Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tai reiškia, kad sudarydamos darbo sutartį šalys privalo susitarti dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis). Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Darbo užmokesčio indeksavimas - tai jo keitimas (didinimas arba mažinimas) sutartu dydžiu, kuris paprastai skaičiuojamas ir skelbiamas oficialiai - pavyzdžiui, Statistikos departamento. Pavyzdžiui, jeigu nustatoma, kad algos bus indeksuojamos pagal prekių ir paslaugų brangimo tempą ir oficialiai fiksuojama 2 proc. dydžio metinė infliacija, tai 1000 eurų atlyginimas po indeksavimo turėtų būti automatiškai padidintas iki 1020 eurų. Jei per kitus metus fiksuojamas toks pats kainų augimas, tai alga turėtų būti vėl didinama 2 proc. iki 1040,4 euro ir t.t.
Jei žmogus kelerius metus gauna fiksuoto dydžio atlyginimą, o kainos išauga, realiai alga sumažėja, nes už tą pačią sumą jis galės nusipirkti mažiau.
Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai jos nėra, darbovietėse, turinčiose 20 ir daugiau darbuotojų, apmokėjimo sistemas darbdavys privalo patvirtinti ir padaryti jas prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai, papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, taip pat darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Darbo Užmokesčio Mokėjimo Tvarka
„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia - tai yra įstatymo numatyta pareiga. Svarbu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Pabrėžtina, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais.
Pažymėtina, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus sprendžiant bylas dėl diskriminacijos.
„Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus, įstatyme numatytus užsieniečius, kurie turi teisę dirbti“, - akcentuoja Š.
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant - kartą per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
„Toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo, - pažymi kancleris Š. Orlavičius.
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos (darbo sutartis ar vietiniai teisės aktai) nenustato didesnio delspinigių dydžio.
„Jeigu darbo santykiai jau yra pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, pavyzdžiui, atleidimo dieną neišmokėtas visas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, - pabrėžia Š. Orlavičius.
- Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Visais atvejais tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat ir ginčai dėl neteisingo atsiskaitymo su darbuotoju, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu ar suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, darbo ginčų komisijai VDI adresu.
Pažymėtina, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų statistiškai išlieka vieni dažniausiai nagrinėjamų darbo ginčų komisijose.
Darbdaviai ir Darbo Užmokesčio Indeksavimas
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 11 tūkst. darbdavių, turinčių 20 ir daugiau darbuotojų. Iš viso tokiose įmonėse įstaigose ir organizacijose dirba 1,035 mln. darbuotojų.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) turėtų prižiūrėti, kaip Lietuvoje laikomasi DK. Vis dėlto, ji informavo neturinti tikslių duomenų, kiek darbdavių realiai turi darbo apmokėjimo sistemą su joje numatytu atlyginimų indeksavimu, nes tokio „monitoringo nedarė“.
Taigi, neįmanoma pasakyti, koks skaičius darbdavių atlyginimus indeksuoja, o kiek galimai pažeidžia DK ir darbuotojų teises.
Ką Daryti Darbuotojams?
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas pripažino, kad tokių darbdavių yra, tačiau tose darbovietėse, kuriose galioja kolektyvinės sutartys, taip pat nustatytas ir atlyginimų indeksavimas.
„Ten, kur kolektyvinės sutartys yra, mes stengiamės įvesti indeksavimo taisykles. Praktiškai daugiau kaip pusėje tokių įmonių indeksavimas yra - jis tapatus visos ar pusės infliacijos lygiui. Stengiamės šitą nuostatą įgyvendinti, nes suprantame, kad darbo užmokesčio indeksavimas yra perkamosios galios palaikymas tame pačiame lygyje, tai nėra didinimas. Mūsų derybinė pozicija yra tokia: jeigu mes kompensuojame infliaciją, tai nėra atlyginimo didinimas. Jis prasideda tik virš to, kas yra virš infliacijos“, - komentavo pirmininkas.
Jis sakė suprantantis darbdavių norą visą laiką mažinti išlaidas: „Tačiau indeksavimas kalba apie tai, kad kiekvienais metais išlaidos darbo užmokesčiui turės didėti, o jie nenori to daryti. Bet neindeksuojami atlyginimai nuolat nuvertėja.“
Pasak R. Tamošausko, jei darbovietėje nėra profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutarties, ji gali turėti Darbo tarybą.
„Apmokėjimo sistema turėtų būti patvirtinta atlikus informavimo konsultavimo procedūrą. Darbo taryba, darbuotojų atstovai turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl šito. Kadangi tai yra DK reikalavimas, Darbo taryba turi galimybę užginčyti šitą darbo apmokėjimo sistemą kaip neatitinkančią įstatymo ir eiti į Darbo inspekciją, jeigu indeksavimas nenumatytas“, - aiškino pašnekovas.
