Iki 2005 metų Lietuvoje taikyta trijų invalidumo grupių sistema, kai negalios vertinimą atlikdavo medicininės darbingumo ekspertizės komisijos. Po atkurtos nepriklausomybės pradėta diegti biopsichosocialinis modelis, kuriame ne tik sveikatos sutrikimai, bet ir jų padariniai aplinkoje, socialiniai gebėjimai bei asmenybės veiksniai svarbūs negalios vertinimui. 2005 metų liepos 1 dieną įsigaliojo nauja invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija, keitusi pavadinimą ir esmines sąvokas: vietoje „invalidas“ atsirado „neįgalusis“, o vietoj trijų invalidumo grupių įteisinti darbingumo ir neįgalumo lygiai; neįgaliesiems numatytos profesinės reabilitacijos paslaugos bei specifiniai poreikiai.
Negalios vertinimą šiuo metu atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vertinimo pagrindą sudaro biopsichosocialinis modelis, į kurį įeina ne tik ligų ir jų priežasčių, bet ir ligų sukeltų padarinių įvertinimas, galimybės veikti, dalyvauti ir būti savarankiškiems, įvertinant aplinkos veiksnius bei techninių pagalbos priemonių naudojimą. Tarptautinės klasifikacijos (WHO) dėka negalią laikome ne sveikatos praradimo mase, o konkretaus žmogaus sveikatos pokyčio, aplinkos veiksnių išvestine.
Darbingumo lygis
Darbingumo lygis - tai sugebėjimas įgyvendinti ankstesnę arba įgyti naują profesionalią kompetenciją ir atlikti darbus, kurių reikalavimai yra mažesni. Jis gali būti nustatomas 18 metų ar vyresniems asmenims (darbingumas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo amžiaus ir nelaimingų atsitikimų ar profesinės ligos). NDNT priima sprendimą įvertinusi medicininius ir veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai įtraukti į bazinį darbingumą, vertinant visas ligas ir traumas, jų nuolatinius sutrikimus. NDNT diagnozių nedaro, tai daro gydantis gydytojas, rengdamas siuntimą, o NDNT įvertina pagal pateiktą informaciją.
Veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai įvertinami užpildžius klausimyną, kurio balai ranka leidžia nustatyti profesinę įdarbinimo galimybę. Bendrasis darbingumo lygis gaunamas dalinant bazinį darbingumą iš koeficiento, kuris gaunamas iš klausimyno balų. Darbingumo lygis nustatomas intervalais: 0-25 proc. - visiškai negalima dirbti arba tik su aplinkai pritaikyta aplinka; 30-55 proc. - iš dalies darbingo pobūdžio; 60-100 proc. - darbingas asmuo.
Taikomi ir laikotarpiai: pirmą kartą įvertinant, 6 mėnesiams, prognozuojamai per artimiausius 12-24 mėnesius 1 arba 2 metams, nuolatinis, nekintantis pobūdis - iki senatvės amžiaus. Jei sveikatos būklė pasikeičia, galima kreiptis pakartotinai.
Taip pat skaitykite: Onkologinių ligų slauga vaikams Lietuvoje
Specialieji poreikiai
Specialieji poreikiai - tai neįgalaus asmens specifinės pagalbos ar priemonių poreikiai, kurie gali būti susiję su ilgalaikiais sutrikimais. Sunkių ar labai sunkiai besivystančių ligų atveju gali būti nustatomas nuolatinės slaugos poreikis, nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, taip pat gali būti nustatytas lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų pritaikymo išlaidų kompensacijos ar transporto kompensacijos poreikis. Specialieji poreikiai nustatomi pagal teisės aktų tvarką ir kriterijus, ir gali būti pratęsiami laikotarpiams (6 mėn., 1-2 metams arba nuolat), priklausomai nuo ligos pobūdžio ir progresijos.
Profesinė reabilitacija
Dėl atsiradusios negalios žmogus dažnai negali dirbti ankstesnio darbo ar mokytis kaip anksčiau. Tokiu atveju galima dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, įgyti naują specialybę, atkurti darbingumą ir padidinti įsidarbinimo galimybes. Paslaugos teikiamos pagal individualią profesinės reabilitacijos programą, sudaromą įvertinus asmens gebėjimus, norus ir lūkesčius. NDNT nustato profesinės reabilitacijos poreikį, kai asmuo pirmą kartą kreipiasi dėl darbingumo lygio, yra motyvuotas dalyvauti ir jo darbingumo lygis yra 50 proc. arba mažesnis.
Siuntimai į profesinę reabilitaciją surengiami KDND, o darbo birža sudaro sutartį dėl finansavimo. Pasibaigus programai, žmogus kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio per naują vertinimą. Jei profesinė reabilitacija buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių, pakartotinis nukreipimas gali būti įvykdytas vėliau, o gydantis gydytojas turi informuoti apie galimybę dalyvauti reabilitacijoje.
Siuntimų į NDNT rengimas ir vertinimo procesas
Norint nustatyti darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius, asmuo pirmiausia kreipiasi į gydantį gydytoją, kuris užpildo siuntimą į NDNT pagal teisės aktų aprašo reikalavimus. Siuntime turi būti išsamiai aprašyta anamnezė, diagnozės, tyrimų rezultatai, dabartinė būklė ir gydymo poveikis. Jei medicininiai dokumentai yra neišsamūs, NDNT gali paprašyti papildomų dokumentų. NDNT atsako už sprendimo dėl negalios teisingumą ir teisėtumą. Gydantis gydytojas atsako už siuntimo teisingumą, o NDNT specialistas - už sprendimo teisėtumą.
