Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis.
Kas yra psichologinis smurtas ir kaip jį atpažinti
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Psichologinis smurtas apima įžeidinimus ir žeminimus, izoliavimą, manipuliavimą, nenuoseklumą, viešą žeminimą ir kaltės jausmo kūrimą, taip pat pyktį ir kontrolės stoką. Taip pat svarbu suprasti, kad psichologinis smurtas gali būti susijęs su kitų žmonių aplinka, religija, kultūra ar tradicijomis, ir kartais pasireiškia kaip gaslighting (aukai keliama abejonių apie savo atmintį ar realybę).
Kaip pasireiškia psichologinis smurtas
Įžeidinėjimai ir žeminimas, kaltinimas ir izoliavimas, manipuliavimas ir nenuoseklumas, viešas pažeminimas bei kaltės jausmo kurimas - tai dažnos psichologinio smurto formos. Taip pat stebima dominavimo ir kontrolės dinamika, kuri gali pasireikšti per apribojimus, su kuo aukos gali matytis, ką dėvėti ar ką kalbėti. Dažnai šis smurtas egzistuoja kartu su kitomis formomis ir gali būti tiek priežastis, tiek pasekmė santykių problemoms. Lietuvoje psichologinis smurtas dažnai yra mažiau fiksuojamas nei fizinis smurtas, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius ir galimas pagalbos priemones.
Psichologinio smurto poveikis vaikams ir suaugusiems
Smurtas artimoje aplinkoje turi pasekmes ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Psichologinis smurtas veikia fizinę ir psichinę sveikatą: gali formuotis dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei tos, kurios smurto neatitiko. Smurto poveikis gali išlikti ilgai po patyrimo; didesnis smurtas - didesnis poveikis.
Teisiniai aspektai
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje reguluojamas įvairiuose straipsniuose (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.). Formos apima fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą. Nors dažniausiai Lietuvoje fiksuojamas fizinis smurtas, psichologinis ir finansinis smurtas taip pat pripažinami, o kartais - seksualinis smurtas. Psichologinis smurtas gali būti įvardijamas kaip elgesys, žalojantis aukos protinius gebėjimus, ir gali būti laikomas bendro pobūdžio smurto dalimi, kai smurtautojas siekia įbauginti ir kontroliuoti auką.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pagalba ir resursai
Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukoms, įskaitant Specializuotos pagalbos centrus (SPC). Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas ir kontaktus pagalbos gavimui. Taip pat svarbu žinoti bendrus žingsnius: nedelsti, kreiptis į specialistus, advokatus, ir drauge su lydinčiais asmenimis ieškoti saugios išeities. Jeigu kyla grėsmė gyvybei - skambinkite 112.
- Atpažinkite smurtą ir dokumentuokite įvykius (data, laikas, aplinkybės).
- Kreipkitės pagalbos į patikimus asmenis ar specialistus; nenusileiskite manipuliacijoms.
- Nustatykite asmenines ribas ir laikykitės jų; atsitraukite nuo žalingų situacijų ar santykių.
- Rūpinkitės savimi ir lolgalaukite laiko pasveikti.
- Ieškokite teisinės ir psichologinės pagalbos; gali būti reikalinga teisinė pagalba siekiant santuokos nutraukimo ar apsaugos priemonių.
Darbdavio atsakomybė taip pat svarbi: Darbo kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys turi užtikrinti saugią darbo aplinką, užkirsti kelią psichologiniam smurtui ir teikti pagalbą patyrusiesiems šioje aplinkoje. Darbo aplinkos prevencija ir darbuotojų apsauga nuo smurto - būtinos priemonės siekiant sukurti sveiką organizacinę kultūrą.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti, kai patiriate psichologinį smurtą
Nebandykite taisyti smurtautojų ar įtraukti save į jų manipuliacijas. Venkite kaltinti save ir teikite pirmenybę savo poreikiams. Nesikiškite į savęs ribų pažeidimus ir nutraukite ryšius su smurtautoju, kiek įmanoma. Svarbu surasti palaikymą: grupės, kurios teikia paramą aukoms; teisinė pagalba ir psichologinė pagalba. Dažnai apsitsirpdyje būtina laikytis nuoseklių žingsnių, kad pasveiktumėte ir galėtumėte kurti saugesnę ateitį.
Jei jūsų situacija susijusi su partnerystė, santuoka ar turimi bendri ištekliai, verta kreiptis į teisinę pagalbą, kad apsaugotumėte savo teises ir vaikus, ir būtų nustatyti saugūs sprendimai dėl bendro turto ar vaikų priežiūros. Psichologinis smurtas dažnai yra ne tik asmeninis iššūkis, bet ir organizacinės ar visuomeninės kultūros problema, todėl prevencija reikalauja koordinuotų veiksmų, įskaitant konfliktų valdymo įgūdžių tobulinimą, vadovavimo mokymus ir paramą smurtą patyrusiems asmenims.
Pagalbos žingsniai sau ir kitam
- Atpažinkite smurtą: supraskite, kad patiriate psichologinį smurtą.
- Dokumentuokite įvykius: užrašykite datas, laikus ir aplinkybes.
- Kreipkitės pagalbos į patikimus asmenis arba specialistus (psichologą, advokatą).
- Nustatykite ribas ir laikykitės jų; neatsakykite į manipuliacijas ar trumpąsias žinutes.
- Palikite toksiškus santykius, jei įmanoma; skirkite laiko sau ir savęs atsigavimui.
- Kreipkitės į teisinę pagalbą dėl galimų apsaugos priemonių ar santuokos nutraukimo.
- Ieškokite pagalbos ir palaikymo tiek iš institucijų, tiek iš bendruomenės grupių.
Rinkmenos ir šaltiniai
Tyrimai ir tarptautiniai šaltiniai rodo, kad cyber-psichologinis smurtas yra auganti problema; kontekste - žinių apie rizikos veiksnius ir prevenciją svarbą. Taip pat svarbu suprasti, kad smurtas gali pasireikšti instituciniu lygiu, kai net esant globoje ar institucijose kyla neigiama nuostata apie žmones su negalia, ir tai vadinama institucininiu smurtu. Todėl prevencijos darbo aplinkoje ir visuomenėje turi būti nuosekli ir kryptinga.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
7 įspėjamieji emocinio smurto požymiai
Jei norite daugiau informacijos ar pagalbos, kreipkitės į Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurą dėl nemokamų psichologų konsultacijų ir kontaktų, bei į vietinius specializuotos pagalbos centrus.
| Formos | Aprašymas |
|---|---|
| Fizinis smurtas | Veiksmų ar laikino sužalojimo bandymas, sumažinti aukos gebėjimą pasirinkti. |
| Psichologinis smurtas | Nedirbstantis, bet nuolat žeminantis elgesys, kurio tikslas - kontrolė ir išsekimas. |
| Ekonominis smurtas | Trumpasis ar ilgalaikis finansinis priklausomumo kūrimas ar pinigų kontrolė. |
| Institucininis smurtas | Elgesys ar nuomonės iš vadovų ar institucijų dėl žmonių su negalia situacijų. |
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
tags: #psichologinis #smurtas #pries #kaimynus