Kita vertus, anot jo, darbuotojas asmeniškai gali mėginti kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kad ši patikrintų, ar darbovietėje yra darbo apmokėjimo sistemą, ar ji atitinka įstatymo reikalavimus.
„Indeksavimas yra tiktai infliacijos kompensacija ir atlyginimų ar kitų išmokų išlaikymas tame pačiame lygyje. Visos išmokos turi būti taip kompensuojamos, kad neprarastų savo vertės. Tiesa, taip pat indeksuojamos turėtų būti ir baudos“, - sakė R. Tamošauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė pripažino, kad 20 ir daugiau darbuotojų turinčios darbovietės turi turėti patvirtintas darbo apmokėjimo sistemas, o, jei tokių nebūtų, tai būtų laikoma darbo įstatymų pažeidimu.
„Indeksavimo tvarka turi būti aptarta pačioje apmokėjimo sistemoje, tad preziumuotina, kad įmonės tai ir pasivirtina. Manau, kad tikrai net ir iki 20 darbuotojų turinčios įmonės pasitvirtina apmokėjimo tvarkas, kad tiek darbuotojams, tiek darbdaviui būtų aiškus darbo užmokesčio skaičiavimo mechanizmas, aptarta motyvacinė sistema ir kt.“ - aiškino direktorė.
Anot jos, paprastai indeksuojant siekiama visiškai ar iš dalies kompensuoti darbuotojui dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas realiąsias pajamas ir sumažėjusią perkamąją galią.
„Dažnai darbdaviai kartu įvertina ir minimalios algos augimo tendencijas, nes teikiant rekomendaciją Vyriausybei, Trišalė taryba iš esmės atsižvelgusi į tam tikrus ekonominius rodiklius indeksuoja šį dydį. Manau, kad infliacijos procentas yra naudojamas indeksuojant atlyginimus“, - svarstė E. Radišauskienė.
Jos nuomone, įmonėms tikrai verta turėti aiškias darbo užmokesčio sistemas: „Tai yra skaidru, informatyvu ir reikalinga abiem pusėms; darbuotojas turi žinoti, kokios yra jo darbo apmokėjimo galimybės pagal turimas kompetencijas, o darbdaviui tai yra tikslinga planuojant įmonės biudžetą bei motyvuojant darbuotojus.“
Direktorė atkreipė dėmesį, kad daugelis Lietuvos įmonių yra nedidelės, tad susitarimai dėl apmokėjimo daugiau vykdomi individualiai.
„Taip pat, paminėtina, kad Lietuvos profesinės sąjungos daugiausia veikia viešajame sektoriuje, todėl privačiame sektoriuje nėra stiprios derybinės galios, kuri skatintų darbuotojus ir darbdavius tartis kolektyviai. Sakyčiau viskas labiau vysta individualių susitarimų pagrindu, kas yra pakankamai lankstu, leidžia darbdaviui išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau skaidrumo nustatant darbo užmokestį nedideliame kolektyve neprideda. Manau, dėl to ir vengiama tartis dėl sistemos, nes, kai jos nėra, yra tiesiog patogu ir lankstu susitarti individualiai“, - komentavo E. Radišauskienė.
Ji pataria darbuotojams pirmiausiai ne individualiai dėl savęs derėtis, bet tai daryti kolektyviai.
Be kita ko, direktorė priminė, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kasmet auga daugiau nei 10 proc., tad tai, jos nuomone, irgi įrodo, kad darbuotojų darbo užmokestis yra indeksuojamas.
Vis dėlto Lietuvos banko ir „Sodros“ duomenys rodo, kad pastaruoju metu sparčiausiai augo patys didžiausi atlyginimai, o mažesni išliko bemaž nepakitę.
Warrenas Buffettas apie geriausią apsaugą ir investicijas infliacijos metu
Sodros Biudžeto Projektas 2025 Metams
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:
- pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063;
- bazinės pensijos dydį - 298,45 euro;
- našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro;
- papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014;
- pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Projektui po pateikimo pritarė 50, prieš balsavo vienas, susilaikė 23 Seimo nariai.
Darbdaviai Nenori Skaidrumo
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kolektyvinėse sutartyse darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos yra retas atvejis: iki 2020 m. spalio tik 16 iš 322 kolektyvinių sutarčių buvo nurodyta, kad yra darbo užmokesčio indeksavimo sistema.
Į klausimą, kaip indeksuojami atlyginimai, ten kur indeksavimas įtvirtintas, ministerija atsakė taip: „Privataus sektoriaus darbo apmokėjimo sistemose pastebima tendencija darbo užmokestį indeksuoti kasmet jį peržiūrint, atsižvelgiant į nepriklausomus darbo užmokesčio tyrimo duomenis ir rinkos tendencijas.“
tags: #sodros #istatymas #del #darbo #uzmokescio #indeksavimo