Socialinis darbas apima daug sričių ir gebėjimų, daugeliu atvejų apibūdinamas kaip pastangos suprasti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Šis abstraktus apibūdinimas apima daug socialinio darbo sričių ir gebėjimų. Gebėjimas atpažinti ir naudoti profesines žinias yra efektyvios socialinio darbuotojo veiklos pagrindas.
Teorijų reikšmė socialiniame darbe
Trys teorinės grupės leidžia paaiškinti socialinio darbo profesiniame lauke egzistuojančius reiškinius. Psichologinės teorijos, kurioms remiantis galima paaiškinti save ir kitus (psichodinaminė, bihevioristinė, kognityvinė ir kt.). Teorijos, kuriomis remiantis analizuojamas žmogaus ir socialinės aplinkos santykis ir sąveika (ekologinė, sisteminė, socializacijos ir kt.). Teorijos, kuriomis pagrindžiamas socialinio darbo procesas ir socialinio darbo modeliai (stipriųjų pusių perspektyva, darbas su atveju, problemų sprendimo, grupinio darbo ir kt.)
Psichologinės teorijos
Psichodinaminė teorija. Psichodinamika kaip teorinis socialinio darbo pagrindas šiuolaikinėje formoje atsirado psichoanalizės ir jos interpretacijų įtakoje. Psichologinės teorijos leidžia paaiškinti savastį ir kitų žmonių elgesį, psichosocialinio poveikio savarankiški etapai padeda socialiniam darbuotojui suprasti pokyčių mechanizmus.
Teorijos apie žmogaus ir aplinkos santykį
Teorijos, apie žmogaus ir socialinės aplinkos santykį ir sąveiką: U. Bronfenbrenner ekologinės teorijos sistemos, sisteminis požiūris į klientą. Sisteminis požiūris į klientą yra kompleksinis. Pasak Johnson (2001), šeima yra sistema, labiausiai daranti įtaką individo funkcionavimui; tai pirmutinė sistema, atsakinga už individo poreikių tenkinimą. Žmogui funkcionuojant problemos atsiranda dėl šeimos funkcionavimo - praeities ir dabarties.
Teorijos, kurios pagrindžia socialinio darbo procesą ir modelius
Teorijos, kuriomis pagrindžiamas socialinio darbo procesas ir socialinio darbo modeliai: stipriųjų pusių perspektyva, darbas su atveju, problemų sprendimo, grupinio darbo ir kt. Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms, kurie susiduria su socialinėmis problemomis, juos įgalinant. Tam panaudojami visi galimi ištekliai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbo principai ir komponentai
Socialinio darbo principus galima apibūdinti šiomis kategorijomis. Socialiniame darbe sąveikaujantys komponentai. Socialinio darbuotojo metodinio veikimo pagrindo veiklos. Socialinio darbo kliento sąvoka. Socialinis darbas susiduria su nuolatiniu „pagarbiu nežinojimu“, kuris turėtų tapti socialinio darbuotojo ir kliento sąveikos ašimi.
Socialiniams darbuotojams labai svarbu turėti tvirtą žinių ir įgūdžių pagrindą, kuris leistų jiems suprasti asmenis ir jų situacijas, formuoti veiksmų planą ir derintis dėl jų, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios gali padėti arba trukdyti numatomiems, suplanuotiems veiksmams (Trevithich, 2013).
Metodai: individualus ir grupinis socialinis darbas
Šiame dienos centre darbui su tėvais taikomi du pagrindiniai socialinio darbo modeliai. Vienas iš jų yra individualus socialinis darbas. Individualus darbas - tai veiklos kryptis, naudojama socialinio darbuotojo teikiant pagalbą individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines problemas, palaikant individualų ryšį su jais (Johnson, 2001).
Socialinis grupinis darbas - socialinio darbo su mažą grupe metodas, siekiantis panaudoti bendros veiklos galimybes esamoms problemoms spręsti ir išvengti galimų psichosocialaus jos narisčio funkcionavimo. Šis bendras tikslas arba problema nukreipia grupę į vieną tikslą; reguliariai susitikinėjama ir dalyvaujama veikloje, nukreiptoje į tą tikslą. Anot Kozlov (2007), grupinio darbo tikslas nėra vien tik emocinių problemų gydymas, bet ir pasikeitimų informacija, socialinis ir profesinis įgūdžių plėtojimas, persiorientacija vertybių hierarchijoje, antisocialiniai poelgiai nukreipiami konstruktyvia linkme.
