Socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimų programos

Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui, ypač vaikams ir paaugliams. Jie padeda bendrauti, užmegzti draugystes, spręsti konfliktus ir sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimų programas, jų tikslus, metodikas ir naudą.

Programų tikslai ir metodikos

Programos tikslas - išmokyti vaikus ir paauglius efektyviai bendrauti, suprasti savo ir kitų jausmus, spręsti problemas ir konfliktus bei pasitikėti savimi. Mokymų metu remiamasi patyriminio ugdymo metodika.

Pasak Deltuvos (2008), tai yra mokymosi procesas, vykstantis per asmeninę patirtį, kai žmogus įgyja žinių, lavina įgūdžius ir formuoja vertybes. Ši programa grindžiama patyriminio ugdymo metodika, kurios pagrindiniai principai yra šie:

• Kiekvienas asmuo patiria ir suvokia pasaulį individualiai - niekas negali matyti jo visiškai taip pat, kaip kitas. Todėl pažinimas tampa turtingesnis, kai dalijamės savo asmeninėmis patirtimis ir supratimu.
• Dėl savo subjektyvaus požiūrio kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi absoliučią laisvę - jokia situacija negali atimti jo teisės rinktis ar priimti sprendimus. Todėl patyriminis ugdymas akcentuoja dalyvių galimybę patiems atrasti jiems reikšmingas išvadas ir sprendimus.
• Jokia patirtis savaime nėra nei gera, nei bloga - jos reikšmė priklauso nuo žmogaus interpretacijos.
• Asmenybė grindžiama kūrybine jėga, leidžiančia žmonėms savarankiškai tobulėti, kurti geresnius bendradarbiavimo ir gyvenimo būdus.
• Pagrindinis patyriminio ugdymo bruožas - dalyvis traktuojamas ne kaip pasyvus mokymo objektas, o kaip aktyvus mokymosi subjektas.

Seminarų vadovai atsakingi už mokymosi proceso organizavimą, o dalyviai - už savo mokymosi rezultatus, atradimus ir išvadas. Taikomi metodai: savianalizės užduotys, motyvuojantys pokalbiai, praktiniai uždaviniai, diskusijos, komandiniai žaidimai, istorijų pasakojimas, interpretacinių kortelių ir situacijų analizė, minčių lietus, dailės terapijos technikos.

Programų nauda

Savivertė yra svarbi asmenybės dalis. Jos dėka asmuo įgalina save veikti, siekti tikslų, geba vertinti riziką, prisiimti atsakomybę. Teigiamas požiūris į save skatina empatiją, atlaidumą, savirefleksiją. Save mylintis, aukštą savivertę turintis žmogus teigiamai veikia kitus, geba ieškoti kompromisų, tinkamais metodais sprendžia konfliktus, gali geriau atliepti kitu, sukurti sveikus santykius.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Asmenys su sumažinta saviverte dažnai būna jautrūs jų asmenybės vertinimams aplinkoje. Net būdami gabūs, išsilavinę dėl žemos savivertės gali neadekvačiai vertinti ir aplinkinių gerą nuomonę apie jį (Ionescu et al., 2010). Patyriminio metodo dėka yra sukuriama saugi aplinka, kuri skatina aktyviu ieškoti naujų sprendimų, elgesio būdų, taip pat padeda išsiketi aktualius tikslus ir įgalina jų siekti. Šio metodo dėka dalyviai įgyja naujų įgūdžių ir išmoksta prisiimti atsakomybę kasdieniame gyvenime (Gurova, Godvadas, 2015).

Šio metodo dėka gerėja:

• Savęs priėmimas (gebėjimas suvokti, kad esi vertingas toks, koks esi, be būtinybės siekti tobulumo).

