atradęs tokius žodžius, kurių reikšmę ir skambesį net aš esu pamiršusi.
Tikiuosi prie mūsų prisijungs ir daugiau neabejingų žmonių, kurie padės savo vaikams, draugams ar anūkams iš naujo atrasti gimtosios kalbos skambesį ir žavesį.
Paauglių literatūra ir technologijos
Tad nieko keisto, kad paaugliams skirtų knygų rinkoje nuolat atsiranda kūrinių, vaizduojančių paauglį, gyvenantį technologijų kupiname pasaulyje. Dažnai labiau gyvenantį virtualiame nei realiame pasaulyje. Tie pasauliai taip susipynę, kad paaugliai neretai bando įsivaizduoti, kaip jų realus pasaulis galėtų atrodyti skaitmeniniame pasaulyje. Vargiai berasime paaugliams skirtų knygų, kuriose technologijų pasaulio elementai nebūtų tiesiog organiška kūrinio dalis.
Technologijos tema yra neatsiejama distopinių ir mokslinės fantastikos kūrinių, kuriuose modeliuojami ateities scenarijai, dalis.
Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?
Mokslininkai paauglių literatūroje išskiria tris pagrindines medijų ir technologijų reprezentacines grupes:
- sekimo technologijos (surveillance technology), dažniausiai pasitelkiamos distopiniuose pasauliuose ir susijusios su valdžios organais;
- skaitmeninė komunikacija (digital communication), apimanti daugiausia elektroninius laiškus, susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, tinklaraščius ir pan.;
- socialinės medijos, arba kitaip - socialiniai tinklai (social media).
Apžvelgus pastarųjų metų Lietuvoje pasirodžiusias verstines knygas paaugliams matyti, kad jose minima gana nemenka dalis populiarių socialinių medijų: jutubas, feisbukas, tviteris, skaipas, instagramas ir kt.
Akivaizdu, kad skaitmeninė komunikacija, socialinės medijos glaudžiai susijusios su paauglio tapatybės formavimusi, identiteto kūrimu. Skaitmeninė komunikacija atvėrė visiškai kitokias galimybes paaugliui išreikšti save. Būtent naujosios technologijos yra ta terpė, kurioje paauglių tapatybės formavimasis vyksta labai intensyviai.
Vis dėlto tai nėra įprastas dienoraštis, kadangi neretai tokio dienoraščio įrašus gali komentuoti kiti. Internete labai lengva apsimesti tuo, kuo nesi. Kartais net galima pagalvoti, kad vyksta nuolatinės lenktynės, kuriose visi varžosi, kas yra sėkmingesnis, gražesnis, laimingesnis.
Kalbant apie socialinių medijų įtaką paauglių identitetui reikia nepamiršti, kad dabar nebegalima įsivaizduoti virtualios komunikacijos, neparemtos vaizdine medžiaga. Ne vieno socialinio tinklo (pavyzdžiui, instagramo) egzistavimas paremtas iš esmės vaizdais ar vaizdo įrašais. Tik vaizdas čia dažnai skiriasi nuo realaus gyvenimo: filtrai, programėlės, galinčios viską pakeisti, „patobulinti“.
Visuose kūriniuose tokios istorijos baigiasi veikėjų suvokimu, koks iškreiptas gali būti virtualus pasaulis, kaip jis gali sužaloti žmones, priversti juos būti tokius, kokie jie patys nenori būti. Rašytojai siunčia paaugliams žinutę, kad virtualaus pasaulio apgaulę galima atskleisti tik dalijantis savo patirtimi su kitais.
Ir vis dėlto virtualus pasaulis turi daug priežasčių, kodėl jį galima laikyti mažu stebuklu, kodėl jis yra toks patrauklus, pripažinkime - ne tik paaugliams. Vienas iš reiškinių, puikiai žinomas visame pasaulyje, - nuomonės formuotojų atsiradimas.
Paauglius traukia apčiuopiamas rezultatas: didėjantis patiktukų, peržiūrų, komentarų skaičius. Knygose paaugliams pabrėžiama, jog kartu su didelėmis galimybėmis jauno žmogaus pečius užgula ir beprotiška našta: sunku ištverti nuolatinį dėmesį, nuolat galvoti apie tai, ką darai, kalbi, mąstai.
