Pensijų indeksavimas yra svarbus procesas, užtikrinantis, kad senatvės pensijos, negalios, našlių ir našlaičių pensijos bei kitos išmokos išlaikytų perkamąją galią. Lietuvoje pensijos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir infliacijos rodiklius. Supratimas, kaip veikia pensijų indeksavimo skaičiuoklė ir kokie veiksniai daro įtaką pensijos dydžiui, yra esminis kiekvienam būsimam pensininkui.
Kada ir kam taikomas indeksavimas
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai. Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.
Pensijų padidėjimo skirtumai ir individualumas
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Orientaciniai pavyzdžiai pagal pensijų dydžius
Štai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius: Jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Pagrindiniai pensijos apskaičiavimo principai
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas pensijai jo įgyti apskaitos vienetai galiojantis bazinės pensijos dydis apskaitos vieneto vertė.
Taip pat skaitykite: Apie DU indeksavimo įstatymą
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Individualiajai pensijos daliai įvertinti įstatyme nutarta įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui bus apskaičiuojami apskaitos vienetai, kurių skaičius per metus negalės būti didesnis kaip 5.
Pavyzdžiai: bazinės reikšmės ir apskaitos vieneto vertė
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Indeksavimas, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
Minimalių vartojimo poreikių dydis ir priemokos
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie pensijų indeksavimo įstatymą
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Šalpos pensijos ir kiti pokyčiai 2026 metais
Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.
Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvimo netekimas. Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.
Indeksavimo koeficiento (IK) skaičiavimas ir taikymas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų. IK taikomas, jei „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija gautų pensijų draudimo įmokų.
Jeigu 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ar vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc., individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatyme.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos neįgaliesiems Lietuvoje
Papildomas indeksavimas ir politiniai siūlymai
Prezidento teikimu į programą įtrauktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str., kuris ir numato pensijų indeksavimo tvarką, pataisų svarstymas. Prezidentūra siūlo nustatyti, kiek pinigų „Sodra“ kasmet turėtų skirti papildomam pensijų indeksavimui. Paprastai kalbant, prezidentūra siūlo nustatyti, kiek pinigų „Sodra“ kasmet turėtų skirti papildomam pensijų indeksavimui. Pasak patarėjo, taip būtų objektyviai nustatyta kiek mažiausiai gali būti skiriama papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis priminė, kad esą jo viršininko iniciatyva 2019 m. buvo įvesta pensijų sistemos naujovė - socialinio draudimo pensijų papildomo indeksavimo mechanizmas. „Prezidentas, siekdamas didinti pensininkų pajamas ir vertindamas papildomo pensijų indeksavimo taikymą praktikoje, numato inicijuoti įstatymo pakeitimus jos tobulinimui ir planuoja siūlyti apibrėžti indeksavimo metais panaudotinų papildomų lėšų mažiausią galimą „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato dalį“, - nurodė patarėjas.
Skaičiuoklės vaidmuo ir antros pakopos pakeitimai
Pasak „Sodros”, skaičiuoklė sukurta taip, kad ja galėtų naudotis kiekvienas - net ir tas, kuris iki šiol nesidomėjo pensijų sistema. Ji kartu parodo prognozuojamą valstybinę senatvės pensiją ir galimas išmokas iš antrojoje pakopoje sukauptų lėšų. Skaičiuoklė leidžia palyginti kelis skirtingus scenarijus: kai žmogus kaupia ar pradeda kaupti, kai sustabdo įmokas, kai nusprendžia pasitraukti iš kaupimo arba kai visai nekaupia antroje pakopoje.
Sustabdžius įmokas, skaičiuoklė parodo, kaip tai atsilieptų pensijai, darant prielaidą, kad įmokos nebebūtų mokamos iki pat senatvės. Naudotis skaičiuokle paprasta: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros dauguma duomenų užpildomi automatiškai. Svarbu suprasti, kad pateikiamos prognozės yra orientacinės.
Teisiniai pokyčiai ir istorinis kontekstas
Seimas nustatė naują pensijų skaičiavimo būdą. 2016 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIP-3239(3), kuriais nutarta nuo 2018 m. Už pagrindinio įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš - 19, susilaikė 13 parlamentarų. Pagal priimtus pakeitimus nuspręsta palaipsniui didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų. Nutarta nuo 2018 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2027 m. jis pasieks 35 metus.
Seimas taip pat įtvirtino naują pensijos sandarą ir naujus pensijų finansavimo šaltinius. Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis bus vadinama bendrąją dalimi, o likusi pensijos dalis, kuri tiesiogiai atspindės asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, bus vadinama individualiąja pensijos dalimi. Seimas nusprendė įstatyme nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles.
Praktiniai pastebėjimai ir visuomeninės diskusijos
Pastaruosius kelerius metus „Sodros“ pensijos nepadidėja tiek, kiek žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar politikai. Nors pinigų „Sodros“ rezerve kaupiasi vis daugiau. Įstatymo projektas dėl pensijų indeksavimo keitimo dar nėra registruotas, tad neįmanoma pasakyti, tiksliai kas keisis. Dėl to naujienų portalas tv3.lt paprašė prezidentūros paaiškinti siūlomus pokyčius. Paprastai kalbant, prezidentūra siūlo nustatyti, kiek pinigų „Sodra“ kasmet turėtų skirti papildomam pensijų indeksavimui.
Seimo pavasario sesija prasidės kitą savaitę. Atitinkamo įstatymo projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą, kuriai dar turės pritarti parlamentas. Jeigu jas Seimas priims iki metų pabaigos, tikėtina, kad nauja indeksavimo tvarka bus taikoma jau keliant pensijas kitų metų pradžioje.
Pastaba apie automatinius sprendimus antroje pakopoje
Svarbus pokytis - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Taip pat jau patvirtinta kitų metų pensijų anuiteto riba - 16 785 eurai. Tai reiškia, kad asmenys, pasiekę senatvės pensijos amžių ir sukaupę mažesnę sumą nei ši riba, galės visą turtą atsiimti vienkartine išmoka.
tags: #indeksavimo #apskaiciavimas #pensijoms