Kviečiame į 10-ies susitikimų programą 5-6 bei 7-10 ir 11-15 metų amžiaus vaikams. SKELBIAME registraciją į EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo programas Vilniuje ir Kaune! 10-ies užsiėmimų soc. įgūdžių ir emocinio intelekto lavinimo programa 7-10 m. SKELBIAME registraciją į atnaujintas EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo bei PASITIKĖJIMO SAVIMI STIPRINIMO programas Vilniuje ir Kaune! „JAUSTI LEGALU” - edukacija skirta plėsti jausmų žodyną, mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo bei kitų jausmus, formuoti tinkamas nuostatas apie jausmus. Edukacijoje mokiniai kurs klasės jausmų žodyną (kuris liks klasėje), mokysis atpažinki kitų jausmus ir praktiškai išsakyti savuosius.

JAUSMŲ KORTELĖS jau Tavo sūpynių el. Tik dvi grupės. Tik Kaune. Nuo kovo 2 dienos. Kai po kelių COVID-19 metų pradėjome atsigauti, pasaulį ištiko dar kelios krizės. Vasara, būrys draugų, profesionalūs vadovai, aktyvios bei kūrybinės veiklos, įkvepiantys svečiai, nakvynė palapinėse po atviru dangumi ir neeilinio grožio Padubysio gamta - visa tai apie PAAUGLIŲ VASAROS FESTIVALĮ! Kas mus pažįsta, žino - nuobodu nebus.

Socialiniai įgūdžiai ir jų svarba: kaip mokyti, kada mokyti ir kaip pagelbėti autistiškam vaikui įgyti būtinus įgūdžius, o mokymo įstaigoms bei vaiko tėvams sukurti tinkamiausias tam programas. Tęsiame temą.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Žemiau pateikiamos Kanadoje atliktos bendruomeninės apklausos, sudarytos Ontarijo provincijos „Bendruomenės galimybių programos“ darbuotojų. Klausimynus peržiūrėjo ekspertai dr. Šiame tyrime dalyvavo 80 organizacjų iš visos Ontarijo provincijos (tiek visuomeninių, tiek privačių, teikiančių socialinių įgūdžių lavinimo paslaugas ASS ir kitų raidos sutrikimų turintiems žmonėms). Apie pusė socialinių įgūdžių lavinimo programas siūlančių organizacijų turėjo grupes vaikams nuo 6 iki 18 metų amžiaus, mažiau nei 25 proc. jų turėjo grupes suaugusiems ir tik apie 10 proc. Praktiškai visos 80 tyrime dalyvavusių organizacijų savo socialinių įgūdžių lavinimo grupėse teikė paslaugas ASS turintiems žmonėms.

Tačiau tuo pat metu jie į savo grupes priimdavo žmones, turinčius kitas diagnozes bei ASS turinčius žmones, kuriems taip pat nustatyti ir kiti sutrikimai. Apie 45 proc. teikė paslaugas mokymosi sunkumų, kognityvinių sutrikimų bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turintiems asmenims. Apie 15-20 proc. Visų minėtų įgūdžių mokė mažiau nei 23 proc. Dauguma tyrime dalyvavusių programų organizatorių teigė tiesiogiai mokantys taisyklių bei papročių (pavyzdžiui, kaip pasisveikinti su kitu žmogumi) ir ugdantys įgūdžius (atitinkamai 78 proc. ir 68 proc.). Tiesiogiai mokant taisyklių buvo naudojami tokie mokymo būdai: vizualinė pagalba (64 proc.), videomodelingas (64 proc.), gyvas pavyzdys (91 proc.), bendraamžių mokymas (68 proc.) ir tėvų mokymas (10-30 proc. sesijos laiko). 50 proc. siūlomų socialinių įgūdžių programų buvo skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, mažiau nei 25 proc. 70 proc. 58 proc. 89 proc. 87 proc. 75 proc. 62 proc. Dauguma tėvų priežastimi nurodo susirūpinimą socialine vaiko raida bei gebėjimu palaikyti draugystę. Nedidelė dalis tėvų tai darė remdamiesi specialistų rekomendacijomis.