Praktika: taikymas dienos centro kontekste
Dienos centro veikloje naudojami individualūs pokalbiai su psichologu, socialine darbuotoja, grupės tėvams, mokymai. Šiame dienos centre darbui su tėvais taikomi du pagrindiniai socialinio darbo modeliai: individualus socialinis darbas ir socialinis grupinis darbas. Individualūs pokalbiai, tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimai, vienkartiniai renginiai, informavimo paslauga. Individualios psichologo ir grupinės konsultacijos apie vaiko auklėjimą, kartais ateinu į renginius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Sistemingas socialinis darbas su šiais tėvais skatinamas geriau rūpintis savo vaikais ir jų ugdymu; tėvams teikiama reikiama psichologinė, pedagoginė pagalba, įgalinamos priežastys, dėl kurių vaikams gali būti nustatyta globa (rūpyba). Dienos centras, norėdamas padėti vaikui, turi padėti jo tėvams, nes kitaip vaikui teikiama pagalba nebus efektyvi.
Paslaugų efektyvumas ir dalyvavimo dažnumas
Tyrimo dalyvių atsakymai rodė, kad dalyvavimo dienos centro veikloje laikas labai įvairus - nuo kelių kartų per mėnesį iki kelių kartų per kelis mėnesius. Kiek laiko tyrimo dalyviai dalyvauja dienos centro veikloje buvo užduotas tam, kad būtų sužinota, kiek objektyviai tyrimo dalyviai gali atsakyti į tyrimo klausimus. Kuo ilgiau tyrimo dalyviai dalyvauja dienos centro veikloje, tuo tiksliau yra susipažinę su dienos centro veikla, naudojosi paslaugomis ir gali kalbėti apie jos poveikį ir naudą.
Ne visomis siūlomiomis paslaugomis naudojasi visi klientai. Todėl ne visada dienos centrams pavyksta pasiekti tokį rezultatą, kokio tikimasi. Klientai, kaip ir šiuo atveju, o kartais ir specialistai, ne visuomet laikosi pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Tokiu atveju teikiamos paslaugos negali būti efektyvios.
Motyvacija ir pasitikėjimas
Motyvacija socialiniame darbe yra labai svarbi. Jos paskirtis - stiprinti žmogaus veiklą. Anot Johnson (2001), motyvacija lemia tai, ko žmogus nori ar labai nori. Savaime suprantama, kad žmogus, padedamas socialinio darbuotojo, spręs problemas ar pasinaudos siūloma paslauga, pirmiausia jis pats to turi norėti.
Pasitikėjimas socialiniu darbuotoju įgyjamas tik po tam tikro laiko (6 mėn. ar net daugiau). Svarbus aspektas pasitikėjimo įgijimui yra ir tai, kur vyksta pirmasis pokalbis - centre ar šeimos gyvenamojoje vietoje. Šiuo klausimu buvo norima išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja tėvų įsitraukimą, kas motyvuoja ir kas traukia tėvus ateiti į dienos centrą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Pasipriešinimas, kliūtys ir rizikos veiksniai
Dažnai kliūtis suformuoti funkcionalią darbuotojo ir kliento sistemą gali būti kliento baimė - bijoti nuasmeninimo, bejėgiškumo, pasmerkimo arba per sunkių uždavinių. Baimė gali sukelti pyktį. Dėl to klientas gali stengtis išlaikyti distanciją tarp savęs ir darbuotojo arba vengti dirbti kartu.
Kita kliūtis gali kilti, kai socialinis darbuotojas yra biurokratinės organizacijos atstovas. Organizacijos taisyklės ir jos nesugebėjimas individualizuoti klientų dažnai gali trukdyti darbuotojui teikti reikiamas paslaugas. Ši kliūtis gali kilti iš prastos komunikacijos - dėl prastos komunikacijos klientas gali gerai nesuprasti, ko iš jo tikimasi dirbant kartu. Ketvirta kliūtis gali būti, kaip darbuotojas supranta tikslą.
