Autizmas, elgesio ypatumai ir miego sutrikimai: pagalba šeimoms

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio ypatumais. Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo ypatumus, elgesio sutrikimus, miego problemas ir galimas pagalbos strategijas.

Autizmo Spektro Sutrikimas: Kas Tai?

Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl patiriamų sunkumų lemiantis kitokį elgesį. Autizmas yra neatsiejama asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis.

Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Kadangi autizmas diagnozuojamas stebint ir vertinant elgesį, aplinkiniams dažnai kyla noras tą elgesį „taisyti“.

Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį.

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?

• Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
• Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Svarbu paminėti, kad autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi.

Taip pat svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbi bei siekti karjeros.

Diagnostika ir Ankstyvas Įvertinimas

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn.

Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku.

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį.

Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje

Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą.

Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena

Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.

Diagnostikos Priemonės

• Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.)
• 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.)
• 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.)
• Autizmo diagnostinis interviu (angl.)
• Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.)
• Socialinio jautrumo skalė (angl.)
• Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.)

Elgesio Sutrikimai ir Jų Priežastys

Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.

Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai.

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.

Elgesio Valdymo Strategijos

• Struktūra: Vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
• Kantrumas: Vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
• Tikslingi klausimai: Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
• Emocijų supratimas: Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai ar įžeidžiančiai.
• Profesionalumas: Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
• Susidomėjimas ir parama: Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
• Pozityvus požiūris: Svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
• Fizinė veikla: Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės padeda sumažinti dirgiklių kiekį, net neklausant.

Miego Sutrikimai

Miego sutrikimai yra labai dažna problema su kuria susiduria neįgalių vaikų šeimos. Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, dažnai kenčia ir nuo įvairių psichologinių sutrikimų, kurie dar labiau apsunkina jų būklę. Nors kiekvienam vaikui pasireiškantys simptomai bei jų stiprumas gali skirtis, tačiau mokslininkai nustatė, jog bene 80 % ikimokyklinio amžiaus autistų vaikų turi miego sutrikimų.

Miego trūkumas turi didžiulį poveikį mūsų sveikatai - tampame pernelyg emocingi, sunkiai susikaupiame - autizmą turintiems vaikams šie simptomai dar ryškesni. Be to, prastas miegas iššaukia ir nerimo sutrikimus, nuo kurių kenčia net 40 % autistų vaikų.

Autistiškiems vaikams reikia papildomos pagalbos, prisijaukinant vakaro rutinas. Naudinga, jei užuominos apie artėjantį pasiruošimą miegui bus reguliarios ir pasikartojančios: pvz., likus 30 min. iki vakaro ritualo užsiimkite ramiomis ir atpalaiduojančiomis veiklomis kartu su vaiku. Jei vaikutis jaučia nerimą, labai padės judėjimo, prisilietimo žaidimai, nes būtent per prisilietimus, judesį vaikai greičiau paleidžia įtampą. Likus 15 min. stenkitės laikytis eiliškumo kiekvieną vakarą. O taip pat drąsinkite vaiką savarankiškai atlikti pasiruošimo darbelius.

Tam padės papildomi lipdukai su užrašais jo drabužinėje: „kelnės“, „pižama“, „kojines”. Visada pastebėkite ir pagirkite vaiką už jo pastangas, net jei dar ir nepavyksta visko padaryti pačiam. Nesiliaukite vis mėginti ir praktikuotis.

Kita teorija - susijusi su melatoninu, svarbiausiu miego hormonu. Būtent jis reguliuoja užmigimo ir prabudimo ciklus. Melatonino lygis pakyla artėjant vakarui ir krenta dienos metu. Tyrimai rodo, jog kai kuriems vaikams su autizmo spektro sutrikimu melatoninas neišsiskiria įprastu metu. Dar viena priežastis, lemianti pabudimus ar neramų miegą - jautresnė sensorinė sistema. Autistiškus vaikus gali išbudinti garsas, prisilietimas ar temperatūros pokytis. Būtina paminėti ir didesnį nerimą, kuris gali pasireikšti ne tik ruošiantis miegoti, bet lydėti ir dienos metu.

Tyrimai patvirtina, kad nuo 40% iki 80% vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, turi miego iššūkių, dažniau susiduria su miego problemomis.