Moksliniai tyrimai ir programų pasirinkimas

Daugybe skirtingų modelių pagrįstos socialinių įgūdžių programos tikras iššūkis tėvams, mokytojams bei specialistams. Kaip pasirinkti geriausiai vaiko ar tam tikros grupės poreikius atitinkančią programą? Mes rekomenduojame moksliniais įrodymais pagrįstas teorijas renkantis arba kuriant socialinių įgūdžiu programas vaikams bei suaugusiems su ASS. Tačiau kai renkiesi programą, ieškoti tokios, kuri būtų pagrįsta moksliniais įrodymais gali atrodyti ne taip jau svarbu ar netgi neįmanoma, turint galvoje daugumoje bendruomenių ir taip gana ribotą programų pasirinkimą.

Kartais tėvai tiesiog stengiasi surasti bet kokią programą, kuri padėtų jų vaikui mokytis elgtis socialinėje aplinkoje, todėl negali leisti sau būti išrankiems. Nepaisant riboto pasirinkimo bei įvairių kliūčių sukurti daugiau programų, labai svarbu tėvams bei mokytojams žinoti, kokie programų komponentai tyrimų metu pasirodė esą veiksmingi mokant socialinių įgūdžių. Wang ir Spillane (2009) pastebėjo, kad daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo, taigi jos neatitinka EPP kriterijų.

Nors savo siūlomas socialinių įgūdžių programas idealu būtų grįsti moksliniais tyrimais, tačiau šis tyrimas dar tik pradedamas. Pavyzdžiui, nepriklausomi tyrėjai neseniai paskelbė du straipsnius apie Winner socialinio mąstymo programą (Crooke ir kt., 2007; Lee ir kt., 2009), vis dėlto reikia atlikti dar daugiau tyrimų, norint įvertinti Socialinio mąstymo programos veiksmingumą.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Kalbant apie socialinių įgūdžių mokymo programas, pavyzdžiui tas, kurias apžvelgėme bendruomenės partnerių tyrime, reikia turėti galvoje, kad jas kūrė ASS srities profesionalai, ilgus dešimtmečius dirbę su ASS turinčiais asmenimis. Toliau pateikiamoje apžvalgoje mes remsimės ekspertų atliktu tyrimu. Per pastarąjį dešimtmetį (2001-2011) buvo parašyta 12 straipsnių, siekiant apžvelgti ir paanalizuoti ASS turintiems žmonėms sukurtas socialinių įgūdžių mokymo programas. Per šį laikotarpį atliktos ir trys metaanalizės, kuriose dar kartą išanalizuoti minėti tyrimai. Čia pateikiame santrauką ir esminius atradimus iš minėtų 12 straipsnių ir trijų metaanalizių, susijusių su socialinių įgūdžių programomis ASS turintiems asmenims.

Remiantis šiomis apžvalgomis tik vieno tipo programos, t.y. videomodelingas, atitiko griežtus Chambless ir Hollon (1998) išskirtus EPP kriterijus. Tai būdas, kai mokoma rodant vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami vienokie ar kitokie socialiniai įgūdžiai ir pasižiūrėjęs medžiagą asmuo bando atkartoti parodytą elgesį. Tai mokymo strategija, kuri buvo taikyta daugybei skirtingų žmonių grupių, siekiant išmokyti labai skirtingo elgesio (Bellini ir Akullian, 2007). Mokant ASS turinčius žmones tyrimai rodo, kad videomodelingas veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius: žaidimo, bendravimo, pokalbio užmezgimo ir įsijautimo kitą žmogų (Bellini ir Akullian, 2007).

Keliuose tyrimuose bei apžvalgoje buvo siekta išsiaiškinti videomodelingo, kaip socialinių įgūdžių lavinimo priemonės, veiksmingumą dirbant su ASS turinčiais žmonėmis (Bellini ir Akullian, 2007; Reichow ir Volkmar, 2010; Scattone, 2007; Wang ir Spillane, 2009). Bellini ir Akullian (2007) atliko dvidešimt trijų tyrimų apie videomodelingą metaanalizę. Tyrimai parodė, jog videomodleingas yra veiksminga priemonė. Wang ir Spillane (2009) atliko trisdešimt aštuonių tyrimų apie socialinių įgūdžių ugdymą metaanalizę, iš jų 11 tyrimų buvo apžvelgtas videomodelingas, jų rezultatai taip pat patvirtino, kad tai veiksminga socialinių įgūdžių mokymo priemonė.

