Kaip prižiūrėti neįgalų šunį auginant daug šunų

Rūpinimasis neįgaliu šunimi, kai namuose gyvena daug keturkojų, reikalauja ypatingo dėmesio, nuoseklumo ir organizacijos. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno šuns veislės, amžiaus ir sveikatos ypatumus, užtikrinti tinkamą mitybą, kasdienę higieną, saugią aplinką ir tinkamą fizinį aktyvumą, kad neįgalus šuo jaustųsi saugus bei gerai pritaikytas prie bendros šeimos rutinos.

Paruošimas prieš parsivežant ir pirmosios dienos

Prieš priimdami galutinį sprendimą, turėtumėte aplankyti ir pabendrauti su šunimis. Kai kurių prieglaudų darbuotojai prieš atiduodami šunį apsilanko namuose ir įsitikina, kad augintiniui ten bus tinkama aplinka. Parsivežę naujajį šunį, leiskite jam nusilengvinti lauke; visuomet veskite į tą pačią vietą, kad suprastų, kur yra jo „tualetas“.

1. Suteik šuniui jo vietą ar kampelį, kur jis galėtų visada nusiraminti. 2. Nesvarbu, ar tai naujas šuniukas, ar jau šeimos augintinis, kuris persikelia kartu su tavimi, pažįstami kvapai padės jam nusiraminti. Pasiimk šuns mėgstamą žaislą, antklodę ar daiktą, ant kurio yra tavo ar senojo namo kvapas. 3. Pirmą savaitę išlaikyk namų aplinką kuo ramesnę. 4. Pradėk nuo namų ir artimiausio kiemo ar sodo. 5. Maitinimo laikai, pasivaikščiojimai ir žaidimai turėtų vykti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. 6. Girk ir apdovanok šunį kiekvieną kartą, kai jis elgiasi ramiai ir smalsiai naujoje aplinkoje. Apdovanojimui tinka skanėstai, žaidimas ar glostymas.

Jeigu šuo yra neramus dėl ankstesnių patirčių, būkite kantrūs. Laikykitės jūsų sudarytos kasdienės dienotvarkės - režimo pojūtis veiks raminamai ir padės šuniui apsiprasti. Bet nepamirškite laiko žaisti! Su šunimi būkite kantrūs - gali prireikti kelių savaičių, kol jis visiškai apsipras ir prisitaikys prie režimo.

Kasdienė rutina ir elgesio mokymas daug šunų šeimoje

Sukurkite dienotvarkę: šunys yra grupėmis gyvenantys gyvūnai ir jiems reikalingi tikslūs hierarchiniai ženklai. Šerkite šuniuką kiekvieną dieną toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu ir po to, kai jūs ir jūsų šeima būsite pavalgę, kad jis suprastų, jog jūs užimate dominuojančią padėtį namų ūkyje.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Gerai išdresuotą šunį galima paleisti lauke tik tada, kai aplink nėra žmonių. Pasirodžius žmogui šunį reikia pašaukti ir prisegti pavadėlį. Išmokinimas būti namuose vienam turi būti atliekamas mažais žingsniais, paliekant šunį kuriam laikui ramybėje, palaipsniui - vis ilgiau. Geras elgesys ir paklusnumas turi prasidėti anksti. Nedvejodami kreipkitės į profesionalą dėl pagalbos treniruojant šunį.

Treniruotės, reaguojančios į komandas, turi būti vykdomos panašiu nuoseklumu, kurio dėka šuo sužino, ką jam leidžiama daryti ir ko jam nederėtų daryti. Pagrindinis principas yra motyvuoti gyvūną atlikti norimą veiklą, apdovanojant jį, pavyzdžiui, skanėstais ar žaidimo akimirka. Taip pat reikėtų atsiminti, kad beprasmiška bausti augintinį už tai, ką jis padarė prieš akimirką, nes bausmės jis nesies su netinkamais veiksmais, o tik pradės prarasti pasitikėjimą savo globėju.

