„Koks bus mano pensijos dydis?“ - šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Darbo stažas - kas tai? Pensijų socialinio draudimo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu ir už jį buvo mokamos arba turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Kas įskaičiuojama į darbo stažą
- laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- apmokamų atostogų laikas;
- neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų per metus;
- neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
- teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai;
- vaiko priežiūros atostogos, privalomoji karo tarnyba, ligos laikotarpiai (kai mokamos išmokos), registruotas nedarbas (tam tikromis sąlygomis).
Į darbo stažą įskaičiuojamas ne tik darbas pagal darbo sutartį, bet ir individuali veikla, savarankiškas darbas ar net tam tikri nedarbo laikotarpiai, jei tuo metu buvo mokamos ar valstybės dengiamos įmokos. Tai leidžia žmonėms neprarasti stažo net ir laikinai nedirbant.
Kaip skaičiuojamas stažas: MMA ir VDU reikšmė
Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą. Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Jei per kalendorinius metus asmens draudžiamosios pajamos siekia ne mažiau kaip 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumą, jam įskaitomi visi 12 mėnesių pensijų socialinio draudimo stažo. Jei pajamos mažesnės, stažas apskaičiuojamas proporcingai.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Kaip stažo taškai veikia pensijos dydį
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų.
Taigi pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai. Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja.
Kiek stažo reikia, kad gautumėte pilną pensiją?
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. 2026 metais būtinasis stažas senatvės pensijai yra 34,5 metų, o nuo 2027 metų jis sieks 35 metus.
Norint gauti pilną senatvės pensiją Lietuvoje, būtina sukaupti būtinąjį stažą. Jei žmogus sukaupia mažiau stažo, pensija vis tiek skiriama, tačiau ji būna proporcingai mažesnė. Tai reiškia, kad kiekvieni papildomi darbo metai turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Praktinis pavyzdys: ką reiškia 47 metų stažas
Turint 47 metų stažą, asmuo ženkliai viršija būtinąjį stažą senatvės pensijai (pvz., 33-35 metų ribą). Tokiu atveju bendroji pensijos dalis bus didesnė už bazinę proporcingai papildomiems metams viršijančiais būtinąjį stažą. Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Visgi pensijos dydis priklausys ne tik nuo pačio stažo metų skaičiaus: svarbūs yra ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos, sukaupti apskaitos taškai bei tais metais galiojanti apskaitos taško vertė ir bazinis pensijos dydis.
Kaip sužinoti savo stažą ir būsimą pensiją
- Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą.
- Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, taip pat reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Pasirinkę kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“, jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
- Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Tai gali užtrukti kelias sekundes.
Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kuriuo atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs.
Jei „Sodros“ duomenys neatitinka realybės: kaip elgtis
Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio. Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fundo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui. Dažniausiai ginčai kyla ne dėl apskaičiavimo klaidos, o dėl to, kad institucijos neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų. Tokiu atveju asmuo turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos „Sodrai“, arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kiti svarbūs aspektai
- Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekia 354 eurus.
- Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
- Svarbu žinoti, kiek pensijų apskaitos vienetų (taškų) įgyta, nes abu šie rodikliai (stažas ir taškai) turi įtakos būsimos pensijos dydžiui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas.
| Rodiklis | Reikšmė / paaiškinimas |
|---|---|
| Būtinasis stažas (2026) | 34,5 metų (nuo 2027 m. - 35 metų) |
| Minimali teisė gauti pensiją | 15 metų stažo |
| Bazinė pensijos dalis (2023) | 246,21 Eur |
| Apskaitos taško vertė (2023) | 5,70 Eur |
| Minimalių vartojimo poreikių dydis (2023) | 354 Eur |
Taigi, turint 47 metų stažą, asmens pensija bus reikšmingai didesnė nei asmens, turinčio tik būtinąjį stažą, tačiau galutinis dydis priklausys nuo sumokėtų įmokų dydžio per visą darbo laikotarpį, sukauptų apskaitos taškų, apskaitos taško vertės išeinant į pensiją bei galiojančių bazinių rodiklių.