Šį metodą sukūrė Carol Gray (2010), jame kuriamos trumpos istorijos, kurios apibūdina tam tikras žmogui sudėtingas socialines situacijas, kokio elgesio tokioje situacijoje tikimasi, kodėl tikimasi būtent tokio elgesio, bei teigiamas poveikis mums ir kitiems situacijos dalyviams, jeigu pasielgiame taip, kaip iš mūsų tikimasi. Nors pati Carol Gray keliose savo knygose yra pateikusi daugybę bendrų socialinių istorijų, daugelis tėvų, mokytojų bei specialistų kuria savas, konkrečiai jų vaikui, mokiniui ar klientui pritaikytas istorijas pagal Gray pateiktą šabloną.

Tos istorijos labai griežtai struktūruotos, istorijoje turi būti konkretus skaičius tam tikro tipo sakinių. Supratimui palengvinti istorijas dažnai lydi iliustracijos, ypač jaunesniems ir prastesnių kalbinių gebėjimų vaikams. Istorijas skaito pats ASS turintis asmuo arba tėvai, globėjai ar mokytojai. Jos dažnai naudojamos klinikinėje praktikoje bei mokymo situacijose, mat šią techniką taikyti paprasta, ji gali būti naudojama labai įvairių įgūdžių lavinimui, tarp jų bendravimui su bendraamžiais, bendravimo užmezgimui, netinkamo elgesio, pavyzdžiui pykčio priepuolių, alternatyvoms (Kokina ir Kern, 2010).

Keliuose tyrimuose buvo analizuojamas “Socialinių situacijų” veiksmingumas ASS turintiems žmonėms mokantis socialinių įgūdžių. Reynhout ir Carter (2006), Wang ir Spillane (2009) ir Kokina ir Kern (2010) atliktos metaanalizės teigia, kad, nepaisant atliktų tikrai kokybiškų tyrimų „Socialinių istorijų“ veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių abejotinas. Pasak minėtų autorių, labai skirtingas poveikis tiriamiesiems neleidžia visiškai pasitikėti „Socialinių istorijų“ veiksmingumu, taigi rekomenduojama atidžiai stebėti bei vertinti šio metodo efektyvumą kiekvienu individualiu atveju.

Socialinių įgūdžių grupėse instrukcijos pateikiamos nedidelėms ASS turinčių dalyvių grupelėms, kuriose sudėtingas socialinis elgesys ar tam tikri socialiniai įgūdžiai išskaidomi į atskirus komponentus ir jų mokoma žingsnis po žingsnio, dažnai taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA, Applied Behavioral Analysis) principus. Šiuose užsiėmimuose derinamos įvairios elgesio mokymo technikos, tokios kaip elgesio pastiprinimas, elgesio keitimas, motyvavimo strategijos bei manipuliavimas aplinkos veiksniais, kad būtų skatinamas sisteminis tikslinių įgūdžių išmokimas, taigi gali būti naudojamos labai įvairios technikos bei metodai. Tikslinis elgesys paprastai būna bendravimo užmezgimas, atsiliepimas į kito iniciatyvą užmegzti pokalbį, tarpusavio žaidimo įgūdžiai, empatija ir sugebėjimas įsijausti į kito padėtį, konfliktų sprendimas bei draugystės užmezgimas (Cappadocia ir Weiss, 2011).

Nepaisant kelių tyrimų bei literatūros apžvalgų, iki šiol nėra atlikta nė venos metaanalizės ar kitokio tyrimo bendram šio metodo efektyvumui išsiaiškinti ar padaryti išvadų apie Socialinių įgūdžių grupių atitikimą EPP kriterijus. Vis dėlto šis mokymo metodas gali būti daug žadantis, jeigu jame remiamasi mokymosi programa bei technikomis, kurios pačios savaime atitinka EPP kriterijus.