Miego Higienos Praktikos

• Reguliari miego rutina: Laikykitės reguliarios miego rutinos. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, pastebėkite, koks nakties miego valandų skaičius tinkamiausias būtent jam. Pastovų miego valandų skaičių išlaikykite ne tik darželio ar mokyklos laikotarpiu, bet ir savaitgaliais bei atostogų metu. Ypatingai stebėkite vaiko nuovargio ženklus dienos metu.
• Cukraus ribojimas: Venkite duoti vaikams cukraus dienos bėgyje arba rinkitės kuo natūralesnį, ypatingai venkite cukraus prieš miegą. Kalbant bendrai, autistiškiems vaikams ypatingai reikėtų laikytis cukraus kiekio reguliarumo disciplinos ir į jo mityba žiūrėti rimtai ir atsakingai. Jau dabar yra atlikta nemažai moksliniu tyrimų, įrodančių virškinimo sistemos ir smegenų ryšį.
• Pastovi miego higiena: Likus 1-2 val. praktikuokite reguliarią ir kuo pastovesnę miego higieną. Autistiškiems vaikams ypatingai svarbus pastovumas ir įvykių sekos žinojimas. Kaip, pavyzdžiui, vonia, knygos skaitymas ar vartymas, pokalbiai.
• Lėtas veiklos keitimas: Vaidmenų žaidimai autistiškiems vaikams labai padeda pereiti iš vienos veiklos į kitą. Tarkime, jūsų vaikas žaidžia su lėktuvėliu ir nenori baigti žaidimo, kad ruoštųsi miegui. Pasiūlykite jam pabūti lėktuvo pilotu ir nuskraidinti iki pižamų lentynos.
• Vizualinės priemonės: Naudokite vizualines priemones, atvaizduojančias miego rutiną. Jos palengvins autistiškam vaikui įsivaizdavimą, kokie žingsneliai jau praeiti, o kas dar laukia.
• Akių kontaktas: Kuo dažniau būkite vaiko akių lygyje. Kalbėdami pasirinkite trumpus žodžius, tardami juos kuo aiškiau. Patys žiūrėkite ir skatinkite vaiką žiūrėti jums į akis.
• Nusiraminimo laikas: Skirkite daugiau laiko vaikučio nusiraminimui. Autistams vaikams yra sunkiau nusiraminti prieš miegą. Tam padeda miego asociacijos, ypatingai mažesniems vaikams, kurie dar nekalba. Tai gali būti knygutės, atvaizduojančios miegančius personažus, miego knygutė su jūsų vaiko fotografija (vaikas, miegantis lovytėje, vaikas, besivalantis dantukus). Vakaro simbolių atpažinimas, kaip naktis lauke, atkeliavo žvaigždės ir menulis.
• Raminanti muzika: Priklausomai nuo vaiko sensorikos ir jautrumo lygio garsams, teigiamai ir raminančiai gali veikti delfinų muzika, vandenyno ošimas, jūsų lopšinė.
• Ramybė: Prieš ir miego rutinos metu išlikite kuo ramesni. Tai padės nurimti ir jūsų vaikui. Todėl itin svarbu pradėti ruoštis kuo anksčiau, kad nereiktų skubėti.
• Ekranų ribojimas: Likus 2 val. iki miego, nenaudokite jokių ekranų, video žaidimų. Šie vaikai ypatingai jautrūs, todėl dėl tokios smegenų stimuliacijos bus sunkiau nusiteikti miegui, užmigti.
• Kambario higiena: Kambario temperatūra turi būti vėsi, apie 20-21°C. Atsižvelgdami į unikalų vaiko sensorinį jautrumą, pasirūpinkite tyla kambaryje. Galbūt prireiks sutvarkyti girgždančias grindis ar sutepti durų varsčius. Įvertinkite ir patalynės spalvas arba miego rūbų modelį, etiketes.
• Natūrali šviesa: Pasirūpinkite visaverte ir įvairia vaiko mityba. Taip pat reikiamais vitaminais, papildais. Vaikams autistams rekomenduojama omega 3&6 augaliniu pagrindu, B kompleksas vitaminų, D, C vitaminai, magnis, cinkas.

