Netikėtai netekus darbo, nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI), dar kitaip vadinama bedarbio pašalpa, kartais tampa išsigelbėjimu. Lietuvoje, tai viena iš priemonių, padedančių asmenims, netekusiems darbo, išgyventi sunkų laikotarpį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali gauti nedarbo išmoką, kokios yra sąlygos, kaip kreiptis ir kokio dydžio išmokos galima tikėtis.
Kas Gali Gauti Nedarbo Išmoką?
Nedarbo draudimo išmoka (bedarbio pašalpa) mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Norint gauti nedarbo išmoką, reikia atitikti tam tikrus kriterijus:
- Nedarbo draudimo stažas: Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu.
- Registracija Užimtumo tarnyboje: Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Tinkamo darbo pasiūlymas: Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Neteisėtos pajamos: Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Karo tarnyba: Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Jei per paskutinius 30 mėnesių nedirbote 12 mėnesių Lietuvoje, bet per tą laiką dirbote kitoje ar keliose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje, jūs taip pat turite teisę į bedarbio išmoką.
Kaip Gauti Nedarbo Išmoką?
Netekus darbo, svarbu žinoti, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pateikimo. Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taigi, jei praradote darbą ir turite nedarbo draudimo stažą kreipkitės į Užimtumo tarnybą ir po įsiregistravimo dienos praėjus kuriam laikui galite gauti atsakymą dėl pašalpos paskyrimo.
Kiek Laiko Galima Gauti Nedarbo Išmoką?
Nedarbo išmoką galite gauti iki 9 mėnesių. Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas.
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Kokio Dydžio Nedarbo Išmoką Galima Gauti?
Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją.
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies:
- Pastovioji dalis: 215,01 EUR (23,27% minimalios mėnesinės algos).
- Kintamoji dalis: Priklauso nuo asmens pajamų per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu:
- Už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc.
- 4-6 mėnesį - 31,03 proc.
- 7-9 mėnesį - 23,27 proc.
Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur.
SVARBU: Jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Ilgalaikio bedarbio išmokos:
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jeigu žmogus buvo išdirbęs 5-10 metų, jis gali gauti 77.58 proc. vieno mėnesio asmens vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Pradirbusiems 10-20 metų vienoje įmonėje gali gauti 2 mėnesių 77.58 proc. jo VDU išmoką. Išdirbusiems ilgiau nei 20 metų, išmokos dydis siektų 3 mėnesių 77.58 proc. jo VDU bedarbio pašalpos dydį.
Parama Nepasiturintiems Gyventojams
Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba. Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro.
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Papildoma Socialinė Pašalpa Įsidarbinus
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Būsto Šildymo Išlaidų Kompensacija
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas;
- 38 kv/m pirmam šeimos nariui;
- 12 kv/m antram šeimos nariui;
- 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Tai ne tik pagerina visos šeimos finansinę padėtį, bet ir mažina socialinę atskirtį. Net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus.
Netekus darbo rekomenduojama atvykit į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat pagalima registruotis internetu.
Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus.