Viešojoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų Lietuvos valstybinėse mokyklose, privati mokykla „Pažinimo medis“ šiemet skaičiuoja dešimt metų, kai mokiniams pradėtos dėstyti turiniu panašios socialinių įgūdžių pamokos.
2013 m. toliaregiškas mokyklos įkūrėjos psichologės Audronės Kancės-Grdzelišvili žvilgsnis į Lietuvos švietimo sistemą lėmė tikriausiai pirmosios tokios mokyklos Lietuvoje atsiradimą.
Autorinė socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo programa (SEKU) šiandien dėstoma pradinėse „Pažinimo medžio“ mokyklose ir gimnazijoje 0-9 klasių mokiniams.
Socialinis-emocinis mokymasis: kas yra SEL ir kodėl SEL svarbus
Tokios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suformuotos gyvenimo įgūdžių programos vertybinės nuostatos kaip konfidencialumas, pagarba vienas kitam, teisė būti išklausytam, aktyvus klausymasis, yra artimos „Pažinimo medžio“ mokyklų socialinių įgūdžių pamokų turiniui.
Universalios programos sąvokos „priklausymas grupei“, „savęs pažinimas“, „problemų sprendimas“, „bendravimo įgūdžiai“ dažnai girdimos socialinių įgūdžių pamokose.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Abiejų programų tikslai yra panašūs, tik įgyvendinimo būdai skirtingi. Socialinių įgūdžių pamokų metu mažiau liečiamos rizikingo elgesio, žalingų įpročių ar seksualumo temos. Kartais šių pamokų metu moksleiviams natūraliai kyla poreikis apie tai pasikalbėti su psichologu.
„Pažinimo medžio“ mokykloje dirbanti psichologė Justina Stupelienė teigia: "Tik užtikrinus socialinį-emocinį vaiko saugumą, galime tikėtis akademinių rezultatų. Manau, mokykloms, kurios iki šiol neturėjo pamokų orientuotų į vaiko socialinį-emocinį augimą, gyvenimo įgūdžių pamokos gali turėti didelės vertės, tačiau šias pamokas turi vesti motyvuoti ir tam paruošti specialistai. Labai norisi tikėti, kad Lietuvos mokyklos prisijaukins programą, ir akademiškumo stiprinimas vyks dermėje su socialinių-emocinių kompetencijų ugdymu."
Po dešimtmetį mokykloje besitęsiančių socialinių įgūdžių pamokų mokytojai ir specialistai tikina pastebintys akivaizdų rezultatą: kasmet gilindami socialinius įgūdžius, mokiniai atranda vis sveikesnių būdų įveikti įtampą, įsiklauso į save ir asmeninius poreikius, geba nubrėžti ribas ir dažniau pasakyti „ne“, stiprėja empatija, problemų sprendimo įgūdžiai, galiausiai, paskutinėse gimnazijos klasėse tai lemia užsispyrimą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui nuolat besikeičiančioje visuomenėje.
Kiekviena klasė turi po vieną socialinių įgūdžių pamoką per savaitę. Pamoką veda klasės auklėtoja kartu su klasei priskirta viena iš septynių mokyklos psichologių.
Pamokos planas rengiamas pagal mokinių amžių ir poreikius, jiems pritaikomos užduotys, grupiniai užsiėmimai, vaidinant socialines situacijas, reflektuojant kilusius jausmus pasitelkiamos psichodramos technikos.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Šių pamokų turinys aptariamas mokytojo individualių supervizijų pas psichologą metu, tad dažnai pamokos planas koreguojamas atsižvelgiant į klasės realijas.
Pagrindinis pamoką vedančio klasės auklėtojo ir psichologo dueto tikslas - užtikrinti saugią klasės atmosferą, kurioje mokiniai patirtų bendrystės ir priklausymo grupei jausmą, pasitikėtų savo jėgomis ir jaustųsi vertingi.
Psichologė J. Stupelienė pabrėžia: "Šie procesai užtrunka, todėl labai svarbu matyti kiekvieną klasės vaiką, jo tempą ir patyrimus klasėje."
Lytiškumo klausimai
Lytinio švietimo ir seksualinio elgesio temos neįtrauktos į „Pažinimo medžio“ socialinių įgūdžių programos turinį. Vis dėlto mokinių tėvai ir auklėtojai pagal poreikį kartu inicijuoja tokių pamokų ciklus savo klasėms.
„Pažinimo medžio“ gimnazijos vadovė ir gimnazistų klasės auklėtoja Rita Navikienė pastebi, kad vaikams ir paaugliams kyla daug klausimų, į kuriuos jie bet kokiu atveju ieško atsakymų, bet ne visada geba įvertinti šaltinių patikimumą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
R. Navikienė teigia: "Kartais vaikai nori pasikalbėti „nepatogiais“, su lytine branda susijusiais klausimais. Džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos bendruomenėje esama atvirų ir itin jautriomis temomis su vaikais gebančių kalbėtis šeimų, tačiau dalis paauglių visgi gėdijasi kalbėti apie tai su tėvais. Kompetentingo lytinio švietimo specialisto pamokos mokykloje yra būdas vaikams gauti patikimą, pagal vaiko kognityvinę brandą pritaikytą informaciją ir atsakymus į rūpimus klausimus."
R. Navikienė taip pat atkreipia dėmesį į paauglių pasaulėvoką formuojančią technologinę pažangą, dažnai neįvertinant seksualinio pobūdžio rizikų, su kuriomis susiduriama internetinėje erdvėje.
Pasak gimnazijos vadovės Ritos Navikienės, lytinis švietimas mokyklose reikalingas tam, kad mokiniai įgytų gebėjimų atpažinti netinkamo seksualinio elgesio apraiškas tiek realiame gyvenime, tiek internetinėje erdvėje, ir galėtų jas įveikti. "Mes kreipiamės į akredituotus lytiškumo mokytojus, išmanančius vaiko fizinės ir emocinės brandos pokyčius, ir vedame dienos trukmės užsiėmimus, mergaičių ir berniukų grupėms, kad kiekvienas jaustųsi saugus atvirai kalbėti šiomis temomis ir drąsiai užduoti klausimus."
Asmeninis ryšys ir lygiavertis pagarbus santykis yra svarbi šios mokyklos filosofijos dalis. Gimnazijoje siekiama, kad mokiniai pasitikėtų suaugusiaisiais, o mokytojai vaiką ugdytų ne tik pamokomis, bet ir asmeniniu pavyzdžiu bei atvirumu.
Etikos mokytoja Kristina Petrošienė sako: "Juk problemų jauni žmonės turi įvairiausių - nuo spaudimo ką nors gyvenime pasiekti iki (ne)meilės sau ar savo kūnui. Su vaikais pamokų ir pertraukų metu kalbamės įvairiausiomis temomis, kad ir kokios sunkios, nepatogios ar asmeniškos jos bebūtų, tačiau vertybes pirmiausia formuoja šeima ir vaikui šeimos pozicija yra labai svarbi. Mūsų pareiga suteikti vaikui žinių, kurios galbūt kada nors padės jam išlikti saugiam ir adekvačiam."
Europos Socialinio Fondo+ Iniciatyvos
Europos socialinio fondo+ Socialinių inovacijų+ iniciatyva siekiama atliepti Europos Sąjungos šalyse kylančius socialinius iššūkius ir paspartinti socialinių inovacijų taikymo patirties bei gerosios praktikos mainus.
Iniciatyva siekia skatinti inovatyvių sprendimų plėtrą užimtumo ir darbo jėgos judumo, švietimo, socialinės įtraukties, skurdo mažinimo srityse.
Iniciatyvai 2021-2027 m. skirta apie 198 mln. Eurų.
Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) 2022 m. lapkričio mėn. buvo paskirta Europos socialinio fondo+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos netiesiogine valdytoja 2021-2027 m. Skiriamos dotacijos socialinėms inovacijoms ES mastu.
Europos socialinių inovacijų bendruomenės kompetencijų stiprinimas. Europos socialinio fondo agentūra, Europos Komisijos paskirta atlikti 2021-2027 m.