Mityba ir papildoma parama neįgaliam šuniui

Vyresniems šunims būtina duoti ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, vitaminas E ir selenas saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų - stabdo senatvinius procesus. Chodroitinas bei gliukozaminas - aminorūgštys, padedančios apsaugoti bei atstatančios sąnarių kremzles ir lėtinančios osteoartrozę. Sveikatai naudingi ir B grupės vitaminai.

Senstant šuniui, sulėtėja jo organizmo medžiagų apykaita ir energijos išeikvojimas, todėl reikėtų tokį šunį šerti mažiau kaloringu maistu, kuriame būtų pakankamai baltymų, reikalingų raumenų masei palaikyti. Tinkamiausia šunį šerti 2 kartus per dieną vidutinėmis porcijomis arba 3 kartus mažomis porcijomis. Jei savo augintinį šeriate sausu maistu ir dar jo nepakeitėte į skirtą vyresniems šunims, pasirūpinkite tuo nedelsiant. Specialiai vyresniems šunims subalansuotas pašaras yra lengvai virškinamas ir kramtomas, jame gausu vitaminų ir vertingų maistinių medžiagų.

Jeigu šuo ėda tik mėsą ir atsisako ėsti sausą pašarą ar košes, pratinama prie sausų pašarų palaipsniui, maišant mėsą ir sausą pašarą. Savaitės eigoje vis didinamas sauso ėdalo kiekis, tuo pačiu mažinamas mėsos kiekis. Papildai ar vitaminai skiriami priklausomai nuo to, kokiu pašaru šuo šeriamas. Sudėtyje turėtų būti vitaminai ir mineralinės medžiagos (A, D3, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, natrio, kalio, magnio ir t.t).

Taip pat skaitykite: Vaiko gerovė smurtinėse šeimose

Fizinė veikla ir pritaikyta veikla neįgaliam šuniui

Tinkami fiziniai pratimai taip pat labai svarbu. Nors vyresni šunys gali nebenorėti eiti į lauką ar tingėti žaisti, skatinkite jų aktyvumą. Nes dėl sumažėjusio fizinio krūvio bei sulėtėjusios medžiagų apykaitos vyresni šunys pradeda tukti. Užsitupėję namie, nebūnantys gryname ore šunys sensta daug greičiau. Buvimas gryname ore gerina širdies, plaučių darbą, aktyvina organizmo imuninę sistemą, tad pasimėgaukite kartu ramiais pasivaikščiojimais lauke.

Pasivaikščiokite tiek, kiek norisi augintiniui. Neverskite bėgioti, šokinėti. Vyresnio amžiaus šunys nepakenčia vienatvės ir gana dažnai yra linkę susirgti senatvine depresija. Labai gerai, jei namuose yra ir kitų gyvūnų. Taip vyresnio amžiaus augintinis mažiau jausis vienišas.

Higiena, kailio ir odos priežiūra kelių šunų šeimoje

Reguliari kailio priežiūra yra geras įprotis, prie kurio verta pripratinti augintinį. Ši priežiūra padės palaikyti gerą jūsų šuns odos ir kailio sveikatos būklę, taip pat pagerinti jūsų tarpusavio ryšį. Reguliariai prižiūrint kailį taip pat padidėja tikimybė ankstyvoje stadijoje nustatyti tokius sutrikimus kaip išoriniai parazitai, odos sutrikimai ar diskomfortą keliančios zonos.

Kasdien šunis reikia šukuoti ir valyti (vieną kartą). Tam naudojamas šepetys, grandiklis šepečiui valyti, gelumbės gabalėliai arba kempinė ir švarūs skudurėliai. Iš plaukų pašalinamos dulkės, purvas, pleiskanos. Šukavimas apsaugo šuns odą nuo ligų, pagerina jos kraujo apytaką. Iš pradžių šukomis, po to šepečiu. Šepetį laikome dešinėje rankoje, grandiklį - kairėje. Iš pradžių lengvai brūkštelima prieš plauką, po to paplaukiui.

Maudant reikia sušlapinti plaukus šiltu vandeniu, išmuilinti šampūnu arba tualetiniu muilu, po to putas nuplauti. Vis populiaresni specialūs šunims skirti šampūnai. Ką benaudotume, muilą ar šampūną, reikia švariai nuplauti putas, kad nesuerzintų odos. Jei išmaudžius šunį, pradeda pleiskanoti jo oda, vadinasi, blogai parinktas šampūnas. Šampūną geriausia atskiesti nedideliu kiekiu vandens ir tik tada pilti ant šuns kailio.