Mokant ASS turinčius asmenis socialinių įgūdžių, kognityvinės elgesio terapijos (CBT, Cognitive Begavioral Therapy) tikslas yra plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį, ir tuo pat metu padėti jam suprasti mintis bei jausmus, kurie slypi už netinkamo elgesio. Yra manoma, kad augant socialiniam supratingumui, savęs pažinimui didesnė tikimybė, jog elgesio pokyčiai bus ilgalaikiai bei generalizuoti. Kognityvinė elgeso terapija tai multimodalinis požiūris, kuriame kognityvinio mokymo technikos derinamos su elgesio intervencijomis.

Tokios mokymo programos, kaip tos, kurias sukūrė Jeanette McAfee (2001), Michelle Garcia Winner (2008) ir Howlin, Baron-Cohen bei Hadwin (1999) yra CBT pavyzdžiai, visi jie pabrėžia, kad norint pasiekti socialinio elgesio pokyčių visų pirma reikia keisti socialinį supratingumą. Kalbant apie žmonių su ASS socialinių įgūdžių mokymą, tyrimai rodo, kad CBT gali būti naudingas gerinant įsijautimo į kitus, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius (Bauminger, 2007). Wang ir Spillane (2009) atlikta metaanalizė nagrinėjo tris CBT tyrimus, ir rezultatai rodo, kad CBT poveikis svyruoja nuo vidutinio iki labai aukšto.

Deja, kol kas atlikti tyrimai neatitinka aukščiausių reikalavimų, taigi CBT neatitinka EPP kriterijų kaip veiksminga priemonė mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones (Bauminger, 2007; Wang ir Spillane, 2009). Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Šis metodas reikalauja, kad pats žmogus stebėtų ir fiksuotų tam tikro norimo keisti elgesio pasireiškimus, dažnai tam naudojami kontroliniai sąrašai, ant riešo tvirtinami skaičiuokliai arba šalia laikomi žetonai. Vos keli tyrimai bandė nustatyti šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones (pagal Scattone, 2007; Weiss ir Harris, 2001).

Neseniai pasiūlyta mintis, kad veikla pagrįstas socialinių įgūdžių mokymas, kuris remiasi ypatingais ASS turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius ir slopinti netinkamą elgesį, be to, didinti norą būti su bendraamžiais (Schreiber, 2011). Šiuose užsiėmimuose veikla organizuojama remiantis bendrais pomėgiais, ir tos veiklos metu yra mokoma socialinių įgūdžių. Schreiber teigia, kad lavinant įgūdžius tose srityse, kurias vertina bendraamžiai, gali būti svarbiau nei socialinis supratingumas ar socialiniai įgūdžiai.

Tai tokie užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai, dažniausiai klasės draugai, pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas bei įgyvendina mokymo programą. Tai gali būti daroma įvairiomis formomis, tarp jų integruotos žaidimų grupės, susitikimai pažaisti, bendraamžių tinklai, bendraamžių kuravimas bei esminių įgūdžių ugdymas. Buvo atlikta begalė tyrimų apie socialinių įgūdžių mokymą ASS turintiems žmonėms tarpininkaujant bendraamžiams (pagal Chan ir kt., 2009; DiSalvo ir Oswalk, 2002; McConnell, 2002; Schreibman, 2011, Wang ir Spillane, 2009; Weiss ir Harris, 2001). Aprašomųjų tyrimų apžvalgose buvo teigiama, kad socialinių įgūdžių mokymas tarpininkaujant bendraamžiams yra veiksmingas. Šiaip ar taip, Wang ir Spillane (2009) atlikta metaanalizė, kurioje apžvelgti devyni tyrimai, parodė, kad mokymų tarpininkaujant veiksmingumas abejotinas.

