Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas, todėl darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą). Aptarkime, kada reikia biuletenio išeinant iš darbo ir kokios yra darbuotojo teisės ir pareigos.
Kaunietis Vidas naujienų portalo tv3.lt teiravosi dėl pasekmių nusprendus nepasirodyti darbe paskutines dienas prieš išėjimą. Jis papasakojo, kad apie 6 metus išdirbo vienoje įmonėje ir „iki soties“ prisikentėjo savo darbdavio „kaprizų“. „Kuo ilgiau ten dirbau, tuo blogiau viskas buvo. Visiškas nesiskaitymas su darbuotojais, žmogiškumo - nulis. Nuolatinis šokdinimas, priekaištavimas, savivertės smukdymas. Kai jo elgesys galiausiai peržengė visas ribas - pasiunčiau ir susikrovęs daiktus išėjau. Bet dabar jis man pradėjo grasinti laiškais, kad, jei neatidirbsiu 20 ar kiek dienų, jis man nieko neišmokės, o aš jam dar žalą kažkokią atlyginti turėsiu. Bet ar iš tikrųjų aš privalau atidirbti? Nebegaliu kęsti ten daugiau nė minutės“, - skundėsi Vidas.
Kiek Dienų Reikia Atidirbti Išeinant Iš Darbo?
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kiek dienų darbuotojas privalo atidirbti darbdaviui, priklauso nuo darbo sutarties pasibaigimo pagrindo. „Pvz., jei darbuotojas darbo santykius nutraukia savo iniciatyva be svarbių priežasčių, jis turi įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Nebent darbdavys sutinka trumpinti įspėjimo laikotarpį arba iš viso jo netaikyti“, - aiškino inspekcija.
Vis tik bandomuoju laikotarpiu įspėjimo terminas yra trumpesnis - 3 darbo dienos. O, jeigu darbuotojas ir darbdavys darbo santykius nutraukia šalių susitarimu, jie tarpusavyje susitaria, kiek dienų darbuotojas turės atidirbti.
VDI neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai darbo santykiams artėjant į pabaigą darbuotojai nusprendžia neateiti į darbą. „VDI konsultaciniu telefonu sulaukia darbuotojų klausimų apie pasekmes, jeigu jie neatvyktų į darbą iki darbo santykių pabaigos. Darbuotojai yra informuojami apie darbdavio teisę tokiais atvejais nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės“, - pasakojo atstovai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Išankstinis Įspėjimas
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
Įrodymas Apie Pareiškimo Gavimą
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
Išankstinio Įspėjimo Laikotarpis
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Kada Darbuotojas Neteks Išeitinės Išmokos?
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus;
- 2 mėnesių jo VDU dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 1 metus.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, darbuotojui turi būti sumokėta ne mažesnė kaip 6 jo VDU išeitinė išmoka.
Vis tik VDI atkreipė dėmesį - jei darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo. O nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, išeitinė išmoka nėra mokama: „Išmokamas tik darbo užmokestis, jeigu yra neišmokėtas, ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu tokių yra.“
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Inspekcija tik pridūrė, kad prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės turi būti užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas, o darbuotojui turi būti suteiktas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti.
Kada Priklauso Ilgalaikio Darbo Išmoka
Ilgiau toje pačioje darbovietėje išdirbusiems darbuotojams priklauso dar ir ilgalaikio darbo išmoka, kurios dydis siekia 77,58 proc.:
- 1 vidutinės jūsų algos (jei išdirbote 5-10 metų);
- 2 vidutinių jūsų algų (jei išdirbote 10-20 metų);
- 3 vidutinių jūsų algų (jei išdirbote virš 20 metų).
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus Vyriausioji specialistė Jonaistė Jusionytė aiškino, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tie, kurie atitinka visas šias sąlygas:
- yra atleidžiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba įmonės bankroto atveju;
- jų darbo santykiai su konkrečiu darbdaviu iki atleidimo iš darbo dienos nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus;
- per 3 mėn. po atleidimo su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties.
„Jeigu darbuotojo darbo santykiai nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus, tačiau jis už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleistas iš darbo dėl jo kaltės, jis neturi teisės į ilgalaikio darbo išmoką“, - pabrėžė J. Jusionytė.