Tyrimo duomenų analizės metodika ir etika
Atliekant interviu, tyrėjas laikėsi keturių pagrindinių etikos principų: geranoriškumo, pagarbos asmens orumui, teisingumo ir teisės gauti tikslią informaciją. Siekiant užtikrinti geranoriškumo principą, tyrimo dalyviams buvo garantuota, jog joms negresia joks pavojus. Tyrėja prieš kiekvieną interviu apgalvodavo jautrius klausimus tyrimo dalyviams ir jiems pasiruošdavo. Tyrimo dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į tyrėjo klausimus.
Kiekvieno interviu metu tyrėja informuodavo tyrimo dalyves apie tyrimo tikslą, tyrėjo funkcijas, tyrimo dalyvio indėlį į tyrimą, siekdama užtikrinti pagarbos asmens orumui principą. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidusi priimti sprendimus: nenaudoti diktofono ar neatsakinėti į pateiktus klausimus.
Siekiant užtikrinti teisingumo principą, su kiekvienu tyrimo dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą, t. y. nesieti tyrimo dalyvio pateiktos informacijos su jo asmeniu bei konfidencialumą, t. y. neįvardinti tikrųjų vardų, neminėti konkretaus dienos centro pavadinimo.
Turinio (content) analizė
Contentinė (turinio) analizė. Remiantis šia analize, buvo interpretuoti interviu surinktos medžiagos duomenys ir apdoroti tyrimo dalyvių atsakymai į atvirus klausimus. Tisdikis (2003) teigia, kad ši analizė apibūdina tai, ką norėjo pasakyti tyrimo dalyvis. Contentinė analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistematiškai išnagrinėti teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas.
Perspektyvos
Socialinio darbo perspektyvos siejamos su teorijų integravimu į praktiką, metodų įvairovės taikymu ir fokusavimu į šeimos bei bendruomenės stiprinimą. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą, o ne socialinio darbuotojo metodologinę orientaciją ar kompetenciją (Vilkauskaitė, 2001).
Ruaškus (2007) pažymi, jog asmens aktyvumas ir atvira bendruomenė yra pagrindinės sėkmingo socialinio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime prielaidos. Socialinis dalyvavimas neįmanomas be vidinio motyvo, įgūdžių, nuostatų, apsisprendimo veikti kartu su kitais. Todėl svarbu toliau plėtoti motyvacijos skatinimo priemones, taikyti įvairius darbo su tėvais modelius, derinti individualias ir grupines paslaugas, užtikrinti komunikacijos kokybę ir administracinę lankstumą.
Rekomenduojami veiksmai ateičiai
- Stiprinti teorinį pasirengimą ir praktinius įgūdžius socialiniams darbuotojams.
- Derinti individualius ir grupinius darbo metodus, siekiant integruoti asmens individualią ir socialinę dimensijas.
- Didinti paslaugų prieinamumą bei lankstumą (vietos, laikai, formos) siekiant didesnio tėvų įsitraukimo.
- Tobulinti komunikaciją tarp organizacijos ir kliento, mažinant biurokratinius barjerus.
- Vystyti metodikas, skatinančias vidinę motyvaciją, pasitikėjimą ir ilgalaikį įsitraukimą.
Tablė: Socialinio darbo teorijų klasifikacija (santrauka)
| Teorijų grupė | Pagrindinės idėjos |
|---|---|
| Psichologinės | Psichodinaminė, bihevioristinė, kognityvinė - paaiškina asmens elgesį ir vidinius procesus |
| Žmogaus-aplinkos santykio | Ekologinė, sisteminė - analizuoja individo ir aplinkos sąveiką |
| Procesų ir modelių | Stipriųjų pusių, darbas su atveju, grupinis darbas, problemų sprendimo modeliai |
Apibendrinant, socialinio darbo teorijos suteikia būtinas priemones suprasti kliento situaciją, planuoti intervenciją ir pasirinkti veiksmingiausias priemones. Perspektyvos matomos teorijų ir praktikos sintezėje, kompleksiniame šeimos ir bendruomenės įgalinime bei paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinime.
tags: #socialinio #darbo #teoriju #perspektyvas