Esama pagrįstų įrodymų, kad vaikų tėvų mokymai padeda reikšmingai sumažinti jų vaikų elgesio problemas (Thomas ir Zimmer-Gembeck, 2007), taip pat mokyti vaikus, turinčius raidos sutrikimų (Matson, Mahan ir LoVullo, 2009). Matson ir kt. (2009) atlikta literatūros apžvalga teigia, kad ASS vaikus auginančių tėvų mokymas perspektyvus metodas, tačiau nepaisant to, kad metodas taikomas plačiai, tyrimų apie tai, ar jis veiksmingas mokant vaikus socialinių įgūdžių, labai mažas (Reichow ir Volkmar, 2010). Viena išimtis, kurią verta paminėti, tai Franke ir Laugeson atlikti tyrimai apie ASS vaikams bei paaugliams skirtas draugystės įgūdžių mokymo programas tėvams padedant. Frankel ir Myatt (2003) per pastaruosius du dešimtmečius UCLA (University of California, Los Angeles) sukūrė Draugystės mokymo programą (CTF, Children’s Friendship Training). Iš šio modelio atsirado PEERS (Program for the Education and Enrichment of Relational Skills) programa paaugliams (Laugeson ir Krankel, 2010).

Abi šios programos yra detaliai aprašytos įvairius aspektus apimančios grupinės programos vaikams ir paaugliams, kuriose taikoma daug ABA strategijų, pavyzdžiui, tiesioginių instrukcijų, rodymo savo pavyzdžiu, elgesio repetavimo ir savaitei skiriamų socializacijos namų darbų. Jose labai svarbus komponentas yra tėvų mokymas, kartą per savaitę vyksta atskirti, tačiau tarpusavyje suderinti tėvų ir vaikų užsiėmimai. Šių užsiėmimų metu tėvai mokomi skatinti įgūdžių perkėlimą į kitas sritis namuose per sukviestus bendraamžių susibūrimus.

Norėdamas įvertinti PEERS programos efektyvumą Laugeson (2009) atliko atsitiktine atranka pagrįstą kontroliuojamą tyrimą, kurio metu tyrė 33 paauglius nuo 13 iki 17 metų amžiaus, aukštų gebėjimų ASS turinčius vaikus. Paaugliai atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į 14 savaičių trunkantį PEERS mokymų ciklą skirtingu metu (vieni anksčiau, kiti vėliau). Frankel ir kt. Abu tyrimai nagrinėjo tą patį elgesį: pokalbio įgūdžiai, atėjimas bei išėjimas iš grupės, socialinio etiketo taisyklės popamokinėje veikloje, sėkmingo bendraamžių susiėjimo inicijavimas padedant tėvams ir erzinimo įveikimas. Abiejų tyrimų dalyviai kelių skirtingų pasibaigus mokymams atliktų vertinimų duomenimis gavo reikšmingos naudos. Jokie tiesioginiai stebėjimu pagrįsti vertinimo metodai taikomi nebuvo, tačiau bendraamžių susibūrimų skaičius reikšmingai išaugo.

Nors šie duomenys teikia vilties, tačiau minėtųjų programų laikyti visiškai patikimomis mokant ASS turinčius vaikus socialinių įgūdžių dar trūksta pagrindo. Iš visų minėtų metodų tik videomodleingas yra pakankamai ištirtas ir nustatytas jo veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones. Daugelis kitų metodų taip pat buvo tirti ir įvertinti kaip „daug žadantys“, tačiau jiems dar trūksta mokslinio pagrindimo, kad būtų laikomi įrodymais pagrįsta praktika (pavyzdžiui, Socialinės istorijos, Kognityvinė elgesio terapija, Savistabos mokymas bei Veikla paremtos programos). Reikia atlikti daugiau tyrimų su visomis socialinės intervencijos strategijomis, norint įsitikinti jų efektyvumu.

Socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimų programos pavyzdys

Kviečiame susipažinti su socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimų programos pavyzdžiu, kurią sudaro 10 užsiėmimų:

Užsiėmimo Nr.	Pavadinimas
I	„Susipažinkime“
II	„Neatstumk“
III	„Nepyk“
IV	„Kaip pasakyti „NE“
V	„Išvenk nesėkmės - spėliok“
VI	„Įvertink save“
VII	„Priimk mane tokį koks esu“
VIII	„Sėkmingas problemų sprendimas“
IX	„Kaip man atsipalaiduoti?“
X	„O buvo taip.“

tags: #socialiniu #igudziu #ugdymo #uzsiemimu #grafikas