Nusikels Ir Nedarbo Išmokos Skyrimas
„Sodra“ atstovė primena, kad netekęs darbo žmogus gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti bedarbio statusą. O tuomet pateikti prašymą nedarbo išmokai gauti (tą galima padaryti tiek Užimtumo tarnyboje, tiek per asmeninę „Sodros“ paskyrą).
Pasak J. Jusionytės, užsiregistravus UŽT nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. O tiems, kurie per pastaruosius 30 mėn. išdirbo 12 mėn., yra mokama nedarbo išmoka.
„Įprastai nedarbo išmoka pradedama mokėti nuo 8 po bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės. Tokiu atveju išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėn. nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos“, - įspėjo pašnekovė.
Kada Darbuotojas Turės Atlyginti Žalą?
VDI teigimu, jeigu darbuotojas (ar darbdavys) savo darbo pareigų pažeidimu kitai sutarties šaliai padaro turtinę ar neturtinę žalą, jis privalo ją atlyginti. Taigi, jei darbuotojas dėl savo kaltės padarė žalą darbdaviui, darbdavys, nustatęs žalos dydį, gali daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio rašytiniu darbdavio nurodymu.
Vis tik norėdamas išskaičiuoti pinigų iš darbuotojo algos darbdavys turi būti nustatęs darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. T. y., kad žala yra susijusi su darbo veikla ir buvo padaryta dėl darbuotojo kaltės, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, ir pan.
„Darbuotojo prievolė atlyginti padarytą visą turtinę žalą yra ribojama jo 3 VDU dydžiu, o žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo atlygintinos žalos riba yra ne daugiau kaip jo 6 VDU. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėn. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei darbdavys praleido 3 mėn. terminą išieškoti žalą arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti vienašališku nurodymu, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, - aiškino inspekcija.
Darbo Sutarties Nutraukimas Pagal DK 56 Straipsnį
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti:
- Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo Atleisti Iš Darbo Pateikimas Darbuotojo Rašytiniu Pareiškimu
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Darbdavys prašo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Šiuo metu esu nedarbingumo atostogose. Ką man reikėtų daryti, kai baigsis biuletenis? Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą?
Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Kokios sąlygos suteikia teisę gauti neįgalumo išmokas?
Kokie Galimi Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai?
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Ką Daryti, Jei Dėl Sunkios Sveikatos Būklės Nebegaliu Dirbti, Nedarbingumo Laikotarpis Jau Išnaudotas, O Darbdavys Nori, Kad Grįžčiau Į Darbą?
Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Plačiau apie dalyvumo lygio nustatymą - spauskite nuorodą. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Plačiau - žr. ankstesnį atsakymą viršuje arba spauskite nuorodą.
Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Darbdavys Nori Mane Atleisti Iš Darbo Dėl Sveikatos Problemų. Kokios Yra Mano Teisės Ir Kokios Garantijos Priklauso?
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Dažnai susiklosto situacija, kaip darbuotojas nusprendžia iš darbo išeiti savo noru be svarbių priežasčių. Vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, yra rašomas prašymas nutraukti darbo sutartį praėjus 20 kalendorinių dienų. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti ir prašymą išleisti kasmetinių atostogų.
Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje. Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos, o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo).
| Esmė | Paaiškinimas |
|---|---|
| Išankstinis įspėjimas | Darbuotojas turi pateikti rašytinį prašymą, nurodydamas planuojamą išėjimo datą. Įspėjimas dažniausiai teikiamas prieš 20 kalendorinių dienų. |
| Atleidimas darbdavio iniciatyva | Darbdavys gali atleisti darbuotoją tam tikrais pagrindais, tačiau tam reikia aiškių priežasčių ir procedūrų laikymosi. Rekomendacija nėra privaloma, bet gali būti naudinga darbuotojui ateityje. |
| Pareiškimo gavimo įrodymas | Svarbu išsaugoti įrodymą, kad darbdavys gavo jūsų prašymą (pvz., registruotas laiškas, pašto kvitas ar darbdavio patvirtinimas). Tai padeda išvengti ginčų. |
| Įspėjimo terminas | Paprastai reikia įspėti prieš 20 kalendorinių dienų, nebent sutariama kitaip. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir surasti darbuotojo pakeitimą. |