Taip pat skaitykite: socialinio tėvo teisės ir pareigos šeimoje

Jeigu kambaryje gyvenantys šunys, jie turi turėti savo vietą. Ji turi būti nuošali, toli nuo šildymo prietaisų, ne skersvėjyje. Rinkitės kuo minkštesnį, o svarbiausia - kuo žemesnį guolį, kad šuniui nebūtų sudėtinga įlipti ir išlipti.

Ausų, akių, dantų ir nagų priežiūra

Ausų priežiūra: nulėpusioms ausims, dėl ribotos ventiliacijos ir todėl jautrioms sudirginimui bei infekcijoms, reikia daugiau reguliarios priežiūros nei stačioms. Švelniai valykite išorinę ausį su valymo tamponu ar šiek tiek sudrėkintu vatos gumulėliu, tuo pat metu apžiūrėkite, ar nėra raudonų skausmingų dėmelių, drėgmės ar sieros pertekliaus.

Akių priežiūra: šviesias ašarų dėmes, natūralų gleivių susikaupimą, galima nuvalyti su tamponu ar šiek tiek sudrėkintu vatos gumulėliu. Skambinkite savo veterinarijos gydytojui, jei jūsų šuns akys raudonos arba yra išskyrų.

Dantų priežiūra: reguliari dantų priežiūra reikalinga siekiant geros šuns gyvenimo kokybės. Veterinarijos gydytojas dr. Puikus būdas prisidėti prie savo šuns senjoro sveikatos gerinimo yra išlaikyti sveikus dantis ir dantenas, tai galima padaryti naudojant įprastą namuose esantį šepetėlį ir šunų dantų pastą. „Savo senukui taksui Džimiui, kuriam dabar 15-ika, dantis valau kasdien po du kartus.

Nagų priežiūra: veterinaras turėtų būti pirmas nagų kirpimui, tačiau, jei po to norite tai daryti patys, atidžiai stebėkite veterinarą ir paklauskite jo patarimo, kaip tai padaryti. Neteisingas nagų karpymas gali sukelti šuniui skausmą ir kraujavimą.

Saugumas, voljerai ir inventorius daug šunų šeimoje

Reikia turėti šuns priežiūrai skirtą inventorių: antkaklio dirželį, antsnukį, ilgą ir trumpą pavadėlius, grandinę. Antkaklis turi būti stiprus, todėl gaminamas iš odos, odos pakaitalų ar brezento. Antsnukis apsaugo nuo įkandimų. Trumpas pavadėlis (1-1,5 m) naudojamas vedant šunį greta dresuotojo. Ilgas pavadėlis (10-12 m) naudojamas šunį dresuojant. Grandinėje turi būti įtaisytas suktukas, kad šuo lakstydamas jos nepersuktų.

Laikant šunį lauke, reikia turėti medinę būdą, kurios matmenys 110x80x90 cm. Voljere patartina būdą atitraukti nuo sienos, kad šuo galėtų užlįsti ir labai šaltu oru bėgioti aplink. Tai grūdina ir neleidžia apšalti. Labiausiai tinka smėlio ir žvyro gruntas, laidus vandeniui ir orui, greitai išdžiūstantis po lietaus.

Prevencija: skiepai, parazitai ir veterinarinė priežiūra

Labai svarbu kasmet vakcinuoti, ypač senstančius šunis, nes senstantis šuo tampa imlesnis infekcinėms ligoms. Paklauskite veterinarijos gydytojo apie vaistus nuo kirminų: šuniukai dažnai turi kirminų, ir gydymą nuo kirminų reikėtų skirti kas mėnesį iki šešių mėnesių amžiaus, o po to kas šešis mėnesius. Paklauskite veterinarijos gydytojo apie apsaugą nuo blusų: nepamirškite apsaugoti savo šuniuko nuo blusų ir erkių. Kad ši priemonė veiktų tinkamai, ją turite taikyti šuniui ir aplinkai.