Kadangi technologijos nuolat keičiasi, jos keičia ir mūsų socialines praktikas, komunikavimą, sąveiką vienų su kitais. Virtualioje erdvėje užmegzti santykiai paaugliams tokie pat svarbūs kaip ir realiame gyvenime.
Dažnu atveju dabartiniai tėvai skaitmeninį pasaulį vertina remdamiesi savo požiūriu - jie gali palyginti, kas buvo prieš ir kas nutiko po. Kūriniuose tėvai vaizduojami kaip nesuprantantys, nepalaikantys paauglių - bent taip atrodo paaugliams. Skaitmeninis pasaulis paaugliui dažnai tampa būdu pabėgti nuo nesutarimų šeimoje.
Tėvų draudimas naudotis telefonu, internetu paaugliams, Elioto lūpomis tariant, ne šiaip paprasta bausmė. Technologijos yra tiesiog natūrali paauglio gyvenimo dalis.
Nors technologijos yra neatsiejama paauglio kasdienio gyvenimo dalis, vis dėlto virtualus pasaulis yra kitoks - jis turi savų taisyklių, magijos, pavojų. Suaugęs žmogus tai puikiai suvokia. Būtent socialinių tinklų pavojai ir su jais susijusios skausmingos patirtys yra viena ryškiausių temų knygose paaugliams.
Virtualiame pasaulyje paaugliai irgi susiduria su patyčiomis. Svarbus interneto bruožas - anonimiškumas. Kartais anonimiškumas gali būti vertinamas teigiamai: jis leidžia atsiverti, rasti palaikymą, tačiau dažniau jis siejamas su pavojais. Kita interneto savybė - neribotos sklaidos galimybė: informacija gali pasiekti beprotiškai didelį skaičių žmonių.
Įdomus Johno Davido Andersono pasirinkimas knygoje Priklijuoti kalbėti apie technologijų ir socialinių medijų trūkumus naudojantis prieš ir po dimensijomis. Ši knyga žavi pirmiausia tuo, kad autorius aiškiai pasiunčia žinutę: skaitmeninis pasaulis nėra blogas ar pavojingas.
Ar tokios knygos gali padėti apsaugoti paauglius nuo technologijų keliamų grėsmių? Neabejotinai. Kaip ir daugelis kitokio pobūdžio paaugliams skirtų kūrinių.
Kalbos kitimas ir socialiniai tinklai
Kalbos kitimas yra natūralus nuolatinis procesas - ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Ne tik lietuvių, bet ir visas pasaulio kalbas neišvengiamai keičia bendravimas internetu bei nauji technologiniai išradimai, kuriems, žinoma, reikia naujų pavadinimų.
Statista.com duomenimis, 2020-aisiais metais daugiausia internete vartojama kalba - anglų. Ja bendrauja daugiau nei 25 proc. interneto vartotojų, tad jos įtaka kitoms kalboms taip pat jaučiama. Paprastai į mūsų kalbą atėję anglicizmai apsistoja ilgesniam laikui. Tačiau anglų kalbos įtaką jaučia beveik visos tautos.
Kartu su socialinių tinklu atėjimu, pradėjo keistis ir rašymo įpročiai. Vaizdingus lietuviškus emocijų aprašymus, būdvardžius pakeitė ikonėlės ir specialūs simboliai, kuriems įterpti užtenka vos vieno paspaudimo. Trumposiose žinutėse sėkmingai prigijo ir angliški akronimai - žodžių sutrumpinimai.
Taip pat pastebėta, kad greitosiose žinutėse vengiame skyrybos ženklų ir jų vietoje renkamės naują teksto eilutę ar naują žinutę mintims atskirti.
Spartėjant skaitmenizacijai ir virtualiam bendravimui, rašytinė kalba tampa vis vaizdingesnė. Ją bendravimo programėlėse galime papildyti ne tik savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais, bet ir specialiais jaustukais.
Oficialiame „Unicode Standart“ sąraše skaičiuojama virš 3,5 tūkst. „emoji“. 2021-ųjų metų jaustukų sąraše paskelbta 217 naujų „emoji“ ikonų. Gana dažnai šie jaustukai neturi visuotinai priimtos reikšmės.
tags: #socialiniuose #tinkluose #trumpiniai