Siuntimas į NDNT turi būti išsamus: diagnozės, ligos padariniai, funkciniai sutrikimai, papildomos diagnozės ir gretutinės ligos. Dokumentai turi būti pildomi lietuvių kalba, o diagnozės - pagal Tarptautinę statistikos ligų ir sveikatos klasifikaciją dešimtąją pataisą (ICD-10) su Australijos modifikacijomis. Taip pat paminėtas Barthel indeksas siuntime aplinkybėmis, kai yra sumažėjęs savarankiškumas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Po vertinimo, ASNTA (arba vėliau - agentūra) nustato dalyvavimo lygį ar negalios (dalyvumo lygio) poreikį ir gali paskirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Dėl dalyvumo lygio nustatymo būtina gydytojo siuntimo, o pačios pažymos pateikimas sertifikuojamas. Nuo 2024 m. dalyvumo įvertinimas atliekamas dviem etapais: bazinis dalyvumas procentais (0-100) ir dalyvavimo klausimyno koeficientas, apskaičiuojantis galutinį dalyvavimo lygį. Galutinis dalyvumo lygis = bazinis dalyvumas × dalyvavimo klausimyno koeficientas.
Ligų grupės, dėl kurių gali būti skiriamas neįgalumas
Yra 15 pagrindinių ligų grupių, kurių sutrikimai vertinami nustatant bazinį darbingumą. Tarp jų - nervų sistema (Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, epilepsija, demencija ir insultas), psichikos ir elgesio sutrikimai (šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, autizmas), kvėpavimo sistema (LopL, astma), kraujotakos ligos (širdies nepakankamumas, koronarinė liga, hipertenzija), judamojo aparato ligos (reumatoidinis artritas, osteoartritas, stuburo išvarža), onkologinės ligos, o taip pat akių, ausų, virškinimo, urogenitalinės, endokrininės, infekcinės, odos ligos ir traumos.
Naujoji tvarka (nuo 2024 m.) naudoja du vertinimo etapus: bazinį dalyvavimą ir dalyvavimo klausimyno koeficientą, kurių sandauga suteikia galutinį dalyvavimo lygį. Taip pat būna priskiriami laikotarpiai: 6 mėnesiai, 12 ar 24 mėnesiai arba neterminuotai, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir jos prognozės. Jei asmens sveikatos būklė pasikeičia, galima kreiptis iš naujo.
Kaip veikia pagalbos koordinavimas
Pagalbos koordinavimas - tai procesas, kuriuo siekiama nustatyti ir užtikrinti asmenio pagalbos poreikius: pavėžėjimą, būsto pritaikymą, pagalbininką (specialistą), pavėžėjimą ar kitą paslaugą. ASNTA, savivaldybės, Techninės pagalbos priemonių centras ir kitos institucijos, gavusios pagalbos planą, susisiekia su asmeniu ir paaiškina galimybes bei sąlygas naudotis paslaugomis. Pagalbos planas nurodo reikalingas priemones ir paslaugas, o konkrečių priemonių pasirinkimą atlieka atsakingos institucijos, vadovaudamosi specialistų nuomone.
Nuolat siekiama išlaikyti asmens teises į socialines išmokas ir garantuoti, kad pagalbos poreikiai būtų įgyvendinti. Nuotolinis klausimyno pildymas nuo 2025 m. gali būti atliekamas internetu ar per elektronines ryšių priemones, užtikrinant lankstumą ir patogumą. Jei pagalba reikalinga, pacientas ar jo atstovas gali bet kada pareikšti norą atvykti į Agentūrą ar pildyti klausimyną telefonu.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Kreipimosi į Agentūrą žingsniai
- Gauti gydytojo siuntimą. Kreiptis į gydytoją dėl siuntimo į ASNTA, pateikiant diagnozę ir įvertinimus.
- Pateikti dokumentus ASNTA: prašymą nustatyti dalyvumo lygį arba neįgalumo lygį bei individualios pagalbos poreikio klausimyną; siuntimai gali būti elektroniniai ar popieriniai.
- Negalios vertinimas. ASNTA specialistai kartu su asmeniu užpildys klausimyną ir įvertins individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse; pagalba koordinavimo plane nustatoma aiškiai.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Norint gauti kompensacijas, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Išmokos dydžiai priklauso nuo bazinių dydžių ir teisėkūros aktualijų.
- Sprendimo priėmimas. ASNTA suteikė sprendimą dėl dalyvavimo lygio arba negalios, o pasienyje esančios institucijos toliau vykdo planą ir teikia paslaugas. Negalios ar dalyvavimo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Direktorui, per nustatytus terminus.
Leidiniai, sąrašai ir terminai
Ši informacija pagrįsta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktais ir ASNTA teikiama informacija nuo 2024 metų. Procesas remiasi medicininiais kriterijais, ligų sąrašais ir funkciniais gebėjimais, kuriais įvertinamas individualus dalyvavimo lygis. Negalios (dalyvumo) nustatymas gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo būsimos sveikatos perspektyvos. Taip pat pateiktas ligų sąrašas, į ką remiasi bazinis darbingumas ir koeficientų lentelės, kurias reguliuoja ASNTA ir SADM teisės aktai.
Taip pat galima pridėti lentelę su pagrindiniais darbingumo lygių intervalais ir jų aprašais:
| Darbingumo lygis | Aprašymas |
|---|---|
| 0-25% | Negali dirbti arba gali dirbti tik pritaikytoje aplinkoje |
| 30-55% | Iš dalies darbingo pobūdžio; gali dirbti negalios pobūdžio darbo vietoje arba reikalingi pritaikymai |
| 60-100% | Darbingo lygio asmuo |
tags: #susirgimai #nedarbingumo #nustatymui