Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti, ypač kalbant apie motinos teises matyti vaiką per šventes.
Tėvų teisės ir pareigos
Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. „Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams“, - dėstoma pranešime. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti.
Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: motinų atvejis
Ką daryti ir ko nedaryti: kalbėtis su vaikais apie skyrybas ir išsiskyrimą
Bendravimo tvarkos nustatymas teisme
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo - bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Vaiko interesai ir nuomonė
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Taip pat skaitykite: Vaiko atvežimas
Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Alternatyvūs bendravimo būdai
Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Mediacija kaip taikus ginčų sprendimo būdas
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Bendravimo tvarka švenčių metu
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Taip pat skaitykite: Blogos Motinos Poveikis Vaikams
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
50/50 bendravimo tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, nes taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų.
Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko.
Teismų praktika
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais.
Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas.
Pirmiau apžvelgtos nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime.
Tėvų valdžios apribojimas
Tėvystės ar motinystės teisės yra laikomos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir jos iš tėvo arba motinos negali būti atimamos. Tačiau tėvams vengiant vykdyti savo pareigas ar jas vykdant priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas tėvų valdžios laikinas arba neterminuotas apribojimas.
Tėvų valdžia savo vaikams atsiranda tik vaikui gimus ir baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, jį emancipavus arba apribojus tėvų valdžią.
Tėvų valdžia yra apribojama teismo sprendimu. Asmenys, norintys apsaugoti vaiko interesus, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo. Tai gali būti ir artimieji giminaičiai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taip pat prokuroras.
Ieškinyje būtinai reikia nurodyti, kodėl yra būtina apriboti vieno iš tėvų valdžią, koks žalingas poveikis yra daromas vaiko vystymuisi. Taip pat reikia pridėti dokumentus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (pvz., pažymas apie vaiko sveikatą), o jeigu tokių dokumentų nėra, galima pasiremti ir liudytojų parodymais.
LR CK nenustato konkrečių atvejų, kuomet reikia taikyti laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra spręsti, kokį apribojimą taikyti. Be abejo, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų tik tada, kai tai yra būtina vaiko interesams.
Pastebėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Laikinojo valdžios apribojimo atveju išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - alimentų mokėjimas nėra sustabdomas.
Teismas panaikina tėvų valdžios apribojimą tada, kai yra įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai auklėti vaiką, taip pat, jeigu apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3. 181 str. 2d.).
Nauji tėvų partneriai
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Teisė atstovauti vaiką ir priimti sprendimus už jį yra išskirtinai vaiko tėvų ar globėjų.
Svarbu, kad tėvai būtų tikri, jog suaugęs žmogus, su kuriuo paliekamas vaikas, gebės tinkamai juo pasirūpinti, užtikrins saugią aplinką, pasirūpins vaiko gerove. Atstovauti vaiką, juo rūpintis, prižiūrėti ir priimti geriausius jo interesus užtikrinančius sprendimus - tėvelių teisė ir pareiga.
Kai kuriais atvejais, kai abu tėvai dėl objektyvių priežasčių kurį laiką negali tiesiogiai rūpintis vaiku - turi teisę vaiko priežiūrą laikinai patikėti mamos ar tėčio partneriui.
Nauji santykius puoselėti svarbu ne tik su partneriu, bet ir su vaiku - skirti daugiau dėmesio, daugiau laiko praleisti kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti į jo nuomonę ir poreikius. Ir neužmirškime kalbėtis, pokalbis - visagalis. Tik atsiradus pasitikėjimui, saugumo jausmui ir artimam emociniam ryšiui vaikas pats suteiks daugiau teisių ir laisvių naujam šeimos nariui.
Tarnybos psichologė išskiria keletą pagrindinių akcentų į ką reikėtų atkreipti dėmesį suaugusiems, kad naujo šeimos nario atėjimas nekeltų vaikui per didelio streso:
- atminkite, kad vaikas žino, jaučia mamos ar tėčio meilę, o naujiems šeimos nariams reikia ją parodyti ir įrodyti;
- duokite laiko sau ir vaikui apsiprasti su nauju šeimos nariu;
- kalbėkitės, išklausykite ir išgirskite vieni kitus;
- neverskite vaiko naują šeimos narį vadinti mama ar tėčiu, nebent vaikas to nori pats;
- neįvedinėkite iškart naujų tradicijų ir taisyklių;
- visiems vaikams taisyklės naujoje šeimoje turi būti vienodos;
- turėkite kantrybės išlaukti ir nekaltinkite savęs, jeigu vaiko adaptacijos laikotarpis užtruks.
Išvados
Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų. Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti su individualia skyrybų teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti skyrybų sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų - ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.