Spalio 2-3 dienomis Birštone vyko Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencija „Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas“. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 400 reabilitologų iš visos Lietuvos ir užsienio valstybių. Konferencijos pradžioje visus susirinkusius sveikino Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys, kuris pasidžiaugė, jog ši konferencija Birštone jau tampa tradicine, visiems dalyviams palinkėjo sėkmės ir į Birštoną sugrįžti dar ne kartą.
Kaip teigė Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos primininkas prof. A. Kriščiūnas, „Šioje konferencijoje aptariami aktualiausi ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos bei reabilitacijos specialistų rengimo klausimai. Konferencijoje dalyvavo LR Seimo sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos Ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Birštono sanatorijų atstovai. Konferencijos dalyviai skaitė pranešimus šiomis temomis: „Reabilitacijos paradigma ir specialistų rengimas Lietuvoje ir Europoje“, „Europos medicinos specialistų sąjungos Fizinės medicinos ir reabilitacijos sekcijos veikla“, „Medicininės reabilitacijos paslaugų finansavimo iš PSDF biudžeto dinamika“; „Šiuolaikinių reabilitacijos technologijų taikymas“, „Kūno galimybių panaudojimas esant judėjimo negaliai“.
2025 m. Rugpjūčio 29-30 d. Š. m. spalio 6 d. Birštone vyko mokslinė praktinė konferencija „Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas“, kurią organizavo Lietuvos reabilitologų asociacija, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų mokslinė draugija. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Reabilitacijos katedros vedėja dr. Pirmoje konferencijos dalyje prof. Aleksandras Kriščiūnas, prof. Alvydas Juocevičius ir prof. Juozas Raistenskis kalbėjo reabilitacijai aktualiais klausimais.
Konferencijoje aptartos temos ir diskusijos atspindėjo platesnį poreikį vertinti reabilitacijos priemonių ir metodų efektyvumą tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniu lygmeniu. Konferencijos dalyviai suskirstė darbą į sekcijas: centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos; kaulų raumenų sistemos ligos; vaikų reabilitacijos klausimai; vidaus organų ligos; įvairūs reabilitacijos klausimai. Baigiamojoje konferencijos dalyje buvo pristatyti sekcijų pirmininkų ataskaitiniai pranešimai, LRA valdybos pirmininko prof. A. Kriščiūno, Lietuvos kineziterapeutų draugijos prezidentės doc. I. Rimdeikienės, Lietuvos ergoterapeutų draugijos pirmininkės doc. G. Kavaliauskienės ataskaitos.
Reabilitacijos metodų vertinimo aktualumas klinikinėje praktikoje
Vykdant intensyvią reabilitacijos programą pacientams, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu, praktinėje veikloje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai susiduria su nuolatiniu klausimu, kokias reabilitacijos priemones parinkti pacientui ir kaip sudaryti kuo optimalesnę reabilitacijos programą, kad būtų pasiektas geriausias gydymo rezultatas. Atliktas tyrimas gali palengvinti šią užduotį, atskleidžiant kol kas Lietuvos mokslinėje literatūroje nenagrinėjamo gydymo metodo, osteopatijos, panaudojimo ir efektyvumo galimybes.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Tyrimo tikslas, metodai ir organizacija
Tikslas. Palyginti osteopatinės procedūros ir laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros kaip sudedamųjų reabilitacijos dalių poveikį pacientams, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu.
Metodai. Tyrimas buvo atliktas 2014 - 2015 metų lapkričio - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės reabilitacijos skyrių kreipęsi pacientai dėl apatinės nugaros dalies skausmų ir savarankiškai sutikę dalyvauti tyrime. Pradinis pacientų būklės įvertinimas pagal parengtą protokolą buvo atliekamas per dvi pirmas darbo dienas, skaičiuojant nuo atvykimo į reabilitacijos programą dienos.
Atlikta anketinė apklausa, kurią sudarė dokumentinė dalis ir funkcinės būklės klausimynai. Kliniškai vertinta skausmo charakteristika ir atliktas stuburo funkcinės būklės ištyrimas naudojant kompiuterizuotą įrangą „Insight 7000 Subluxation Station“.
Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi homogeniškas grupes: eksperimentinę ir kontrolinę, kurioms sudarytos vienodos reabilitacijos programos, besiskiriančios papildomai taikomai procedūrai. Eksperimentinės grupės pacientams buvo papildomai taikomos standartizuotos osteopatinės procedūros, o kontrolinės grupės pacientams - laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros. Visose tiriamųjų grupėse procedūros buvo atliekamos tų pačių specialistų ir taikant tas pačias metodikas. Antrasis vertinimas atliktas tą pačią arba kitą dieną baigus reabilitacijos programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPPS 20.0 programą bei MS Excel.