Klimato kaita, socialinė nelygybė, sveikatos priežiūros ar švietimo sistemų iššūkiai - tai tik dalis problemų, su kuriomis kasdien susiduria milijonai europiečių. Įprasti šių problemų sprendimo būdai dažnai nepajėgia susidoroti su jų mastu ir sudėtingumu.
VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog pirkimų vykdytojai įsigydami prekes, paslaugas ar darbus turi siekti prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo. Rezervuoti pirkimai yra viena iš socialiai atsakingų pirkimų formų, tačiau pirkimuose gali būti nustatomi ir kiti socialiniai kriterijai.
Visais atvejais pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą bei atlikto rinkos tyrimo ar rinkos konsultacijos rezultatus, pats priima sprendimą, kokius socialinius kriterijus taikyti ir kaip bus tikrinamas jų įgyvendinimas.
Informacinė Visuomenė Ir Socialiniai Iššūkiai
Sparčiai kintant pasaulinės visuomenės gyvenimo aplinkybėms, modifikuojantis sėkmingos asmenybės turiniui keliamų socialinių kriterijų rinkiniui, išskirtinę reikšmę individo savirealizacijos procese įgyja asmens tapsmas visaverčiu informacinės visuomenės nariu.
Straipsnyje akcentuojamas informacinės visuomenės gyvenimui būdingas nuolatinis buvimas dideliame informacijos sraute, kuriame pateikiami skirtingų vertybinių nuostatų komponentai, įvairiai ar net prieštaringai interpretuojami gyvenimo reiškiniai bei jų socialumo poliškumas.
Medijų pateikiamos informacijos tarpusavio prieštaros dažnai sąlygoja individų, jų grupių neadekvataus elgesio modelių raišką. Tokie neatitikimai bendrajam socialiniam visuomenės užsakymui siejami su žiniasklaidoje vyraujančiomis socialinių vaidmenų turinio pateikimo tendencijomis, neretai fragmentišku informacijos pateikimu.
Tai lemia neformalusis medijų institucionališkumas, kaip stilistinė masinės komunikacijos raiškos priemonė, padedanti žiniasklaidos šaltiniams įtakoti politinius procesus, formuoti visuomenės nuomonę, koreguoti nuostatas bei vertybines sistemas, dubliuoti organizacijų, įstaigų veiklą, tarpininkauti atskiroms socialinėms grupėms, propaguojant pramoginio ir formaliojo tipų informacijos pateikimo supanašėjimą, taip formuojant potencialių stipresnės raiškos įspūdžių paketą tikslinei auditorijai.
Tokiu būdu neretai orientuojamasi į informacijos pateikimo efektingumą, nepateikiant visuminės aptariamų reiškinių analizės, apsiribojant daliniu vertinimu galimai vedančiu auditorijos atstovų atliekamų socialinių vaidmenų turinio perkrovų bei skirtingo poliškumo deformacijų link.
Taip pat sistemingai stebimas ir pozityvus asmenybės ugdymuisi, socialinių vaidmenų konkretumą skatinantis medijų poveikis, kuriuo perteikiamas konstruktyvus požiūris į socialinį visuomenės užsakymą, jo įgyvendinimo svarbą, įtakojant visuomenės narių atliekamų socialinių vaidmenų turinio suvokimą tiek masiniame, tiek individualiame lygmenyse.
Dėstytojo Vaidmuo Ir Retoriniai Gebėjimai
Tebevykstanti aukštojo mokslo transformacija iš dėstytojų reikalauja nuolatinio profesinio tobulėjimo, naujų vaidmenų atlikimo, kuriems būtini nauji gebėjimai.
Komunikaciniai retoriniai gebėjimai padeda dėstytojui įkvėpti studentus, perteikti jiems žinias šiuolaikiškai ir įtraukiančiai, paskatinti savarankiškam mokymuisi, sukurti žmogišką ryšį.
Aukštosios mokyklos dėstytojo išmintis ir jo retoriniai gebėjimai sudaro prielaidas sėkmingam dialogui su studentais.
