Kreivakiškio dvarelyje nuomojanti Ilma Andronenko neseniai įregistravo pirmąją rajone gyvūnų prieglaudą „Gyvybės stotelė“. I. Andronenko tik įteisino tai, kuo užsiima jau seniau. Beveik prieš porą metų iš Panevėžio persikėlusi į Kreivakiškį, dvarelyje suteikė pastogę ne vienam žmonių išmestam sužalotam šuniui.
„Ankstesniais metais gyvūnais rūpindavausi privačiai, nes Panevėžyje, kituose didesniuose miestuose yra ne viena globos įstaiga. Su jose dirbančiais savanoriais ir bendraudavau, bendradarbiaudavau. Veiktų Pakruojyje tikra gyvūnų prieglauda - nebūčiau ėmusis registruoti savos, gaišti laiką ir dėti pinigus, suruošiant tam krūvą dokumentų.“
Ir vardija oficialios prieglaudos pranašumus: prie jos veiklos gali prisidėti kiti gyvūnams neabejingi žmonės - ar talkininkaudami, ar paremdami finansiškai. Pernai rudenį „Šiaulių kraštas“ jau rašė apie Ilmą, dvarelyje suteikiančią prieglobstį žmonių nuskriaustiems keturkojams. Ano reportažo amsintys herojai jau iškeliavę į naujus namus.
Per keletą mėnesių I. „Sunku įsivaizduoti, kiek skausmo turėjo patirti Pilkutė, tiesiog bijojusi gyventi. Žmogaus rankos prisilietimas jai kėlė siaubą. Kalaitė drebėjo, pamačiusi pavadį, kurį segdavau vesdama pasivaikščioti. Išsigandusi šokdama prisiliesdavo prie kojos - ir išvis puldavo į paniką. Prireikė ne vienos savaitės, kad įbauginta Pilkutė patikėtų, jog Kreivakiškyje jos niekas nenuskriaus. „Kankintiems gyvūnams nelengva įrodyti, jog ne visi žmonės - blogi ir žiaurūs. Tokia reabilitacija užtrunka, kol šuo būna pasiruošęs keliauti pas naujus šeimininkus“, - sako nuo vaikystės šunų dresūra užsiimanti I.
Vienu metu į dvarelį atkeliavo skirtingų charakterių Uranas ir Oberonas. Pirmasis - rimtas, santūraus būdo kiemo šuo, išmokytas vaikščioti su pavadžiu. Kantriai laukia, kol globėja į jį atkreips dėmesį, nebent lengvai kepšteli letena. Dabar didžiausias Ilmos rūpestis - kuo greičiau susirinkti pinigų kitokios konstrukcijos voljerui, nei jau įrengti dvarelyje.
Taip pat skaitykite: Šventės ir motinos teisės į vaiką
Kupiškio rajonas pagaliau turi gyvūnų globos namus. „Visą laiką gyvenau mieste dėl vaikų, bet vaikai užaugo, ir taip nutiko, kad likau viena. Supratau, kad dabar yra metas įgyvendinti savo didžiausiai svajonei - gyventi kaime ir įkurti gyvūnų globos namus.“ Ji turi vienkiemio tipo sodybą su beveik dviejų hektarų žemės sklypu šalia Skverbų autolaužyno. Pasak Lienos, šiandien čia prieglobstį rado devyni šunys ir penkios katės, gyvena keli vėžliai. Visų jų istorijos - skirtingos. Plačiau skaitykite lapkričio 28 d. Skverbų kaime, netoli autolaužyno, įsikūrė gyvūnų globos namai.
Gyvūnų globos namų veikla ir ateities plány
Prieglauda teikia laikinas ar nuolatinės prieglobos paslaugas, o tikslas - sukurti ilgalaikę pagalbą gyvūnams ir bendruomenei. Ilma pasakoja, kad vienas iš prioritetų - surinkti lėšas ir įsigyti efektyvesnį voljerą bei įrengti patogesnį, saugų pastatą gyvūnams. Šiame procese labai svarbus bendradarbiavimas su savanoriais ir rėmėjais, kurių parama leidžia peržiūrėti ir tobulinti globos sąlygas.
„Siekčiau, kad prieglobstis taptų Kupiškio krašto žmonių sugyventas taškas, kur jie galėtų prisidėti savo laiką ar pinigus, - sako Ilma. - Jei Šiaulių kraštas pranešė apie mūsų pradžią, tai tik pradžia.“
Prieglauda nekalba tik apie gyvūnų globą; ji skatina visuomenės sąmoningumą, skatina žmones, ypač vaikų tėvus, ne tik palaikyti, bet ir įtraukti į savanorišką darbą ar finansinę pagalbą. Johannesas iš Panevėžio, kuris anksčiau globojo gyvūnus miestuose, pripažįsta, kad globos namai regionuose yra reikalingi, norint užtikrinti atvirą ir prasmingą pagalbą likusiems be namų gyvūnams.
| Gyvūnų skaičius | Tipas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Devyni | Šunys | Kiekvienas su savo istorija, poreikiais ir iššūkiais |
| Penkios | Katės | Ramus gyvenimas prieglaudoje |
| Kelios | Vėžliai | Palaikomas buveinės režimas |
Taip pat skaitykite: Šunų ir vaikų globa: svarbiausi patarimai
Taip pat skaitykite: Sėkminga neįgalaus šuns integracija į esamą šunų būrį
tags: #sunu #globa #kreivakiskis