Pacientų charakteristika ir pradinių vertinimų duomenys
Tyrime dalyvavo 43 pacientai, 30 (69,8%) moterų ir 13 (30,2%) vyrų. Amžiaus vidurkis 44,4 metai ± 12,8, jauniausias pacientas buvo 23 metų amžiaus, vyriausias - 68 metų amžiaus. 93% visų tiriamųjų sudarė reguliariai dirbantys asmenys. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skausmo fazes: ūmi fazė - 9 (20,9 %) tiriamieji; poūmė - 2 (4,7 %), o lėtinio skausmo paūmėjimo fazė - 32 (74,4 %) tiriamieji.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Rezultatai: skausmo intensyvumas ir funkcinių rodiklių pokyčiai
Taikant reabilitacijos programą, skausmo intensyvumas pagal SAS vertinimo skalę sumažėjo vidutiniškai nuo 5,79 ± 1,92 iki 3,37 ± 1,90 balo (p< 0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinat Roland - Morris klausimynu: pacientų pirminių įvertinimų vidurkis buvo 8,63 ± 6,65, po reabilitacinio gydymo 4,79 ± 3,15 (p<0,05).
Oswestry klausimyno analizės duomenimis, didžioji dalis pacientų - 53,5% prieš reabilitaciją buvo vidutinio sunkumo negalios lygyje. Po taikytos reabilitacijos funkcinės būklės apribojimas daugeliui sumažėjo iki minimalios negalios - atitinkamai tai sudarė 28 (65%) pacientai.
Ištyrus kontrolinės ir eksperimentinės grupių pacientus pagal SAS, jų funkcinę būklę ir palyginus abiejų grupių tiriamuosius po reabilitacijos, nustatyta, kad rodikliai labiau pagerėjo pacientų grupėje, kuriems buvo taikytos osteopatinės procedūros (p<0,05).
| Rodiklis | Prieš reabilitaciją | Po reabilitacijos |
|---|---|---|
| Skausmo intensyvumas (SAS) | 5,79 ± 1,92 | 3,37 ± 1,90 (p<0,05) |
| Roland-Morris balas | 8,63 ± 6,65 | 4,79 ± 3,15 (p<0,05) |
| Oswestry negalios indeksas - minimalus | 53,5% vidutinio lygio | 65% pacientų - minimalus lygis |
Išvados iš tyrimo
- 93% visų tiriamųjų, atvykusių dėl apatinės nugaros dalies skausmų, sudarė reguliariai dirbantys asmenys.
- Taikyta reabilitacijos programa patikimai sumažino skausmo intensyvumą pagal SAS nuo 5,79 ± 1,92 iki 3,37 ± 1,90 balo (p< 0,05).
- Funkcinės būklės pagerėjimą patikimai atspindėjo funkcinių testų duomenys: pagal Oswestry negalios indeksą po reabilitacijos programos funkcinės būklės apribojimas daugeliui sumažėjo iki minimalios negalios - atitinkamai tai sudarė 65 % visų pacientų; Roland-Morris negalios įvertis vidutiniškai sumažėjo nuo 8,63 ± 6,65 iki 4,79 ± 3,15 balo (p<0,05).
- Patikimo skirtumo tarp pacientų stuburo funkcinės būklės prieš ir po reabilitacijos programos nenustatyta (p>0.05).
- Stebėti statistiškai reikšmingas skausmo sumažėjimas ir funkcinės būklės pagerėjimas pacientams, kuriems buvo taikytos osteopatinės procedūros lyginant su pacientais, kuriems buvo taikytos laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros.
Reabilitacijos priemonių ir metodų vertinimo rekomendacijos
Konferencijos metu ir atlikto tyrimo duomenys patvirtina būtinybę sistemingo metodų vertinimo: lyginti naujų intervencijų (pvz., osteopatijos) efektyvumą su tradicinėmis kineziterapijos metodikomis, taikyti atsitiktinį pacientų skirstymą, naudoti standartizuotus funkcinės būklės vertinimo instrumentus (SAS, Roland-Morris, Oswestry) ir kompiuterizuotus funkcinės diagnostikos įrankius. Visose tiriamųjų grupėse procedūros turėtų būti atliekamos tų pačių specialistų ir taikant tas pačias metodikas, o statistinę duomenų analizę reikėtų atlikti patikimomis programomis (pvz., SPSS, MS Excel).
Praktinis taikymas gydytojų ir reabilitacijos specialistų veikloje
Rezultatai rodo, kad integruoti osteopatines procedūras į reabilitacijos programas gali būti naudingas sprendimas pacientams, sergantiems apatinės nugaros dalies skausmu, ypač kai tikslas - sumažinti skausmą ir pagerinti kasdienę funkciją. Reabilitacijos specialistams rekomenduojama remtis klinikiniais duomenimis, naudoti funkcinės būklės klausimynus ir, esant galimybei, patikimas kompiuterizuotas vertinimo priemones.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Konferencijos metu aptartos finansavimo, specialistų rengimo ir technologijų taikymo temos rodo, kad reabilitacijos sritis Lietuvoje plečiasi, o efektyvumo vertinimas tampa kertiniu elementu sprendžiant, kurios priemonės ir metodai turi būti išsamiau diegiami klinikinėje praktikoje.
tags: #reabilitacijos #metodu #ir #priemoniu #efektyvumas