Elgesio Metodai Miego Sutrikimams Koreguoti

• Miego dienoraštis: Prieš imantis elgesio programos miegui reguliuoti, būtina pašalinti galimas miego sutrikimų medicinines priežastis, pavyzdžiui, fizinį diskomfortą, kurį sukelia liga. Jei galima daryti prielaidą, kad miego problemos yra elgesio formos tada pirmiausia reikia pradėti rašyti miego dienoraštį, kad būtų galima nustatyti problemos mastą ir galimus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti nepageidaujamą poveikį vaiko miegui. Miego dienoraštyje įrašoma, kada vaikas guldomas miegoti, kokiu metu jis užmiega, kaip dažnai jis atsibunda naktį ir kiek laiko būna atsibudęs. Taip pat galite rinkti papildomos informacijos apie elgesį, kuris gali būti stebimas einant miegoti, pavyzdžiui, protestai prieš miegą ar nepageidaujamas elgesys naktį.
• Rutina prieš miegą: Rutina prieš miegą gali padėti vaikui, nes tai sukuria nuspėjamumą ir tolimesnių veiksmų seką. Geriausia sudaryti rašytinį ar vaizdinį tokios rutinos tvarkaraštį, kad vaikas aiškiai jo laikytųsi. Miego rutina turėtų prasidėti mažiausiai 30-60 minučių prieš miegą. Tėvams taip pat rekomenduojama atsisakyti bet kokio maisto ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki miego, taip pat stengtis vengti pernelyg aktyvios veiklos vakare. Iš pradžių vaikui gali prireikti labai aukšto lygio motyvacijos, kad jis galėtų atlikti rutiną prieš miegą. Vėliau tėvai gali suteikti teigiamą pastiprinimą vaikui kitą rytą, kad jis atliko visą rutiną prieš miegą ir visą naktį miegojo.
• Tėvų nedalyvavimas vaikui užmiegant: Tais atvejais, kai vaikui sunku užmigti arba jis daug kartų prabunda naktį, geriau būtų, kad vaikui užmiegant tėvų nebebūtų kambaryje. Tai yra, po visos miego rutinos tėvai turėtų paguldyti vaiką į lovą ir išeiti iš kambario. Kiekvieną kartą, kai vaikas atsibunda ir bando išeiti iš kambario, tėvai siunčia jį atgal į lovą be jokių pokalbių ar bendravimo su vaiku. Taikant tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodą svarbu įsitikinti, kad vaikas yra visiškai saugus. Pavyzdžiui, jei vaikas turi rimtų elgesio problemų, kenkia sau ar lipa ant baldų, tokiu atvejų vienas iš tėvų turėtų likti kambaryje ir stebėti vaiko saugumą, kuo mažiau bendraudamas su juo.
• Suplanuotas lankymas: Jei neįmanoma naudoti tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodo, tėvai gali nustatyti laiką po kurio užeis į vaiko kambarį ir ji nuramins. Šis terapinis metodas gali būti naudojamas kai vaikui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį ir demonstruoja netinkamą elgesį. Šis metodas taip pat naudojamas, kai vaikas guldomas į lovą ir paliekamas vienas kambaryje. Jei vaikas pradeda verkti ar protestuoti, tada tėvai laukia iš anksto nustatyto laiko ir tik tada eina pas vaiką.
• Miego vėlinimas: Pirmiausia turite nustatyti, per kiek laiko po paguldymo į lovą iš tikrųjų užmiega (pagal miego dienoraštį). Prie šio laiko pridedama 30 minučių, tai bus naujas laikas guldyti vaiką į lovą. Pavyzdžiui, jei vaikas gulasi miegoti aštuntą vakaro, o užmiega pusę devynių, tada jis turėtų būti guldomas devintą vakaro. Nustačius naują laiką labai svarbu, kad vaikas būtų žvalus iki devynių vakaro, nes tai padidins tikimybę greitesniam vaiko užmigimui. Jei vaikas užmiega per 15 minučių po paguldymo, tada laikas palaipsniui migdymo laikas mažinamas iki ankstesnio nuimant 30 minučių per dieną (tai yra, kitą dieną vaikas turėtų būti paguldytas ne devintą vakare, o pusę devynių). Jei vaikas neužmiega per 15 minučių po paguldymo, tada jį reikia pakelti iš lovos maždaug 15 minučių. Per tą laiką vaikas nėra skatinamas užmigti, tačiau ir nesiūloma jokių įdomių užsiėmimų. Nes tikslas - padidinti vaiko motyvaciją užmigti.

Rekomenduojama miego trukmė pagal amžių

Amžius	Rekomenduojama miego trukmė
1-3 metai	12-14 val.
3-6 metai	10-12 val.
7-12 metai	10-11 val.

Autizmas yra neurologinis sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą.

Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.

tags: #autizmo #elgesio #sutrikimai #sudejimas #miegant