Technologijų Taikymas Šiuolaikiniame Mokymo Procese
Europos erdvėje užsienio kalbų mokymas(is) pripažintas itin svarbiu tikslu jau prieš du dešimtmečius. Šiandien Lietuvoje jis yra neatsiejama visų mokymo lygių švietimo programų dalis.
Keičiantis požiūriui į švietimo procesą, naujų, įtraukiančių technologijas, metodų įvedimo reikalauja ir užsienio kalbų mokymas.
Atliekant tyrimą keltas tikslas - išsiaiškinti SMK Socialinių mokslų kolegijos studentų nuomonę apie technologijų įtaką jų užsienių kalbos įgūdžiams, pasitenkinimui mokymusi ir mokymosi pasiekimams.
Tyrimas atskleidė, kad efektyvus technologijų įtraukimas į užsienio kalbų mokymo procesą vis dar išlieka iššūkiu, nes jų taikymas tyrimo nustatytoje apimtyje nekelia studentų pasitenkinimo mokymusi, neskatina jų siekti geresnių rezultatų. Taip pat nustatyta, kad vertinimo procese skaitmeniniai čiabuviai vis dėlto noriau pasikliauna mokytoju/ dėstytoju, nei technologijomis.
„Protų Nutekėjimo” Problemos Sprendimo Paieškos
Šio straipsnio objektas - užsienio valstybių migracinė politika sprendžiant „protų nutekėjimo” problemą. Straipsnio tikslas - pateikti užsienio šalių migracinės politikos „protų“ srityje analizę.
Įgyvendinant šį tikslą straipsnyje nagrinėjamos įvairios užsienio šalyse taikomos „protų nutekėjimo” problemos sprendimo strategijos: „protų susigrąžinimo”, „protų pritraukimo“ ir „protų pritraukimo ir nutekėjimo prevencijos“.
Straipsnyje išsakomi siūlymai dėl „protų nutekėjimo“ problemos sprendimo tinkamiausios strategijos Lietuvoje.
Globalizacijos Iššūkiai Švietimui
Šiandiena politikos, ekonomikos, kultūros, komunikacijos sričių vystymosi tempas yra didžiulis. Švietimas negali atsilikti, kadangi globalizacijos procesas kelia vis naujus iššūkius.
Aukštasis mokslas turi tenkinti darbo rinkos poreikius, kuriai žmogus yra svarbus kaip vartotojas. Ekonominio efektyvumo aspektu, manoma, kad aukštesnis išsilavinimas padeda kurti didesnės pridėtinės vertės produkciją ir nėra didelio skirtumo kokią aukštąją mokyklą absolventas yra baigęs.
Ugdymo tikslas - sąmoninga, savarankiška, veikli ir nuolat besimokanti asmenybė, kuri remdamasi dalykinėmis, profesinėmis ir bendrosiomis vertybėmis kuria asmenybės gyvenimą, tuo pačiu materialines ir dvasines vertybes.
Straipsnio tikslas - išsiaiškinti darbdavių, dėstytojų ir studentų požiūrį į universiteto ir kolegijos skirtumus.
Šiuolaikinė Reklama Sociokultūriniame Kontekste
Post industrinės visuomenės ir joje vykstančių procesų vienas svarbiausių esminių bruožų- vartojimas. Pagrindinė šio reiškinio varomoji jėga ir veiksnys - reklama.
Tačiau šiandien iš informavimo funkcijas atliekančios rinkodaros priemonės ji tampa galinga mass medija, įtakojančia ne tik įvairias visuomenės gyvenimo sritis, bet ir žmogaus elgseną bei mąstyseną.
Vis dažniau susiformavę galios centrai mass mediją, tame tarpe reklamą, naudoja ir kaip galingą ideologinį ir politinį instrumentą savo pragmatiškiems tikslams pasiekti. Atsidūrusi tokioje vienadienių čia ir dabar veiksmų ir elgsenų paradigmoje, visuomenė vis dažniau pasijunta aklavietėje.
tags: #socialiniu #sprendimu #medis