Pirmą kartą šuniukai vakcinuojami šešių savaičių, pirma vakcina yra nuo dviejų virusinių ligų: šunų maro ir parvovirusinio enterito, kita vakcinacija daroma, kai šuniukas yra 8 savaičių. Po to šuniukas vakcinuojamas 12 savaičių pakartotinai nuo jau minėtų penkių ligų bei pasiutligės. Gyvūnai revakcinuojami praėjus 1 metams nuo paskutinės vakcinacijos. Amerikos gyvūnų asociacija rekomenduoja vesti savo augintinį pas veterinarą ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, kad būtų atlikta patikrinimo procedūra.

Specialūs poreikiai neįgalio šuns priežiūroje daug šunų šeimoje

Neįgaliam arba vyresniam šuniui reikalingas pritaikytas guolis, lengvai prieinamas maistas, reguliarus stebėjimas ir papildoma pagalba vaikštant ar atliekant kasdienes veiklas. Rinkitės kuo minkštesnį, o svarbiausia - kuo žemesnį guolį, kad šuniui nebūtų sunku įlipti ir išlipti. Kaip įmanoma dažniau tikrinkite šuns ausis, odą ir kailį. Įsitikinkite, kad Jūsų augintinis savo kailyje nesinešioja blusų ar kitų gyvų parazitų.

Jei kyla problemų auginant šunį, ypač vienerių metų ar vyresnį, kurio praeitis nežinoma, turite pasitelkti bihevioristo pagalbą. Vyresnių šunų medžiagų apykaita yra lėtesnė, energetiniai poreikiai sumažėja iki 10%, tad maistas sunkiau įsisavinamas. Pacientams su sąnarių problemomis svarbūs papildai su gliukozaminu ir chondroitinu.

Organizaciniai patarimai šeimininkams, auginantiems daug šunų

  • Laikykitės nuoseklios dienotvarkės - maitinimas, pasivaikščiojimai ir poilsis tuo pačiu laiku padeda visiems šunims prisitaikyti.
  • Sukurkite ramias, atskiras poilsio zonas kiekvienam šuniui, ypač neįgaliam ar senjorui.
  • Stebėkite svorį ir kūno būklę - keli papildomi kilogramai sukelia papildomą apkrovą sąnariams ir vidaus organams.
  • Reguliariai tikrinkite dantis, ausis ir odą, ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą pastebėjus neįprastus simptomus.
  • Užtikrinkite tinkamą inventorių: kokybiški antkakliai, pavadėliai, antsnukiai, guoliai ir šukos kiekvienam gyvūnui.
  • Organizuokite pasiskirstymą šeimos nariams atsakomybėms: maitinimas, vedžiojimas, higiena - tai sumažins streso koncentraciją vienam asmeniui.

Mažos praktinės gairės

  1. Nedelskite pasiimti šuniuko į išvykas - tai padeda jam priprasti prie kelionių ir sumažina stresą.
  2. Šuniukus iki 2 mėn. šerkite 6 kartus, 2-4 mėn. - 5 kartus, 4-5 mėn. - 4 kartus, 5-6 mėn. - 3 kartus per dieną.
  3. Jei šuo neėda, pirmiausia patikrinkite sveikatą: ar nekosti, neviduriuoja, nevemia, ar jam duoti vaistai nuo kirminų, ar vakcinuotas.
  4. Nešerkite šunų cukrumi ar šokoladu - tai gali būti nuodinga.
  5. Maudykite ne dažniau kaip kartą per mėnesį, naudodami specialų šunims skirtą šampūną.

Žinodami, kaip reikia rūpintis šunimis senjorais ir neįgaliais šunimis, galime pagerinti savo augintinių gyvenimo kokybę ir buvimą kartu. Sveikas šuo yra laimingas šuo, todėl laiku skiepydami, prižiūrėdami kailį, dantis ir svorį, suteiksite savo keturkojams gerą gyvenimą net ir tada, kai jų poreikiai tampa sudėtingesni.

tags: #tevas #auginantis #sunu #invalida #ir #auginantis